Jeigu krūties vėžio atvejų pasitaiko sulaukusioms garbaus amžiaus giminės moterims, genetikės žodžiais, greičiausiai liga nebus nulemta paveldimų mutacijų.
Moterims, kurių bent dvi artimos giminaitės sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, prof. S. Jarmalaitė patartų pasidaryti genetinį tyrimą.
„Pasitvirtinus paveldimoms BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijoms, galimi du sprendimai – jei moteris jauna, planuoja kurti šeimą, gimdyti vaikus, siūloma aktyvi jos stebėsena. Jeigu moteris brandesnė, turinti vaikų, o tyrimai rodo, kad rizika sirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu – labai didelė, siūloma profilaktinė abiejų krūtų šalinimo operacija, po kurios labai svarbi plastikos chirurgijos specialistų pagalba, galinti grąžinti moteris į komforto zoną“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Valerijus Ostapenko.
Pasak prof. S. Jarmalaitės, BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijų atveju krūtų šalinimas riziką susirgti šios lokalizacijos vėžiu sumažina 90 proc., tai reiškia – beveik eliminuoja. Taip yra su sveikomis moterimis. Kalbant apie sergančias krūties vėžiu, joms nustatyta BRCA1 ar BRCA2 genų mutacija – žinutė gydytojams, kad vėžys ko gero bus agresyvesnis.
„Kalbant apie genus, lemiančius padidėjusią krūties bei kiaušidžių vėžio riziką, būtina prisiminti, kad paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti“, – pabrėžė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui.
Pasak prof. S. Jarmalaitės, rizika susirgti krūties vėžiu BRCA genų mutaciją paveldėjusioms moterims siekia net 80 proc., kiaušidžių vėžiu -iki 45 proc. ir tai gerokai viršija riziką bendroje populiacijoje.
„Labai svarbu, kad moterys, kurių šeimoje yra pasitaikę krūties, kiaušidžių ar kito vėžio atvejų, atliktų genetinius tyrimus dar neprasidėjus galimai piktybinei ligai. Tokiu būdu galima užbėgti už akių vėžiui, sąlygojamam įgimtų mutacijų, laiku pradėti aktyvios stebėsenos programą“, – pabrėžė prof. S. Jarmalaitė.
Prof. V. Ostapenko akcentavo Europos Sąjungos (ES) nuostatą, kad kiekviena ES moteris turėtų teisę į kvalifikuotą ištyrimą dėl krūties vėžio ir į gydymą specializuotuose sertifikuotuose krūties vėžio centruose.
„Šiandien Nacionalinis vėžio institutas vienintelis Baltijos šalyse turi sertifikuotą Kompetencijos krūties vėžiui gydyti centrą, kuriame gydosi apie 50 proc. krūties vėžiu sergančių Lietuvos moterų“, – sakė daktaras.
Kaip skelbė ELTA, krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir daugelyje Vakarų pasaulio šalių. Krūties vėžiu rizikuoja susirgti kas dešimta moteris.
Kiaušidžių vėžiu moterys serga rečiau, rizika susirgti siekia 1,4 proc., tačiau ši liga labai sunkiai diagnozuojama ankstyvose stadijose, todėl yra sunkiai pagydoma.
Dauguma vėžio atvejų yra sporadiniai (atsitiktiniai), nulemti išorinių (aplinkos) veiksnių, tačiau 5-10 proc. krūties vėžio ir 15-20 proc. kiaušidžių vėžio atvejų išsivysto dėl paveldėtų genetinių pokyčių (genų mutacijų). Su krūties vėžiu susijusių genų mutacijos padidina riziką sirgti ir kitomis onkologinėmis ligomis – prostatos, kasos vėžio bei melanomos.
BRCA1 ir BRCA2 genai priskiriami didelės vėžio rizikos genų kategorijai, kurių mutacijos padidina riziką susirgti vėžiu daugiau nei 4 kartus, palyginti su bendrąja populiacine rizika.
Šių genų mutacijas sukelia žalingi aplinkos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholis, neteisinga mityba ir kt.
Įvykus geno mutacijai sutrinka jo DNR apsauginė funkcija ir ląstelės gali supiktybėti bei imti nevaldomai dalintis, kaupti pažaidas.
Patogeninės BRCA1 ar BRCA2 geno mutacijos nešiotojai yra nuėję dalį onkologinės ligos vystymosi kelio, todėl papildomų aplinkos veiksnių reikia mažiau, nei tiems, kurių genų veikla yra normali.
BRCA1 ir BRCA2 genų patogeninės mutacijos paveldimos, gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Todėl nustačius patogeninę mutaciją, svarbu atlikti genetinį tyrimą paciento vaikams, kitiems giminaičiams.
