Šiandien šalyje situacija vis dar išlieka kritinė, o kruiamos naujos medžiagos kiekvieną dieną stiprėja ir tampa vis pavojingesnės ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Reikia realių veiksmų
Antradienį Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento organizuotoje konferencijoje „Lietuvos narkotikų politika – keliai klystkeliai ir takeliai“ buvo rengiama atvira diskusija apie realią Lietuvoje susiklosčiusią situaciją.
Joje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras profesorius Aurelijus Veryga, koalicijos „Galiu gyventi“ administracijos direktorė, atlikėjas ir prodiuseris Jurgis Didžiulis bei Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras.
Pasak R.Badaro, sakyti, kad judame į priekį, būtų labai optimistiška ir nelabai atitktų tikrovę. Šiuo metu Lietuvoje vis dar opi narkotinių medžiagų vartojimo problema, tačiau ji sprendžiamas pradedant nuo kito galo.
Tam, kad reikia priimti nešališkus, mokslu paremtus, o ne asmeninių patirčių motyvuotus sprendimus, pritarė ir A.Veryga.
Deja, pasak ministro, legnviau pasakyti, nei padaryti.
„Tam, kad galėtume aptarti realią situaciją ir priimti reikalingus sprendimus, reikia būti įgijus pakankamai žinių.
Kartais net ir specialistams sunku atskirti pelus nuo grūdų, todėl tikėtis, kad iš skirtingų grupių, skirtingas asmenines patirtis turinčių žmonių išgirsime vieningą nuomonę, ypač, kai trūksta elementarios informacijos, yra naivu.
Kolegų nesmerkiu, tačiau reikėtų didesnio domėjimosi ir rėmimosi faktais. Taip pat reikėtų suprasti, kad narkotines medžiagas vartojantis žmogus yra ne tik sveikatos apsaugos sistemos, bet ir teisėsaugos, sienos apsaugos ir kitų institucijų problema“, – aiškino A.Veryga.
Sprendimai motyvuojami baimės
Komentuodamas situaciją, Jurgis Didžiulis pabrėžė, kad neapykanta narkotines medžiagas vartojančiam asmeniui paprastai kyla iš baimės, o didžiausią įtaką šiam jausmui daro nežinojimas, informacijos stoka.
„Negerai, kai temos neišmanantys tam tikri politikai pradeda diktuoti moksliniais tyrimais neparemtas tiesas, skleisti klaidingas idėjas. Tai yra žmonės, kurie atsakingi už sprendimus, tiesiogiai darančius įtaką paprastam lietuviui.
Dėl priežasčių nesupratimo, informacijos stokos yra akivaizdu, kad daug ką valdo baimė ir kai kurių temų nepakankamas suvokimas. Todėl ir matome, kad kol kas vadovauja religiniai ar asmeniniai įsitikinimai, dažniau mąstoma, ne kaip padėti, o kaip nubausti priklausomybės ligą turintį žmogų.
Baimės įvarymas sergančiajam taip pat nėra veiksminga gydymo praktika. Ji tik gilina problemą.
Juk prieš 50 metų buvo priimtina mušti, izoliuoti psichikos ligą turinčius asmenis, tačiau šiandien turėdami daugiau informacijos apie smegenų ir psichikos veiklą suprantame, kad tik integracija ir tyrimais paremti metodai duos teigiamą rezultatą“, – aiškino J.Didžiulis
Būtina atnaujinti informaciją
Lietuvoje taikomi metodai yra pasenę ir neretai prieštaraujantys realią naudą turinčiam gydymo būdui. Tam pritarė ir prof. A.Veryga.
„Tai, kad turime atnaujinti informaciją ir remtis naujais tyrimais paremta medžiaga, atrodo, yra savaime suprantama. Deja, Lietuvoje vis dar stipriai jaučiamas atotrūkis tarp realios situacijos ir to, kas yra daroma.
Per nemenką savo darbo patirtį pastebėjau, kad žinių trūkumas jaučiasi ne tik visuomenėje, bet ir tarp specialistų. Net ir medikai, būna, tiki mitais, o ne mediciniškai paremtais faktais, tai ką kalbėti apie paprastą žmogų, kuris tik priima informaciją.
Kokia nauda iš informacijos, kai nežinai, kur yra faktas, o kur – išvedžiojimai. Todėl reikalinga vieningai nuspręsti laikytis mokslu paremtos pozicijos“, – aiškino ministras.
Reikalingas dialogas
Visi konferencijos dalyviai pabrėžė, kad Lietuvoje yra būtina vesti dialogą tarp įvairių institucijų, tokių kaip įvairios organizacijos, medicinos atstovai ir politikai.
Tačiau tam reikia vienodai suvokti problemos mastą ir būti bent panašiai motyvuotiems ją spręsti.
„Nevyriausybinės organizacijos (NO) negali tiesiog išspręsti problemos, būtinai reikalingos ir valstybinės pastangos. Taip, NO yra arčiau žmogaus ir daug geriau žino pažeidžiamiausių visuomenės grupių problemas.
