Skausmus kenčianti pacientė – siuntimų pinklėse: pagalbos dar teks palaukti

Į portalo lrytas.lt redakciją kreipėsi jauna skaitytoja iš Kauno, kuri dar sykį atkreipė dėmesį į neveiksmingą siuntimų sistemą Lietuvoje. Vilniuje studijuojanti Gintarė, 22 m., viešėjo gimtajame mieste, kai praėjusio penktadienio rytą atsibudusi pajautė aštrų skausmą dešiniojoje pėdoje.

 Į polikliniką atvykusiai pacientei buvo parodytos durys – vietų nėra dar savaitę.<br> R.Neverbicko nuotr.
 Į polikliniką atvykusiai pacientei buvo parodytos durys – vietų nėra dar savaitę.<br> R.Neverbicko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 25, 2018, 10:50 AM

Mergina tikėjosi, kad skausmas praeis, nes lyg ir nebuvo nukritusi ar kaip kitaip susižeidusi pėdos. Deja, skausmas nepraėjo, todėl sekmadienio rytą kreipėsi į medikus. Nuvykusi į Kauno klinikinės ligoninės traumatologijos punktą ji buvo apžiūrėta budinčio gydytojo, kur taip pat buvo padaryta rentgeno nuotrauka.

Gintarei buvo diagnozuotas plantarinis fascitas. Tai stipraus, storo, fibrozinio raiščio, jungiančio kulnakaulį ir pėdų priekį, uždegimas. Ją apžiūrėjęs gydytojas paskyrė procedūras vienoje Vilniaus poliklinikoje, mat merginai reikėjo grįžti į sostinę dėl mokslų.

Gydytoja turėjo apžiūrėti pirmadienį

Nors gydytojas traumatologas nustatė diagnozę bei paskyrė kombinuotą gydymą vaistais ir procedūromis, Gintarė jo pradėti negali. Pirmadienį ji buvo sutarusi laiką – ketvirtą valandą po pietų, bet tuo metu gydytoja buvo išvykusi pas pacientą į namus, mat šis stipriai susirgo gripu.

„Su skaudančia pėda į polikliniką vykau be reikalo, nes buvo pranešta, kad gydytojos net nėra. Artimiausias paskirtas laikas – kitas pirmadienis. Tai visiškas absurdas, juk turiu paskirtas procedūras, kurias greičiau pradėjusi greičiau ir pasveiksiu.

Be to, įtariu, kad nuvykus į terapijos skyrių, procedūras taip pat skirs ne iš karto, o pirmiausia paskirstys laikus, kada turiu atvykti. Taigi, reali pagalba dar labiau nusikelia. Ir viskas tik todėl, kad be šeimos gydytojos parašo aš negaliu nieko daryti.

Kyla klausimas, kodėl vis dar reikia laukti šeimos gydytojo patvirtinimo, kai kitas gydytojas, savo srities specialistas, yra nurodęs, jog fizinė terapija būtina?“ – piktinosi studentė.

Pacientė buvo suklaidinta

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ryšiams su visuomene projektų vadovės Alinos Žilinaitės, skausmus kenčianti pacientė turėjo būti priimta iš karto, o ne laukti dar savaitę. Pasak specialistės, tokia situacija galėjo susiklostyti dėl šiuo metu kilusios gripo epidemijos.

„Apgailestaujame dėl pacientės patirtų nepatogumų, bet panašu, kad šiuo atveju ji buvo suklaidinta. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pacientams, kuriems prireikia skubiosios pagalbos, ji būna suteikiama skubiosios pagalbos skyriuje.

Čia budintys medikai atlieka būtinus tyrimus, o tuo atveju, jeigu paciento nereikia guldyti į ligoninę, jie išrašo reikiamus vaistus ir nukreipia pacientą pas jo šeimos gydytoją.

Tad jei pacientė dėl skubios pagalbos kreipėsi į Kauno gydymo įstaigą, gydytojas negalėjo paskirti pacientei procedūrų Vilniaus poliklinikoje, o turėjo ją nukreipti pas šeimos gydytoją. 

Kalbant apie šeimos gydytojo teikiamas paslaugas, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, esant tam tikroms indikacijoms, pacientai turi būti priimami tą pačią darbo dieną, kai kreipiasi į medikus.

