Štai prieš metus dėl išplitusio krūties vėžio į KUL gydytojus kreipėsi panevėžietė. Iki tol ne vienas specialistas moteriai buvo pasakęs, jog vilties nėra, tačiau klaipėdiečiai rado būdą, kaip ligą pristabdyti.
KUL Onkologijos departamente krūties vėžys gydomas pagal šiuolaikinius Vakarų Europos krūtų centrų standartus. Paklausus, kuo toks centras skiriasi nuo įprastos klinikos, A.Česas atsakė, jog centre siekiama suteikti pagalbą nuo profilaktinių patikrinimų iki gydymo ar paliatyvios slaugos.
„Įsivaizduokite, ką reiškia laukti mėnesį, kad sužinotum, sergi ar ne vėžiu? Todėl siekiame, kad visa pagalba – onkologo, chirurgo, psichologo, kineziterapeuto, reabilitologo – būtų teikiama vietoje“, – patikino A.Česas.
Šiuo tikslu įkurta Onkologijos chemoterapijos klinika, kurioje yra onkologijos chemoterapijos skyriai ir krūtų chirurgijos sektorius, kad krūtų ligomis sergantys pacientai būtų nuolat stebimi ir esant reikalui gautų krūtų chirurgo ar onkologo chemoterapeuto konsultaciją.
Šis pakeitimas nulėmė ryškų pacientų aptarnavimo kokybės šuolį.
Didelėje ligoninėje turėti krūtų ligų gydymo centrą yra lengviau. Mat čia dirba įvairiausių specialybių gydytojai: patologai, ginekologai, vėžio genetikai, onkologai radioterapeutai, plastinės chirurgijos gydytojai, laboratorijos gydytojai, reabilitologai, neurologai, psichiatrai, skausmo gydytojai, psichologai, slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti. Bet kada galima juos pasikviesti į pagalbą, aptarti ir priimti pacientui geriausią sprendimą.
KUL Konsultacijų poliklinikoje kas mėnesį registruojama iki 900 moterų pasikonsultuoti dėl krūties vėžio. Tai didžiausias ir vienintelis krūties vėžio kompleksinio gydymo centras Vakarų Lietuvoje.
Gydytojas onkologas chemoterapeutas A.Česas įsitikinęs, jog krūties vėžys išgydomas ir net agresyvias jo formas galima valdyti, o gydymas gali trukti kelerius metus.
Kai pacientas tampa pagrindinė figūra, o gydytojai specialistai – geriausio galutinio rezultato ieškotojai, galima pasiekti geriausių gydymo rezultatų. Be to, būtina atsižvelgti ir į pacienčių pageidavimus, jų baimes.
Požiūris tiek į ligą, tiek ir į pacientą pasikeitė, tad dabar gydytojams neužtenka vien gydyti, jie galvoja ir apie geresnę žmogaus gyvenimo kokybę bei psichologinę savijautą.
Šia kryptimi KUL dirbama intensyviai. Viena tokių priemonių – plaukų išsaugojimas per chemoterapijos procedūras. Medikai pasakojo, jog anksčiau pacientės atsisakydavo chemoterapijos tik todėl, kad išsaugotų plaukus.
Dar vienas itin svarbus sveikimo ir geresnių išgyvenamumo rezultatų siekis – psichologinė savijauta. Daug klinikinių tyrimų įrodė, kad psichologinė moters būsena turi įtakos gydymo ir išgyvenamumo rezultatams.
„Prieš šešerius metus vienoje stažuotėje Prancūzijoje atkreipiau dėmesį, jog kas kartą konsultuojant pacientę, be jos ir gydytojo, kabinete sėdi dar viena moteris. Iš pradžių maniau, kad kas nors iš artimųjų atlydėjo. Bet ši moteris, pacientams besikeičiant, liko kabinete, su kai kuriais jų išėjo pasikalbėti. Tik vėliau supratau, kad Prancūzijos gydymo įstaigose ir pranešant ligos diagnozę, ir kalbant apie gydymo eigą visuomet dalyvauja psichologas, iš paciento balso tembro, emocijų pastebintis, ar jam reikia pagalbos. Juk išgirdus vėžio diagnozę, nors ši liga valdoma ir jokiais būdais nereiškia mirties nuosprendžio, žmogus palūžta emociškai. Pasakymas – nueikite pas psichologą, neveikia, nes žmogus net nelabai supranta, kur jis yra, ką jam daryti. Taigi žinodami, kokia praktika taikoma Prancūzijoje, nusprendėme tą patį padaryti ir pas mus“, – pasakojo A.Česas.
