Gegužės 3-iąją, kai visame pasaulyje minima Melanomos diena, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyko patikros dėl melanomos akcija. Nuo 2007-ųjų ji buvo surengta jau vienuoliktą kartą.
Tądien prie dviejų apžiūrų kabinetų durų būriavosi kelios dešimtys žmonių, kuriuos atginė nerimas dėl įtartinų odos darinių ar apgamų. Daugelis prisipažino bijantys blogiausio – melanomos diagnozės.
„Tai, kad į konsultaciją pacientai registravosi dar vasario mėnesį, rodo, kaip reikalingos tokios akcijos“, – įsitikinusi Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė gydytoja dermatologė Jolanta Česienė.
Ji pati prisipažino patikros dėl melanomos dienos kasmet laukianti su jauduliu.
„Visuomet džiaugiamės, kai atvyksta tie pacientai, dėl kurių ir rengiame akciją, t.y. tų, kuriems nustatome melanomą ar kitą ligą, ir ypač ankstyvosios stadijos. Gal pacientui žinia apie ligą nėra labai gera, bet mes džiaugiamės, kad ne veltui dirbome“, – teigė gydytoja.
Patikros dieną ji su kolege gydytoja rezidente priėmė 40 pacientų. Jauniausiam buvo 10, vyriausiam – 84 metai.
J.Česienė pastebėjo tendenciją: šiai ligai nebėra amžiaus ribų. Kai pernai nustatė melanomą dešimtmečiui, tokio jauno paciento neprisiminė per visą savo praktiką.
„Vaiko odoje buvo atsiradęs naujas darinys, kuris ėmė greitai didėti. Gerai, kad tėvai neuždelsė ir labai greitai kreipėsi į gydytojus.
Liga dar nebuvo išplitusi. Berniukui buvo atlikta operacija, melanoma pašalinta. Kol kas viskas gerai – tikimės, kad ir bus gerai“, – viliasi J.Česienė.
Ir pasaulinė praktika rodo tą patį – daugėja jaunų žmonių, sergančių melanoma, daugėja įgimtų melanomos atvejų.
Per pastarąją Klaipėdoje vykdytą patikros dėl melanomos akciją nustatytas vienas melanomos, keletas bazaliomos, aktininės keratozės atvejų. Visi pacientai bus tiriami ir gydomi toliau.
Kasmet melanoma Lietuvoje suserga daugiau nei 300 žmonių, daugiau nei šimtas miršta. Tai tik patvirtina, kad melanoma – labai agresyvi liga, greitai išplintanti į kitus organus ir sukelianti metastazių.
„Įdomiausia, kad Lietuvoje nėra tiek daug saulės kaip pietuose, tačiau mirštamumas nuo melanomos labai didelis.
Pavyzdžiui, sergamumas krūties vėžiu yra beveik penkis kartus didesnis, tačiau nuo melanomos miršta tik tris kartus mažiau pacientų nei nuo krūties vėžio. Mat dažniau sergama agresyvesnėmis, labiau invazinėmis melanomos formomis.
Kita problema – anksčiau labai retai pasitaikydavo vaikiško amžiaus pacientų, sergančių melanoma. Dabar jų matome vis dažniau. Anksčiau per dešimt metų pasitaikydavo vienas toks pacientas, vien pernai turėjome du“, – pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriaus vedėjas, Lietuvos chemoterapeutų draugijos vadovas Alvydas Česas.
Agresyviausio odos vėžio gydymo sėkmė labai daug priklauso ne tik nuo žmogaus genetikos, ligos išplitimo, bet ir galimybės gydytis tinkamiausiais vaistais.
A.Česas pasidžiaugė, kad melanoma – vienas iš navikų, kurio gydymo srityje pastaruoju metu pasaulyje žengtas didžiulis žingsnis į priekį.
„Atsiradus naujoms gydymo technologijoms ne tik gerokai pailgėjo pacientų gyvenimo trukmė, bet ir vis daugiau jų išgydoma. Kalbu ne apie ankstyvąją melanomą, kai užtenka išoperuoti naviką ir tuo viskas baigiasi, o apie pažengusią, išplitusią ligą.
Pavyzdžiui, prieš du dešimtmečius melanoma susirgęs žmogus negydomas galėjo tikėtis gyventi 5–6 mėnesius, o taikant gydymą – dar tris ar keturis papildomus mėnesius.
Šiandien savo klinikoje turime pacientų, kurie po išplitusios melanomos diagnozės gyvena ketverius, penkerius metus. Pasaulyje jau yra tokių, kurie gyvena 15 metų ir ilgiau. Tikiuosi, kad proveržis, atsiradęs gydant išplitusią melanomą, vis dar tęsis“, – vilties nestokoja A.Česas.