Labai stiprus skausmas ir yra viena iš priežasčių, kai atidėlioti paciento vizito negalima ir būtina jį priimti tą pačią dieną“, – teigė specialistė.

Vis dėlto tampa neaišku, kaip yra matuojamas skausmas. Ne kartą yra tekę girdėti skundų dėl nesibaigiančių eilių tiek skubios pagalbos priimamuosiuose, tiek poliklinikose, net ir tais atvejais, kai, atrodo, laukimas tampa nepakeliama užduotimi.

Šeimos gydytojų nuvertinti negalima

Susisiekus su Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėju Rimantu Zagrebajev paaiškėjo, kad siekiama dar labiau padidinti lankymąsi pas šeimos, o ne antrinio lygio specialistus. Jis tikino, kad tokiu būdu yra mažinamos eilės ligoninėse.

Kol kas Lietuvoje šeimos gydytojas diagnozuoja kiek daugiau nei pusę ligų, bet siekiama šį skaičių padidinti iki 80 proc.

„Nuvertinti šeimos gydytojo darbo negalima. Užsienio patirtis rodo, kad apie 80 proc. visų sveikatos problemų turėtų spręsti šeimos medicina. Lietuvoje šis rodiklis siekia 60 procentų.   

Juk šeimos gydytojas – tai pirmasis gydytojas, kuriam gyventojai patiki savo sveikatos problemas. Būtent jis žino savo pacientų ligas, jas gydo, rūpinasi profilaktika.

Todėl šiam medikui yra priskirta labai daug kompetencijų. Juk įgyvendinti šeimos medicinos principus, reiškia, stebėti visų amžiaus grupių, vadinasi – visos šeimos – sveikatą, konsultuoti žmones bet kokiais sveikatos klausimais“, – aiškino specialistas. 

Pasak R.Zagrebajev, išrašydamas siuntimą, šeimos gydytojas turi nurodyti bent 3 gydymo įstaigas, kuriose dirba siuntime nurodytos profesinės kvalifikacijos gydytojas.

Pacientas, turintis siuntimą, gali pasirinkti gydytoją specialistą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su jo gyvenamosios vietos teritorine ligonių kasa (TLK) dėl reikalingų paslaugų teikimo. Siunčiantis gydytojas turi suteikti informaciją pacientui, kur tokios paslaugos teikiamos.

Pacientas taip pat gali pats pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė paskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. VLK primena, kad informaciją apie eiles (ją ligonių kasoms teikia pačios gydymo įstaigos) galima rasti TLK interneto svetainėse, paskambinus telefonu į gydymo įstaigas ir jų informacinėse sistemose.
 
Siekiant mažinti eiles, taip pat svarbu nepamiršti ir pacientų atsakomybės. Jei dėl kokių nors priežasčių užsiregistravęs pas gydytoją specialistą pacientas atvykti negali, apie savo neatvykimą jis turi pranešti gydymo įstaigai prieš parą.

Gydymo įstaiga, žinodama, kad pacientas neatvyks, galės pasiūlyti tuo laiku pasinaudoti kitam šių paslaugų eilėje laukiančiam žmogui, kuriam ši pagalba būtina. Tokiu būdu taupomas ir gydytojų, ir pacientų laikas.

Trūksta gydytojų

„Labai gaila, kad gydymo įstaigoje susiklostė tokia situacija. Tikėtina, kad taip įvyko dėl šiuo metu paskelbtos gripo epidemijos, kai gydytojų darbo krūvis yra ženkliai padidėjęs.

Tačiau net ir tokiu atveju, kai gydančio gydytojo nėra, pacientę priimti turėjo kitas medikas. 

Primename, kad blogai pasijutę pacientai neturėtų delsti, o kuo greičiau kreiptis į medikus.

Blogai pasijutęs žmogus dėl nemokamų šeimos gydytojo paslaugų pirmiausia turi kreiptis į polikliniką, prie kurios yra prisirašęs, o jos ne darbo metu – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo poliklinika yra sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo jai nedirbant“, - rašoma oficialiame SAM atsakyme.

Vis dėlto ar ateityje bus mažinamas šeimos gydytojo tarpininkavimas išrašant  siuntimus SAM nekomentavo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.