Beveik kas trečias lietuvis rūko, nepaisydamas pasekmių sveikatai. Vien Lietuvoje nuo insulto miršta beveik 2,5 tūkst. žmonių, o pasaulyje ši liga nusineša net 5 mln. gyvybių.
Mokslininkai nustatė, kad net ir viena cigaretė per dieną sudaro pusę visos rizikos, kurią patiria asmenys, surūkantys 20 cigarečių.
Pasak specialistų, vyrai, kurie surūko vieną cigaretę per dieną turi 46 proc. didesnius šansus susirgti širdies ligomis ir 41 proc. didesnę tikimybę patirti insultą, lyginant su asmenimis, kurie surūko per dieną kur kas daugiau – jų rizikos lygis yra dvigubai aukštesnis.
Profesorius Allanas Hacksawas iš Vėžio instituto, Londono universiteto koledže, teigė, kad nėra nežalingo būdo rūkyti, kuris nekeltų grėsmės susirgti kraujotakos sistemos ligomis.
Jo tvirtinimu, rūkaliai turėtų iš viso mesti rūkyti, o ne mažinti surūkomų cigarečių per dieną skaičių, jei nenori pakenkti savo sveikatai ar net gyvybei.
7 žmonės iš 100, kurie surūko 20 cigarečių per dieną, patyrė širdies smūgį ar insultą dėl šio žalingo įpročio. Kiti 3 rūkaliai iš 100, surūkantys 1 cigaretę per dieną, taip pat turėjo problemų su širdies sveikata.
Įdomu tai, kad rezultatai nustatė, kad vieną cigaretę per dieną surūkančios moterys patiria net trečdaliu didesnę tikimybę susirgti širdies ligomis nei vyrai.
Tyrimo autoriai pabrėžė, kad jie siekė parodyti, jog didelė dalis širdies ligų bei insulto rizikos kyla surūkius vos vieną cigaretę per dieną.
Be to, rūkymas sukelia aibę kitų ligų. Viena dažniausių – plaučių sveikatos sutrikimai, tarp jų ir vėžys. Ši liga yra ypač pavojinga, nes kaip ir insultas bei infarktas, neturi aiškiai išreikštų simptomų.
Netikėtai ligos užklupti asmenys gali jaustis prislėgti ar netgi palūžę, nes skaudi diagnozė paveikia ne tik jų asmeninį gyvenimą ar jo kokybę, bet ir artimuosius.
Kosulys gali būti rimtos ligos pradžia
Kosulys ir nugaros skausmas – vieni dažniausių negalavimų, kai žmonės gydosi patys arba kreipiasi patarimo į vaistininką. Netgi šeimos gydytojas retai susimąsto, kad tai gali būti plaučių vėžys.
Nacionalinio vėžio instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas profesorius Saulius Cicėnas apgailestavo, kad anksčiau Lietuvoje būdavo profilaktiniai plaučių patikrinimai. Tai padėdavo gydytojams kur kas daugiau aptikti ankstyvosios stadijos plaučių vėžį.
„Žmonės turi eiti tikrintis sveikatą. Blogai yra tada, kai manoma, kad kosulys – paprastas bronchitas. Kai jo nepavyksta išgydyti, specialistas galvoja „Gal tai plaučių uždegimas?“
Kai ir ši diagnozė nepasitvirtina, yra ieškoma tuberkuliozės, skiriami vaistai nuo šios ligos. Dar laukiama 6-7 mėnesių, o kai įsitikinama, kad toks gydymas nepadeda, galiausiai įtariamas plaučių vėžys.
O tada paaiškėja, kad ši liga jau išplitusi. Deja, mes turime tokių „neatpažintų“ atvejų“, – pripažino pašnekovas.
Šiandien Lietuvoje yra siūlomos šios prevencinės programos:
Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa;
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
Apie kiekvieną iš jų daugiau galite sužinoti Valstybinės ligonių kasos puslapyje.
Geriausias gydymas – prevencija
Kaip ir su daugeliu vėžio formų, taip ir su širdies ir kraujotakos ligomis reikia pradėti kovoti joms nė neatsiradus. Tai reiškia, kad derėtų vengti produktų ar žalingų įpročių, skatinančių ligos atsiradimą bei vystymąsi.
Visų pirma, labai svarbu mesti rūkyti, atsisakyti alkoholio. Žalingų įpročių vengimas, aktyvus gyvenimo būdas bei sveika mityba yra tiesiausias kelias ilgo ir kokybiško gyvenimo link.
Norėdami išvengti kraujotakos ligų venkite riebaus ar kaloringo maisto, produktų, kuriuose gausu cholesterolio. Aktyviai dalyvaukite prevencinėse programose ir nepamirškite, kad šios programos yra apmokamos valstybės, todėl teisę jų reikalauti turi kiekvienas Lietuvos pilietis, patenkantis į prevencinės programos amžiaus ribas.