Daugiau nei pusei pacientų, susirgusių melanoma, nustatoma BRAF geno mutacija. Šie pacientai patiria kur kas didesnę riziką mirti, jų gyvenimo trukmė būna daug trumpesnė.
Nustačius šią mutaciją galima tikėtis, kad bus veiksmingi tam tikri vaistai. Jų taikinys – tik tos ląstelės, kurios turi pakitusį geną. Todėl ši vaistų grupė vadinama taikinių terapija.
Taikinių terapija ir imunoterapija pasaulyje laikoma standartu gydant melanomą. O kaip yra Lietuvoje?
„Šiandien prieinamos dar ne visos galimybės“, – pripažino chemoterapeutas. Daug ką lemia tai, ar pacientas turi BRAF geno mutaciją, ar ne.
A.Česas pasidžiaugė, kad nuo birželio bus kompensuojamas gydymas šiuolaikiškiausiomis imunoterapijos priemonėmis.
Jas bus leista taikyti pacientams, sergantiems išplitusia melanoma ir turintiems nepakitusį BRAF geną.
Tačiau gydytojas sutiko, kad ir po naujovių įgyvendinimo Lietuva galimybėmis gydyti sergančiuosius išplitusia melanoma dar neprilygs kitoms Europos valstybėms.
Lietuva – viena paskutinių šalių, kurioje nėra kompensuojamas taikinių terapijos derinys, – kompensuojamųjų vaistų sąraše nėra dviejų reikalingų vaistų metastazavusiai melanomai gydyti pacientams, turintiems pakitusį BRAF geną.
Sergančiųjų piktybinėmis ligomis interesams atstovaujančios organizacijos „Onkologija.lt“ prezidentei Zitai Zamžickienei nerimą kelia tai, kad Lietuvoje šiems pacientams nėra kompensuojamas gydymas, kuris daugelyje Europos Sąjungos šalių yra standartas.
„Tik Lietuva ir Bulgarija neturi galimybės gydyti pacientų taikinių terapijos deriniais. Mutaciją turintys pacientai neturėtų būti skriaudžiami“, – teigė Z.Zamžickienė.
Tad nors Lietuvoje yra visos galimybės diagnozuoti melanomą, nustatyti genų mutacijas, chemoterapeutai žino apie veiksmingiausius vaistų derinius, ligonio likimas priklauso nuo vaistų.
„Lietuvių oda yra jautresnė, jie serga aktyviomis, agresyviomis melanomos formomis, todėl labai svarbu turėti visą arsenalą vaistų metastazavusiai melanomai gydyti“, – teigė A.Česas.
Oda nieko nepamiršta
Niekas negali paaiškinti, kodėl melanomos atvejų daugėja, kodėl jaunėja pacientų amžius. Gydytojos dermatologės J.Česienės teigimu, riziką susirgti šia liga didina ir genetiniai veiksniai, ir žmogaus elgesys. Pirmiausia – buvimas saulėje.
Tad gydytoja primena: saulės spindulių poveikis kaupiasi – oda nieko nepamiršta. Kuo anksčiau vaikas pradeda leisti laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose ir kuo ilgiau būna, tuo didesnė rizika, kad ilgainiui odoje atsiras supiktybėjusių ląstelių.
Gydytoja stebisi matydama pilnus paplūdimius mamų su kūdikiais, kurie daug laiko praleidžia saulėje. „Mamos šiais laikais domisi ekologija, stengiasi vaikeliui duoti tik geriausią maistą, rengti ekologiškais drabužiais, supranta, kad rūkymas kenksmingas, tačiau vis dar sunkiai įsisąmonina, jog saulė – tokia pat pavojinga, o mirštamumas nuo jos sukeltos ligos melanomos – vienas didžiausių“, – įspėjo J.Česienė.
Vaikų iki dvejų metų ji patartų iš viso nevesti į saulę, o jeigu jau tenka joje būti, ištepti apsauginiu kremu ne tik vaiko veidą ar nugarą, bet ir paausius, plaukų sklastymą, net mažiausius atvirus odos lopinėlius. Dar vienas patarimas – nebūti saulėje jos aktyvumo piko metu – vidurdienį.
Į šiuos patarimus turėtų įsiklausyti daugelis, mat dauguma lietuvių turi antrojo fototipo odą, kuri jautresnė saulės spinduliams.
Tarp melanoma sergančių pacientų yra buvę ir jūreivių, dirbusių prie Afrikos krantų, ir misijoje Afganistane tarnavusių kariškių. Atsivėrusios galimybės keliauti taip pat didina pacientų skaičių – rudenį, žiemą ar pavasarį nemažai Lietuvos gyventojų traukia į šiltuosius kraštus pasimėgauti saule.
Lygiai taip pat kenkia ir lankymasis soliariume.