Krūtų chirurgijos centro vedėjas Donatas Petrauskas taip pat patikino, kad KUL Krūtų chirurgijos sektorius, kuriame diagnozuojamas ir gydomas krūties vėžys, stiprinamas ne vienus metus. Chirurgai atlieka tiek neapčiuopiamų krūties navikų, tiek krūtį tausojančias, tiek jos šalinimo ir atkūrimo operacijas. Krūties vėžio chirurginis gydymas nėra vien auglio pašalinimas operaciniu būdu.
Taikomi modernūs plastinės chirurgijos gydymo metodai leidžia gydytojams ne tik nepabloginti, bet ir daugeliu atvejų pagerinti moters, sergančios krūties vėžiu, kūno įvaizdį ir su tuo susijusią gyvenimo kokybę. Moterims, sergančioms ankstyvų stadijų vėžiu, krūtį tausojančios operacijos ir po to taikomas gydymas spinduliais yra standartinė procedūra.
Visa krūtis šalinama labai retai, o jei to reikia, pacientei visada pasiūloma vienmomentinės krūties rekonstrukcijos galimybė visais įrodymais pagrįstos medicinos metodais. Šios operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau tapo gydymo standartu, kuris neretai yra ir krūties šalinimo alternatyva.
Pasitelkdami plastinėje krūtų chirurgijoje taikomus metodus Krūtų chirurgijos sektoriaus gydytojai ne tik pašalina onkologinę ligą, bet ir pakoreguoja krūties formą. Moters pageidavimu tos pačios operacijos metu, siekiant idealios krūtų simetrijos po operacijos, gali būti atlikta ir sveikos krūties korekcija.
„Jei krūtį šalinti vis dėlto yra neišvengiama dėl uždegiminės vėžio formos, didelės apimties naviko, keleto navikų ar paveldėjimo sirgti krūties vėžiu (BRCA1 arba BRCA2 genų mutacijos), pašalintoji krūtis gali būti atkurta naudojant pacientės audinius, silikoninius implantus ar pritaikius šių operacinių metodų kombinaciją. Krūtį galima atkurti tos pačios operacijos metu ar antru etapu baigus krūties vėžio sisteminį gydymą“, – aiškino Krūtų chirurgijos sektoriaus abdominalinės chirurgijos gydytoja Agnė Čižauskaitė.
Krūtims atkurti pacientės audiniais galima naudoti pilvo ar nugaros srities raumens, poodžio, odos lopus juos pasukant pro specialiai po oda suformuotą tunelį. Jei krūtis nedidelė ar po ankstesnės operacijos joje yra žymus formos defektas, krūtį galima užpildyti moters riebalais, persodintais iš pilvo, viršutinės rankų dalies ar šlaunų.
Remiantis literatūros duomenimis, sergant pirmų stadijų krūties vėžiu 5 metų išgyvenamumas siekia iki 98,5 proc., todėl moteris, nugalėjusi ligą, privalo grįžti į kasdienį gyvenimą patenkinta savo kūnu ir pasitikėdama savimi.
KUL Krūtų chirurgijos sektoriuje dirbantys chirurgai onkologai operacijos metu taiko šiuolaikiškiausius diagnostikos metodus. Neseniai įsigytas naujas mamografijos ir tomosintezės aparatas leidžia atlikti labai mažų įtartinų navikų iki 2–3 mm stereotaksines biopsijas.
