Tai, kad situacija kelia nerimą įrodė ir „SEB gyvybės draudimo“ užsakymu „Spinter tyrimų“ pernai gruodį atlikta gyventojų apklausa. Medikų nuostabai, išaiškėjo, kad didžiausia tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis gresia jauniems, 28–40 metų amžiaus asmenims.
Toks jaunas pacientų amžius bei poliligotumas tik parodo, kad kartu su ilgesne gyvenimo trukme pailgėjo nekokybiškas gyvenimas, mat daugelį gyventojų lydi dvi ar daugiau ligų.
Vėžio atvejų išaugo dvigubai
Europos Komisijos lėtinių ligų projekto „Chrodis Plus“ koordinatorius Lietuvoje gydytojas kardiologas Rokas Navickas atkreipė dėmesį, kad per penkiolika metų vien vėžinių susirgimų tarp jaunų žmonių padaugėjo daugiau negu dvigubai.
Tai patvirtina Lietuvos statistikos departamento duomenys, rodantys, kad 2001 metais tūkstančiui gyventojų teko 23 vėžiu susirgę 18–44 metų žmonės, o 2016 metais tokių jau buvo 54.
„Lietuvoje sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja, žmonės vangiai naudojasi profilaktikos programomis, o mirtingumas nuo šių ligų žymiai didesnis už Europos vidurkį. Higienos instituto specialistai skelbia, kad kraujotakos sistemos ligos nulėmė 56,2 proc. visų mirties priežasčių 2016-aisiais metais.
Norintys geriau suprasti šį skaičių įsivaizduokite, kad ištisus metus, kiekvieną dieną Lietuvoje dviaukštis autobusas, pilnas keleivių, patiria avariją, po kurios išgyvenusių nelieka. Be to, problema be galo opi ir brangi. Išsivysčiusiose pasaulio valstybėse lėtinėmis ligomis sergantys asmenys sunaudoja tarp 60 ir 80 proc. viso sveikatai skirto biudžeto.
Pavyzdžiui, JAV tik 25 proc. lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gydymui yra sunaudojami 74 proc. viso biudžeto. Vokietijoje atitinkamai 5 proc. tokių pacientų – virš 40 proc. biudžeto. Deja, tikslių duomenų, kiek resursų tokie pacientai sunaudoja Lietuvoje nėra, bet aišku, kad jie serga dažniau, greičiau grįžta į ligoninę po išrašymo, be to, jie anksčiau ir miršta,“ – kalbėjo gydytojas R.Navickas.
Didžiausios ligų priežastys yra trys
Medikas teigė, kad yra trys pagrindinės ir moksliškai pagrįstos priežastys, kodėl žmonės suserga keliomis lėtinėmis ligomis, o atsikratyti jomis palyginti lengva. Tai rūkymas, fizinis neaktyvumas ir antsvoris. Tačiau net 66 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė, kad pagrindinis negalavimų kaltininkas jų manymu yra stresas.
Nors gydytojas R.Navickas sutiko, kad stresas iš tiesų gali paaštrinti ligų simptomus ar pagreitinti jų eigą, svarbiau yra pirmiausia atsikratyti ydingų įpročių, pradėti daugiau judėti, sveikiau maitintis. Europos mastu analizuojami duomenys rodo, kad ypač svarbu sveikata rūpintis iki sulaukiant keturiasdešimties, nes vėlesnės pastangos turi gerokai mažiau įtakos.
„Pašalinus rizikos veiksnius, 80 proc. mažiau žmonių ištiktų širdies ligos, infarktas, diabetas, 40 proc. sumažėtų vėžio atvejų. Žinoma, ne kiekvieną ligos atvejį galima numatyti, bet patirtis rodo, kad veiksmingiausias gydymo būdas yra ligos prevencija. Medicina daro vos 10 proc. įtaką, kiti devyniasdešimt maždaug po lygiai yra sudaryti iš gyvenamosios vietos, įpročių bei genetikos daromos įtakos.
Pavyzdžiui, dvidešimt metų Anglijoje ir Velse vykdytas tyrimas įrodė, kad 35 procentais sumažėjęs rūkymas lėmė 54 proc. sumažėjusį mirčių skaičių dėl širdies ligų. Tai įspūdingas rezultatas, parodantis, kad mūsų priimami sprendimai daro tiesioginę įtaką ir mūsų sveikatai.
Be to, kraujotakos ligos yra klastingos, jos užklumpa pamažu ir iš lėto, bet kartais pasireiškia su trenksmu – žmogų ištinka infarktas ar insultas, kuriuos sunku gydyti, gali būti stipriai gyvenimo kokybę veikiančių išliekamųjų komplikacijų“, – sveikos gyvensenos svarbą pabrėžė R.Navickas.
Iš tiesų, Lietuvoje sergamumas kraujotakos ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet dėl to miršta per 20 tūkst. asmenų, kai kurie iš jų net nežinodami, kad sirgo. Taip yra todėl, kad neretai pirmuoju kraujotakos sistemos ligų simptomu tampa infarktas, kurio ištiktą asmenį ne visada pavyksta išgelbėti.
