Naujose PSO rekomendacijose dėl tuberkuliozės vyrauja aiški idėja, svarbi ir Lietuvai. Specialistai įspėjo, kad didžiulį rūpestį kelia latentinė (slaptoji) tuberkuliozė, kuriai nustatyti paėmus kraujo rekomenduojami šiuolaikiniai gama interferono tyrimai. Tai padėtų išplėsti prevencinį tuberkuliozės patikrinimą ir gydymą. Naujas rekomendacijas neseniai paskelbę PSO specialistai kviečia taikyti unifikuotą prevencinį latentinės TB patikrinimą ir jos gydymą tarp pažeidžiamų grupių didelio ir mažo sergamumo šalyse.
Atnaujintos ir konsoliduotos programinio valdymo gairės padidina testavimo ir gydymo galimybes didesniam grupių skaičiui. Jose atsisakoma ankstesnės rekomendacijos gama interferono išsiskyrimo tyrimus (IGRA) atlikti tik tose šalyse, kurių gyventojai gauna dideles ar vidutines pajamas, o TB rodikliai mažesni. Dabar IGRA tyrimai ar tuberkulino odos testai gali būti naudojami latentinei tuberkuliozei aptikti visame pasaulyje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas priminė, kad aktyvios TB prevencija – LTBI (latentinės tuberkuliozės infekcijos) gydymas yra svarbi PSO strategijos „End TB Strategy“ dalis. Ypač daug dėmesio LTBI valdymui skiriama tarp ŽIV užsikrėtusių asmenų, jaunesnių nei 5 metai vaikų ir suaugusiųjų, kurie turėjo artimą kontaktą su plaučių tuberkulioze sergančiais asmenimis.
Nors pastaruoju metu gerokai padidėjo prevencinio TB gydymo apimtis, ypač tarp ŽIV užsikrėtusių asmenų, tai dar menka paguoda. Ankstesnės rekomendacijos turėjo daug trūkumų. Jos buvo fragmentinės, buvo parengta daugybė gairių, bet nepavyko jų sklandžiai įgyvendinti.
– Kuo naujos rekomendacijos svarbios Lietuvai? – paklausiau profesoriaus S.Čaplinsko.
– Rengdama nacionalinius teisės aktus, rekomendacijas ir strategijas Lietuva, kaip ir kitos valstybės, vadovaujasi PSO ir kitų tarptautinių institucijų parengtomis gairėmis ir rekomendacijomis, kurios būna paremtos moksliniais tyrimais.
Yra svarbu ne tiktai nustatyti atvirąją tuberkuliozę, bet ir aptikti miegančiąją, paslėptą, jos formą.
Žmogus užsikrečia įkvėpęs tuberkuliozės bakterijomis užkrėsto oro. Blogai vėdinamose patalpose, susibūrimų vietose tikimybė užsikrėsti didėja. Bet ne visi žmonės, į kurių organizmą patenka TB sukėlėjų, suserga tuberkulioze.
Užsikrėtus visą gyvenimą išlieka apie 5–10 procentų tikimybė susirgti tuberkulioze, nors dažniausiai tai atsitinka per pirmuosius 5 metus nuo užsikrėtimo pradžios. Daugumos žmonių imuninė sistema sugeba sukėlėjus išlaikyti neaktyvios, miegančios, būsenos. Tačiau susilpnėjus imuninei sistemai tuberkuliozės bakterijos gali pradėti daugintis ir žmogus gali susirgti. Toks pavojus gresia artimą kontaktą turintiems ligonio šeimos nariams, bendradarbiams, draugams.
Kontakto trukmė – vienas svarbiausių rodiklių, bet yra ir kitų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį: aplinka, kurioje vyksta kontaktas, sergančiojo būklė (kiek stipriai pažengęs patologinis procesas plaučiuose, kokį kiekį bakterijų skiria į aplinką, kokius vartoja vaistus ir panašiai), kontaktuojančio asmens amžiaus (vaikas iki 5 metų ar suaugęs) ir jo sveikatos būklė (imunosupresija, ar anksčiau sirgęs TB, kokios yra gretutinės lėtinės ligos).
– Kokie tyrimai skirti latentinei tuberkuliozei?
– Nėra auksinio standarto testų LTBI diagnostikai. Tiek tuberkulino mėginio tyrimas (TMT), tiek gama interferono tyrimas gali būti naudojami LTBI diagnostikai. Daugelis šalių į nacionalines LTBI diagnozės gaires įtraukia IGRA tyrimą. Buvo išanalizuotos 33 gairės ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC), JAV – CDC ir PSO dokumentai. Analizuotos gairės aukšto gyvenimo lygio šalyse, kuriose yra įdiegtos LTBI patikros programos.
Buvo priimti keturi diagnostiniai modeliai.
Pirmas – tai dviejų žingsnių modelis, kai pirmiausia atliekamas tuberkulino, po to IGRA tyrimas. Jeigu TMT neigiamas, IGRA atliekamas siekiant padidinti tyrimo jautrumą, ypač tarp asmenų, turinčių imuninės sistemos sutrikimų. Jei TMT teigiamas, IGRA atliekamas siekiant padidinti tyrimo specifiškumą, ypač tarp asmenų, skiepytų BCG.
Antras modelis – kai atliekamas TMT arba IGRA tyrimas.
Trečias modelis – IGRA ir tuberkulino tyrimai atliekami kartu (siekiant padidinti tyrimo jautrumą).
Ketvirtas modelis: atliekamas tik IGRA tyrimas.
Tuberkulino mėginio tyrimas turi tam tikrų trūkumų, pavyzdžiui, būna daug klaidingai teigiamų ir klaidingai neigiamų tyrimo rezultatų. Sudėtinga atskirti, ar asmuo užsikrėtęs TB, ar skiepytas BCG, ar užsikrėtęs ne TB mikobakterijomis. Gali būti imuninės reakcijos padidėjimas po pakartotinio tuberkulino tyrimo. Kai sudėtinga interpretuoti rezultatus, būtinas pakartotinis ligonio vizitas.
Šiuo metu Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose kiekvienais metais atliekami tuberkulino tyrimai 7 metų ir rizikos grupių vaikams, suaugusiesiems daroma rentgeno nuotrauka. Siekiant užtikrinti efektyvią tuberkuliozės profilaktiką ir kontrolę mūsų šalyje Lietuvai būtų tikslinga remtis vienu iš pasaulyje priimtų keturių diagnostikos modelių ir gydytojui, įvertinus IGRA poreikį, sudaryti galimybę atlikti šį tyrimą nemokamai.
– Kaip manote, ar Lietuvoje reikėtų prevenciškai atlikti tyrimus dėl tuberkuliozės švietimo srities darbuotojams, medicinos personalui, prekybos centrų darbuotojams, kalėjimų prižiūrėtojams, įkalintiems asmenims?
– Teisės aktai numato, kad tikrintis, ar neserga tuberkulioze, privalo asmenys, dirbantys maisto tvarkymo įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų ugdymo įstaigose, teikiantys paslaugas gyventojams. Reikia suprasti, kad didesnės rizikos aplinka gali tapti bet kuri, kur galima sutikti sergantįjį atvirąja tuberkulioze.
