– Kaip sužinojote, kad sergate sunkia onkologine liga?
– Prieš dvejus metus spalio mėnesį man nustatė antros stadijos prostatos vėžį. Jokių ligos požymių nejaučiu nei dabar, nei tada, kai diagnozė buvo nustatyta. Man atrodė, kad viskas yra gerai. Niekada nesirgau ir poliklinikoje lankytis beveik netekdavo. Tačiau šeimos gydytoja mane įkalbino pasitikrinti dėl prostatos vėžio. Tą patį vakarą sulaukiau skambučio. Ji pranešė, kad PSA koncentracija tuo metu siekė 9 ng/L, kai normalus rodiklis turi būti 3 ng/L.
– Turbūt tokia diagnozė buvo pribloškiant. Kas buvo sunkiausia?
– Ji mane išgąsdino, nes visą laiką maniau, kad esu visiškai sveikas. Visgi diagnozė tik dar kartą pasitvirtino atlikus biopsiją.
Sunkiausia buvo nepasimesti, iš pradžių gana sunkiai suvokiau, kas vyksta. Gi dažniausiai visi galvoja, kad jei kažkas sirgs, tai tik ne tu pats. Tačiau per gana trumpą laiką pavyko susidėlioti mintis galvoje: kad tai tikra ir vyksta su manimi. Nelengva buvo susiimti, bet manau, esu stiprios valios žmogus, todėl ėmiau veikti.
– Ką darėte?
– Ėmiausi ieškoti informacijos internete, kalbėtis su pažįstamais, kurie turėjo medicininės informacijos. Per porą mėnesių suvokiau vieną dalyką: kad ir kokia diagnozė būtų, negalima klausyti vieno specialisto. Kuo daugiau nuomonių, tuo lengviau rasti9 tinkamiausius gydymosi būdus ir nepalūžti. Išgirdęs įvairių nuomonių, atradau stebuklą – polifenolius. Tai yra, tas medžiagas, kurios atsakingos už augalų spalvą ir kvapą. Šios medžiagos stabdo vėžinių ląstelių dauginimąsi ir net atsiradimą. Yra įvairių maisto produktų, kur šių medžiagų yra daugiau ar mažiau. Yra ir specialių papildų, kuriuose šios medžiagos jau koncentruotos. Aš vartoju papildus su brokolių, ciberžolių, žaliosios arbatos ir granatų polifenoliais.
– Tai tas stebuklas padėjo?
– Iš pradžių mane gąsdino chemoterapija ir operacija, o šiandien mane tiesiog stebi, nieko daryti nereikia. Žinoma, aš ne tik geriu papildus, bet apskritai pakeičiau mitybą, praktiškai atsisakiau raudonos mėsos. Leidžiu sau mažyti gabalėlį kokia nors proga. Tiesa, pusmetį buvau visiškas veganas, dabar kai kurie gyvūninės kilmės produktai į mano racioną grįžo, tačiau pagrindą vis tiek sudaro augalinės kilmės maistas.
– Tai vėžio plitimo iš esmės padėjo išvengti mitybos korekcija?
– Ne tik. Labai svarbią vietą užima sportas. Jei žmogus visiškai nesportuoja, atkryčio rizika padidėja net 60 procentų. O sportuoti gi nereikia daug. Pakanka vos trijų valandų per savaitę. Dabar aš bėgioju bene kasdien, kartais nuvažiuoju į sporto klubą, einu ir į baseiną. Taigi, man padėjo sveika mityba, fizinis aktyvumas ir mąstymo pakeitimas. Mažiau pykčio, daugiau šypsenos veide. Tai tikrai padeda.
– Arvydai, bet dažnam vyrui prisiverti sportuoti yra gana sunku. Kaip save paskatinti palaikyti tą fizinį aktyvumą?
– Patikėkite, aš visą gyvenimą spjaudžiau į šulinį ir sakiau, kad fizinė veikla ir aš yra du nesuderinami dalykai. Tačiau kai išgirsti tokią diagnozę, susimąstai. Kai buvau paauglys, vėžys buvo nuosprendis. Šiandien, tai yra įspėjimas, kad būtina kažką keisti. Liga daugeliu atveju yra išgydoma ar sustabdomas jos plitimas. Taigi, jei nori gyventi, labai svarbu keisti gyvenimo būdą. Tik trys valandos per savaitę ir jūsų vėžio sugrįžimo rizika mažėja. Gi tiek mažai pastangų padeda tiek daug sveikatai. Per dideles kančią ir nenorą pajudinau savo penktąjį tašką ir nepasigailėjau.
– Šlapimo nelaikymo pačiam išvengti pavyko, kadangi invazyvaus gydymo neprireikė, tačiau žinau, kad bendraujate su daugeliu pacientų, sergančių prostatos vėžiu, o tiek ligos pasekmė, tiek jos gydymo išdava gali būti šlapimo nelaikymas. Vyrams tai itin jautri tema, kaip kovoti su nejukumu, nenoru naudoti higienos priemones, gi tai taip ne vyriška?
– Nevyriška? Mano nuomone, nevyriška yra negalvoti apie savo problemą. Jeigu taip atsitiko, tai yra gyvenimo pokytis. Su tuo reikia susitaikyti ir negalvoti, ką apie tai pagalvos kiti. Aš dažnai juokaudamas sakau kitiems, kad aš jau užaugu ir man vienodai, ką apie mane žmonės pagalvos, tegul dabar jie bijo, ką aš apie juos pagalvosiu (juokiasi). Koks skirtumas, ką kiti galvoja? Pasirinkimas gi paprastas: vaikščioti šlapiam arba naudoti priemones, kurios pagerins mano gyvenimo kokybę.
Skaitau paskaitas likimo draugams apie mitybą, sveiką gyvenseną ir pamenu, kaip Klaipėdoje prie manęs priėjo vyrukas, kuris man papasakojo, kad jam diagnozuotas ketvirtis stadijos protatos vėžys, kateteris išvestas per pilvo sieną ir tenka vaikščioti su maišeliu šlapimui tačiau žmogaus šypsena – nuo ausies iki ausies. Taigi, visad pagalvokite, kad yra žmonių, kuriems yra daug blogiau nei šlapimo nelaikymas, tačiau jie nepraranda gyvenimo džiaugsmo.
Kviečiu visus žmones, turinčius šią problemą, nustoti gyventi ateitimi. Džiaukitės dabartimi, daugelis iš mūsų turime rankas, kojas, matome, girdime, gyvenkime šiandien, tada ir visos kitos problemos pasirodys mažesnės.
Portalas lrytas.lt ptrimena, kad dažniausios vyrų onkologinės ligos simptomai: dažnas noras šlapintis, ypač naktį, skausmas ties varpos pagrindu, skausmas šlapinantis, sėdint jaučiamas diskomfortas, šlapimas gali būti su kraujo priemaišomis ir panašiai.
Norint pasitikrinti dėl prostatos vėžio, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Pakartotinai reikia išsitirti po 2 arba 5 metų priklausomai nuo PSA tyrimo rezultato ir amžiaus.