Visame pasaulyje kraujotakos sistemos ligos ir jų sukeltos komplikacijos pasiekė epidemijos lygį. Skaičiuojama, kad kasmet nuo jų miršta daugiau žmonių nei dėl nelaimingų atsitikimų, vėžio bei kitų ligų kartu sudėjus.
Lietuvos moterys – tarp sunkiausių Europoje
„Spinter tyrimų“ 2016 metais atlikta apklausa parodė, kad 41 proc. Lietuvos gyventojų niekada nesportuoja ir nesimankština, o Eurostato 2014 metų duomenimis, tarp ES šalių pagal antsvorį turinčias moteris, Lietuva yra trečioje vietoje, pagal vyrus – 18-oje.
Taip pat Statistikos departamento duomenimis, 2014 metais kasdien rūkė 20 proc. Lietuvos gyventojų, daugiausia rūkalių buvo 25–34 metų amžiaus grupėje.
Nepaisant šios statistikos, daugiau nei pusė gyventojų savo sveikatą vertina gerai, nors tik kas penktas gyvena sveiką gyvenimo būdą, rūpinasi savimi. Pasak jų, tik stipriai pablogėjusi sveikatos būklė juos paskatintų atsisakyti žalingų įpročių, tikrinti sveikatą profilaktiškai, apsidrausti nuo kritinių ligų.
Investuojame į daiktus, bet ne sveikatą
„SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaite-Bubnelienė teigė, kad Lietuvoje vis dar ryški tendencija daiktus ir turtą vertinti daug labiau nei sveikatą. Tai parodė ir surinkti duomenys: 34 proc. apklaustųjų yra apdraudę nekilnojamąjį turtą (būstą), 10 proc. turi automobilio kasko draudimą ir tik 4 proc. yra apsidraudę nuo kritinių ligų.
„Vis dar mažai dėmesio skiriame sveikatai. Verčia sunerimti tai, kad pusė respondentų atsakė, kad į gydytojus kreipiasi tik tada, kai ligos simptomai nebeleidžia normaliai gyventi ir dirbti. Be to, daiktus vertiname labiau negu sveikatą, sprendžiant pagal tai, ką žmonės dažniau draudžia“, – sakė „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad, susirgus kritine ar lėtine liga, kainuoja ne tik pats gydymas.
„Būtina atsižvelgti į tai, kad dažnai prireikia reabilitacijos, kartais reikia prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, perstatyti namus ar visiškai pakeisti gyvenamąją vietą. Be to, daugelis nesusimąsto, kad dėl ligos yra netenkama įprastų pajamų.
Dar esame linkę pamiršti, kad kiekvienas iš mūsų yra pažeidžiamas, be to, pasens. Žmonės visai neįvertina, kas galėtų nutikti nelaimės atveju, ir, nors to daryti ir nesinori, tokius sprendimus svarbiausia priimti jaunystėje“, — pabrėžė S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Nagrinėjant pastarųjų metų „SEB gyvybės draudimo“ apdraustųjų nuo kritinių ligų statistiką, matyti, kad pernai susirgo ir gavo išmoką 45 proc. daugiau apsidraustųjų negu 2016 metais, o bendra išmokėta suma išaugo dvigubai – vidutiniškai išmokėta po 6 tūkst. eurų.
„Daugiau negu pusė Lietuvos gyventojų sveikatai išleidžia 51–300 eurų per metus, o 44 proc. nurodė, kad susirgus kritine liga būtų reikalinga 300–900 eurų per mėnesį.
Deja, šie skaičiai kiek prasilenkia su realybe, nes asmenys, kurių artimoje aplinkoje buvo sunkia lėtine liga sergančių asmenų nurodė, jog kartais prireikia ir daugiau nei 900 eurų per mėnesį. Turbūt net ir nereikia sakyti, kad daugeliui ši suma neįkandama“, – atkreipia dėmesį S.Gutauskaitė-Bubnelienė.
Išeitį galima rasti
Tiek gydytojas R.Navickas, tiek S.Gutauskaitė-Bubnelienė patvirtino, kad tikrai ne viskas prarasta. Pasak jų, Lietuvos jaunų žmonių poliligotumo problema aktuali turėtų būti kiekvienam asmeniui.
Visų pirma, gerėja ligų diagnostika, tobulėja gydymas. Tačiau kartu didėja ir gyvenimo tempas, daugėja įvairių rizikos veiksnių. Todėl labai svarbu stiprinti švietimą, išaiškinti informaciją taip, kad žmogus įsisavintų ir priimtų reikiamus ir sveikatai palankius sprendimus.
„Pasak užsienio specialistų, per pastaruosius 150 metų mūsų gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai, tad palyginus su mūsų protėviais gyvename ne vieną, bet du gyvenimus. Tad kodėl jų abiejų nenugyvenus kokybiškai, o ne pasiligojus? Juk svarbu ilginti ne vien gyvenimo trukmę, bet ir gerinti jo kokybę“, – kalbėjo kardiologas.