Tačiau atotrūkis tarp viršuje sėdinčių politikų ir tikras problemas išgyvenančių asmenų yra akivaizdžiai matomas ir neretai sprendimai yra priimami remiantis teorija, o ne praktika“, – aiškino J.Poškevičiūtė.
Situacija keičiasi, bet negerėja
Paklaustas, ar situacija gerėja, toksikologas R.Badaras ją vertino atsargiai.
„Sunku pasakyti, viskas eina geryn ar ne. Bendra kryptis vis dėlto matoma – keičiasi problemos formatas ir struktūra. Prieš 5-6 metus buvo galima pasakyti per 10 sekundžių, kuo į toksikologinį atvežtas žmogus apsinuodijo.
Tai darydavo ir rezidentai, o tam, kuris nesugebėdavo atpažinti išreikštų simtpomų, būdavo tikrai gėda.
Šiandien to padaryti negali ir trys daugiametę patirtį turintys medikai. Čia ir kitoniškumas: keičiasi medžiagos, keičiasi jų stiprumas ir vartojimo mąstas, todėl sakyti, kad situacija eina geryn, yra labai optimistiška“, – teigė specialistas.
Neteko draugų
Jurgis Didžiulis pripažino, kad noras keisti situaciją į gerą yra išties didelis.
„Nuoširdžiai noriu pagerinti situaciją. Tačiau privalome keisti kovos toną su šia problema. Reikia mažinti žmonių baimę, juos šviesti. Esu praradęs ne vieną draugą. Narkotikai pasiglemžė kai kurių iš jų gyvybes, o kitų užvaldė gyvenimus.
Džiaugiuosi, kad pats buvau pakankami stiprus atsilaikyti ir nepanirti į tą liūną.
Labai svarbu sukurti aplinką, kurioje žmogus nebijoti pasakyti, kad kažkas nutiko. Pavyzdžiui, matant, kad draugas kažką vartojo ir apsinuodijo, turėtų būti nebaisu kreiptis pagalbos.
Turėtų būti nebaisu pasakyti tėvams ar gydytojui, kad yra problema. Kol kas priklausomybę turintys asmenys yra auklėjami baime, o tai tik kainuoja gyvybes ir naudos jokios neatneša“, – aiškino atlikėjas.
Svarbu mažinti paklausą
J.Poškevičiūtė taip pat priminė, kad svarbu mažinti paklausą.
„Klausti, ar svarbiau paklausa, ar pasiūla, yra netikslinga, nes svarbu abi. Tačiau pasiūlos mažinimo srity reikia mažiau tobulinimo nei pasiūlos mažinime.
Prevencija, gydymas, švietimas, integracija ir žalos mažinimas reikalauja daugiausia pastangų. Jei mes norime, kad lietuvos žmonėms būtų geriau gyventi, reikia ir žiūrėti į žmogų, klausyti jo.
Tai nėra teisėsaugos problema, bet tai yra pagalbos žmogui klausimas“, – kalbėjo ji.
Kokia situacija Europoje?
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro direktorius Alexis Goosdeel teigė, kad Europos pozicija nėra priversti, bet patarti savo narėms, kaip spręsti priklausomybės problemos klausimą.
„Akivaizdu, kad per pastaruosius metus padaugėjo perdozavimo mirčių. Dažniausiai tai opioidų pasekmė. Taip pat nauji opioidai (fentaniliai) yra milžiniška problema.
Pvz., vienas iš Lietuvoje gaminamų fentanilių yra toks stiprus, kad 0,1 g užtenka pagaminti 10 tūkst. dozių. Todėl labai lengva perdozuoti.
Pavojinga ir policijai, kuri ieško narkotikų, nes atlikdami patikrinimus taip pat patiria riziką susižeisti, perdozuoti.
Per paskutinius 7 metus yra sukuriamos 1-2 naujos medžiagas per savaitę. Dauguma jų – fentaniliai, kurie tampa vis pavojingesni. Taip pat populiarėja kokainas, tampa nesunku jo įsigyti naudojantis juoduoju internetu (angl. deep web, dark web). Taip pat ES tapo pervežėjais bei gamintojais.
Laimė, mažėja ŽIV užkrėtimas Europoje dėl adatų dalinimosi. Didžiausias iššūkis šiandien – palaikyti gerėjančią situaciją, išlaikyti motyvaciją, motyvuoti tas ES nares, kuriose situacija vis dar nepavydėtina. Viena iš jų – Lietuva.
Pavyzdžiui, nėra jokios informacijos apie Hepatitu C sergančiųjų mastą Lietuvoje. Tyrimai rodo, kad kai kuriose vietose serga net 77 proc. populiacijos, tačiau tikslių bendrų duomenų nėra“, – kalbėjo specialistas.
Jis priminė, kad 2016 m. Niujorke vyko Jungtinių tautų organizuota konferencija, kur pirmą kartą visos JT narės priėjo bendrą išvadą ir sutarė dėl efektyvaus narkotikų vartojimo mažinimo. Tai mirties bausmės naikinimas, dekriminalizavimas, adekvačios bausmės bei prevencinių priemonių gerinimas.