Pasak D.Petrausko, pati technologija Lietuvoje nėra naujiena, tačiau Klaipėdoje ši įranga yra naujausios kartos. Dėl įdiegtos sarginio limfmazgio biopsijos su radioaktyviaisiais izotopais didelei daliai moterų nešalinami pažasties limfiniai mazgai – tai leidžia sumažinti galimų vėlyvųjų komplikacijų (pavyzdžiui, rankos limfedemos, pažasties audinių fibrozės ir kitų) dažnį.
Ši technologija Vakarų Lietuvoje atliekama tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Sarginis limfmazgis nustatomas siekiant išsaugoti pažasties limfmazgius ne tik prieš sisteminį gydymą vaistais, bet ir po jo.
Taip pacientės išvengia rankos tinimo, peties sąnario skausmingumo ir judesių sutrikimo bei rankos jėgos sumažėjimo, kitų skaudžių, su pažasties limfmazgių šalinimu susijusių komplikacijų.
Po operacinio, sisteminio chemoterapinio ar spindulinės terapijos gydymo pacientės dažnai susiduria su poreikiu atgauti pasitikėjimą savo jėgomis, grįžti į kasdienę veiklą. Tam ypač pagelbėja gydytojas reabilitologas ir jo sukurta reabilitacijos programa artimiausiems ir tolimiesiems tikslams pasiekti.
Savo ruožtu kineziterapeutas ne tik padeda išmokti gyventi su operuota ar rekonstruota krūtimi, bet ir dažnai užbėga už akių sunkesnėms pooperacinėms komplikacijoms, tokioms kaip limfedema.
Spindulinės terapijos skyriuje ir Branduolinės medicinos centre pacientės gydomos naujausia šiuolaikine spindulinio gydymo įranga. Tobulėjančios spindulinio gydymo technologijos leidžia saugiai, nepažeidžiant šalia naviko esančių sveikų audinių ir organų, padėti sunaikinti galimus ir nematomus vėžinius židinius.
Onkologų radioterapeutų, medicinos fizikų ir technologų komanda leidžia įtvirtinti krūtų vėžio gydymo efektyvumą ir saugumą, o tai labai svarbu žiūrint į ilgalaikę perspektyvą pacientų, kurie gyvens labai ilgai. Tai jau precizinė medicina.
KUL medikai teigė, kad pacientui patekti net pas geriausius gydytojus specialistus nėra jokių kliūčių. Būna taip, kad žmonės išsirenka vieną specialistą ir būtinai nori pas jį pakliūti. Tačiau ligoninėje viskas taip sudėliota, kad paciento gydymo procese vienas gydytojas nieko nesprendžia – dalyvauja visa specialistų komanda.
Tad bet kokiu atveju, jeigu pas kokį norimą gydytoją onkologą ligonis nepateko, tas medikas vis vien studijuos jo ligos istoriją, dalyvaus gydyme. Onkologiniams ligoniams gydyti sudarytas vadinamasis žaliasis koridorius, klaipėdiečiai palaiko ryšius su kolegomis visoje Vakarų Lietuvoje.
Jeigu atsiranda onkologine liga sergantis žmogus, viskas sutvarkoma taip, kad jis kuo greičiau patektų į ligoninę. KUL medikų tikslas – kuo greičiau pradėti gydyti: nuo ligos diagnozavimo pradžios čia pradedama gydyti maždaug po savaitės, o kartais ir greičiau, nors pagal normatyvus tam numatytos trys savaitės.
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikoje kas savaitę vyksta daugiadisciplininės gydytojų komandos pasitarimai, per kuriuos, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, kiekvienos moters ligos atveju skiriamas specifinis gydymas. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir radioterapeutai, bet ir plastikos chirurgai, akušeriai-ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai, genetikai.
Kaip sakė onkologai, be Molekulinės diagnostikos laboratorijos kolegų pagalbos jie dabar neišsiverstų.
Gydytojai genetikai konsultuoja pacientus dėl paveldimo polinkio sirgti onkologinėmis ligomis, vėliau didžioji dalis darbo vyksta laboratorijoje. Čia, siekiant nustatyti pokyčius, kurie daro įtaką ligos eigai, tiriama tiek kraujo, tiek navikinių ląstelių genetinė medžiaga.
