Modernus tyrimas gali užkirsti kelią krūties vėžiui

Genetikai turi naują ginklą prieš krūties vėžį – genetinį molekulinių žymenų tyrimą „Prosigna“. Jo metu nustatomas 50 genų, reikšmingų krūties vėžio vystymuisi, veikimas, rodantis ligos kilmę, naviko tipą, jo atsparumą gydymui. Šis tyrimas keičia onkologinio gydymo schemas, nes leidžia individualiai kiekvienai pacientei parinkti gydymo būdus, ir dešimtmečiui į priekį numato, ar ši liga gali atsinaujinti.

 Gydytoja J.Kasnauskienė.
 Gydytoja J.Kasnauskienė.
Daugiau nuotraukų (1)

LR korespondentė

Feb 8, 2018, 8:00 AM

Naviko genetinis tyrimas – naujas medikų koziris prieš krūties vėžį. Atlikus jį ir laiku skyrus tinkamą gydymą vėžiui įmanoma užbėgti už akių. Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga.

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1,5 tūkstančio naujų šios ligos atvejų. Klaipėdos universitetinės ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja gydytoja genetikė docentė Jūratė Kasnauskienė teigė, kad genetinis molekulinių žymenų tyrimas „Prosigna“ – tai greita, tiksli ir patikima galimo krūties vėžio pasikartojimo prognozė.

Jeigu diagnozuojama ankstyva – I, II ar IIIA – krūties vėžio stadija, ne tik patologinių, radiologinių tyrimų rezultatai, bet ir atliekamas krūties naviko genų raiškos tyrimas „Prosigna“ padeda sudaryti gydymo planą. Tuomet, pavyzdžiui, galima numatyti, ar tikslinga pacientei skirti chemoterapinį gydymą.

Chemoterapija: reikalinga ar ne? Krūties vėžiu sergančioms moterims įprastai yra taikomas kompleksinis gydymas: gali būti atliekama operacija, chemoterapija, spindulinis gydymas, biologinė terapija ar imunoterapija. Įvertinus tam tikrų genų veikimą taikant naująjį tyrimą „Prosigna“ nustatoma maža arba didelė metastazių atsiradimo rizika, o tokių pacienčių gydymo taktika labai skiriasi.

Kai metastazių rizika maža, pacientei gali būti skiriamas lengvesnis gydymas, pavyzdžiui, neretai priimamas sprendimas, kad chemoterapija nėra tikslinga. Tuo atveju, kai moteris atsiduria didelės rizikos grupėje, chemoterapija yra būtina. Chemoterapija yra agresyvus gydymas, jo tikslas – naikinti piktybines ląsteles, tačiau jis turi ir šalutinį poveikį, nes nukenčia ir kitos organizme besidalijančios ląstelės, pavyzdžiui, kraujodaros sistema, imunitetas.

Chemoterapija reikalinga tik tam tikrai daliai moterų, sergančių krūties vėžiu. Nėra gerai, kai ji skiriama norint apsidrausti nuo ligos atkryčio, nors nėra jokių objektyvių priežasčių.

Moksliniais tyrimais nustatyta, jog yra 20 proc. tikimybė, kad pašalinus auglį moteriai, sergančiai I stadijos krūties vėžiu, navikas pasikartos. Tad 80 proc. moterų skirti chemoterapiją yra netikslinga ir net žalinga.

Kita vertus, jei moteris patenka į tų 20 proc. kategoriją, tačiau chemoterapija jai nepaskirta – atsinaujinęs vėžys gali baigtis tragedija. Neturėdami tokių tikslių duomenų, kokius šiandien suteikia naujasis tyrimas, gydytojai remdavosi labai ribotais duomenimis apie naviką, gautais tarsi bandant stebėti žemę iš kosmoso vien per žiūronus. Šiandieninis tyrimas – tai tarsi „Google View“ programėlė, kuria remiantis galima tiksliai sudaryti individualų gydymo planą.

Lietuvoje genetinis tyrimas „Prosigna“ – dar naujiena. Šalyje nėra daug moterų, kurioms atliktas šis tyrimas. Pasaulyje tokį tyrimą ekspertai rekomenduoja kaip būtiną esant ankstyvosioms krūties vėžio stadijoms ir nustačius tam tikrą naviko tipą.

Jis dažniausiai atliekamas po operacijos, kai būtina sudaryti tolesnį gydymo planą, pavyzdžiui, kai svarstoma, ar skirti radioterapiją, chemoterapiją. Iš naviko išskirtoje medžiagoje tiriama tam tikrų specifinių genų raiška. Tyrimas „Prosigna“ yra įtrauktas į tarptautinės klinikinės praktikos rekomendacijas.

2013-aisiais Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) šį tyrimą kartu su „nCounter Dx Analysis“ sistema pripažino pirmuoju ir tiksliausiu ankstyvojo krūties vėžio prognostiniu tyrimu. 

„JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose valstybėse daugiau nei 30 vėžio gydymo centrų jau taiko tyrimą „Prosigna“ kaip pagrindinį ar vienintelį krūties vėžio prognostinį tyrimą. Žurnalas „The Scientist“ šį tyrimą 2013-aisiais pripažino metų inovacija“, – akcentavo gydytoja J.Kasnauskienė.

Tausoja sveikatą, taupo lėšas. Apie „Prosigna“ tyrimą yra parašyta daug mokslinių straipsnių. Juose pateikiama informacija patvirtina, kad naujasis tyrimas pateikia ypač tikslią ilgalaikio krūties vėžio pasikartojimo rizikos prognozę. Prognostinis krūties vėžio genetinis tyrimas Lietuvoje nėra kompensuojamas.

Tyrimas rekomenduojamas, kai ligos stadijos ankstyvos, kai nustatomas konkretus naviko histologinis tipas. Tyrimas naudingas ir ekonomiškai, nes padeda tausoti ne tik pacientės organizmą, bet ir valstybės lėšas – chemoterapija taikoma tik toms moterims, kurioms ji reikalinga.

Priešingu atveju, jei chemoterapija nereikalinga, bet ligonei vis tiek taikoma, ne tik žalojama jos sveikata, bet ir veltui švaistomos lėšos.

„Tikimės, kad ateityje Lietuvoje tyrimas bus kompensuojamas atsižvelgiant į jo naudą parenkant gydymą ir akivaizdų ekonominį efektą“, – vylėsi gydytoja J.Kasnauskienė.

Genetiniam tyrimui išleistos lėšos greitai atsiperka, o jei neįvertinamas ligos atsinaujinimo pavojus ir neskiriama chemoterapija, pacientė rizikuoja savo gyvybe. Daugiau informacijos apie krūties vėžio pasikartojimo prognostinį tyrimą „Prosigna“ galima sužinoti www.genotipas.lt.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl A. Širinskienė R. Karbauskį išmainė į R. Žemaitaitį?