Tyrimo rezultatai – konkrečių pokyčių paieška ir nustatymas – svarbūs ir ligos diagnostikai, ir optimalaus gydymo parinkimui. Tam tikrais paveldimo polinkio sirgti onkologinėmis ligomis atvejais genetinio tyrimo rezultatai svarbūs ir chirurgams operacijos apimties ar stebėsenos klausimais.
Remiantis tyrimų duomenimis, yra žinoma, kokiuose organuose, jeigu yra genetinės klaidos, gali būti piktybinis procesas. Pavyzdžiui, jeigu nustatomi pokyčiai BRCA1 ar BRCA2 genuose, moteriai rizika sirgti krūties piktybine liga yra iki 80 procentų, kiaušidžių vėžiu – apie 60 procentų, be to, didėja kasos, gerklų vėžio, melanomos rizika.
„Todėl nustačius genetines klaidas sudaromas stebėjimo planas, siūlomos profilaktinės priemonės, o esant ligai parenkama operacijos apimtis bei tolesnis medikamentinis, spindulinis gydymas. Aišku, darbas labai susijęs su patologų darbu – šie specialistai nurodo mums, kurios ląstelės audinyje yra piktybinės, kuriose turime ieškoti genetinių klaidų“, – sakė KUL Molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. Jūratė Kasnauskienė.
Molekulinės diagnostikos laboratorijoje, skaičiuojančioje ketvirtus veiklos metus, pradėti pirmieji onkogenetinės ir molekulinės patologijos tyrimai. Remdamasi nustatytais pokyčiais chemoterapeutų komanda parenka biologinę terapiją – taikininį navikų gydymą.
Onkologijoje atrandama vis daugiau taikininės terapijos gydymo priemonių, o molekuliniai genetiniai ir molekulinės patologijos tyrimai – viena priemonių piktybinės ligos diagnostikos, gydymo parinkimo ir gydymo efektyvumo sekimo grandinėje.
Klaipėdos universitetinė ligoninė pirmoji pradėjo genų raiškos tyrimus iš krūties vėžio piktybinių ląstelių. Tiriamas naviko „parašas“ – kaip veikia 50 navikinio audinio genų. Duomenys analizuojami bioinformacinėmis bei statistinės analizės priemonėmis, naviko piktybiškumas įvertinamas balais ir nustatomas jo lygmuo – didelis, vidutinis ar mažas.
Naudojama statistinė programa apskaičiuoja, kokia per artimiausius dešimt metų yra ligos atkryčio tikimybė. Ši informacija chemoterapeutams padeda priimti sprendimą, ar reikia chemoterapinio gydymo, kai diagnozuojamas ankstyvosios stadijos krūties vėžys. Šie tyrimai parodo, ar tikslinga taikyti chemoterapinį gydymą nepaisant to, kad ligos stadija gali būti pirma, tačiau navikas agresyvus.
Jeigu nustatoma ankstyva ligos stadija, o navikas – mažo piktybiškumo ir ligos atkryčio tikimybė per artimiausius dešimt metų nedidelė, chemoterapija netaikoma. Tausojama moters sveikata ir vienu, ir kitu atveju: chemoterapija skiriama tik toms pacientėms, kurioms jos reikia. Jeigu ji netikslinga, saugant moterį nuo perteklinio agresyvaus gydymo, chemoterapija netaikoma.
Taip sutaupoma ir pinigų, lėšos, skiriamos gydymui, neišleidžiamos perniek.
KUL po vienu stogu suburtas gausus būrys įvairių sričių specialistų, moderni įranga ir reikiamų tyrimų pasiūla. Onkologinių ligų kompleksinė diagnostika bei gydymas šiuolaikinėmis priemonėmis yra viena prioritetinių ligoninės sričių. Ligoninėje viskas taip sudėliota, kad paciento gydymo procese vienas gydytojas nieko nesprendžia – dalyvauja visa specialistų komanda.
