Agresyvus gyvūnas apdraskė ir galimai įkando aštuonmetei dukteriai, įdrėskė ir vaiką ginti bandžiusiam tėčiui.
Dar didesnis netikėtumas laukė skubiai nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Vaikų priėmimo skyrių ir paprašius mergaitę paskiepyti nuo pasiutligės.
Apstulbusiam tėčiui buvo pasakyta: „Vakcinos neturime ir niekas Kaune jos neturi“.
Katinas elgėsi neadekvačiai
Kaip teigė į lrytas.lt redakciją kreipęsis vaiko tėtis, aštuonmetę apdraskęs katinas į jų pamiškėje stovinčio namo kiemą atklydo trečiadienį.
„Katinas elgėsi neadekvačiai. Kai bandžiau dukrą apginti ir katiną nuvyti, jis įdrėskė ir man.
Pagauti katino nepavyko. Neatmetame galimybės, kad gyvūnas serga pasiutlige“, – teigė vyras.
Deja, paskiepyti vaiko tą dieną nepavyko, priėmimo skyriaus darbuotojai teisinantis, kad vakcinos nėra.
Anot tėčio, tik jam sukėlus šaršalą dėl to, kad vaiko neįmanoma paskiepyti nuo pasiutligės, situacija buvo skubiai išspręsta. Vakcina atsirado jau kitą dieną ir mergaitė buvo paskiepyta.
Kauno departamentui – 217 vakcinos nuo pasiutligės dozės
Tėtis pasakojo išgirdęs, kad vakcinų nuo pasiutligės Kaune trūko jau apie savaitę. Esą nors Kauno skyriui buvo skirta apie 200 vakcinų, dėl vidinių logistikos problemų jos nebuvo laiku pristatytos į gydymo įstaigas.
Kad Kauno depertamentui buvo skirta pakankamai vakcinų nuo pasiutligės, interneto svetainei lrytas.lt patvirtino ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Ieva Šebeliauskaitė.
Anot specialistės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vakcinas iš ULAC vakcinų sandėlio gauna nustatyta tvarka ir kiekviena gydymo įstaiga vakcinų kiekį planuoja pagal poreikį.
Kauno apskrityje, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento 2018 m. liepos 25 d. duomenimis, buvo 217 vakcinos nuo pasiutligės dozių.
Kaip paaiškino I.Šebeliauskiatė, NVSC taip pat padeda asmens sveikatos priežiūros įstaigoms perduoti vakciną nuo pasiutligės pagal priėmimo perdavimo aktą, jeigu kurioje jų pritrūksta.
„Šiais metais, liepos 27 dieną, į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vakcinų sandėlį bus pristatyta 4 tūkst. 500 dozių vakcinos nuo pasiutligės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos galės atsiimti vakciną nustatyta tvarka“, – žadėjo specialistė.
Patikino, kad vakcinų tikrai netrūksta
Ar Kauno klinikose išties galėjo trūkti vakcinų nuo pasiutligės? Apie tai paklausta LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Eglė Audickaitė atsakė: „Atsiprašome dėl kilusios situacijos ir netiksliai suteiktos informacijos, tačiau norime nuraminti visuomenę ir papildomai informuoti, kad Kauno klinikose vakcinos nuo pasiutligės tikrai yra.
Žmonėms, kurie nukentėjo nuo gyvūno ir baiminasi dėl pasiutligės, visuomet reikėtų kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Žinoma, tokia pagalba yra suteikiama ir Kauno klinikose – ir vaikų, ir suaugusių Skubios pagalbos skyriuose“.
Daugiausia nukenčia nuo šunų
Žmonės nuo agresyvių gyvūnų nukenčia ne taip ir retai.
ULAC duomenimis, pernai medicinos pagalbos į Lietuvos medikus kreipėsi 5 tūkst. 58 asmenys, nukentėję nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų.
Daugiausia nuo gyvūnų nukentėjusių asmenų registruojama Vilniaus ir Kauno apskrityse.
2016 m. Kauno apskrityje į asmens sveikatos priežiūros įstaigas kreipėsi 1 tūkst. 207 asmenys nukentėję nuo gyvūnų, Vilniaus apskrityje – 1 tūkst. 415.
Pernai Kauno apskrityje į medikus kreipėsi 1 tūkst. 70 asmenų, kurie nukentėjo nuo gyvūnų, o Vilniaus apskrityje – 1 tūkst. 331 asmuo.
Vien per praėjusį mėnesį į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių dėl gyvūnų įkandimų kreipėsi apie 15 pacientų.
Taip pat per pastarąsias kelias savaites keli pacientai dėl šios priežasties kreipėsi ir į Suaugusių skubios pagalbos skyrių.
Dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų ar kitų naminių gyvūnų įkandimų ir į gydymo įstaigas kreipiasi dėl susidariusių žaizdų.
2017 m. 73,7 proc. (3 tūkst. 730 asm.) nukentėjo nuo šunų, nuo kačių – 23,3 proc. (1 tūkst. 182 asm.), nuo žiurkių – 0,6 proc. (31 asm.), nuo galvijų – 0,03 proc. (2 asm.), nuo kitų naminių gyvūnų – 0,9 proc. (48 asm.), nuo kitų laukinių gyvūnų – 1,3 proc. (65 asm.).
2016 m. daugiausia žmonių nukentėjo nuo šunų – 76,4 proc. (4 tūkst. 153 asm.), nuo kačių – 20,7 proc. (1 tūkst. 129 asm.), nuo kitų naminių gyvūnų – 0,9 proc. (51 asm.), nuo kitų laukinių gyvūnų – 1,5 proc. (81 asm.).
Pasiutligės atvejų nepasitaikė jau dviejus metus
Nuo laukinių pasiutlige sergančių gyvūnų praėjusiais metais nenukentėjo nė vienas asmuo.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, paskutinius dvejus metus tarp gyvūnų pasiutligė Lietuvoje nebuvo registruota. Nors dar 2007 m. buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtusių laukinių ir naminių gyvūnų atvejai.
Tokius pokyčiu nulėmė tai, kad nuo 2006 metų šalyje imta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės.
Pasiutlige užsikrėtė keliaudamas po Indiją
Gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės Lietuvoje akivaizdžiai pasiteisino.
Per pastaruosius vienuolika metų mūsų šalyje nenustatytas nė vienas žmogaus mirties nuo pasiutligės atvejis.
Pastarąjį kartą mirties nuo šios ligos atvejis Lietuvoje registruotas tik 2007 metais, kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo.
Iš viso nuo 1964 iki 2007 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių.
Žaizdą reikia kuo greičiau nuplauti ir dezinfekuoti
Kap praneša ULAC, vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę po kontakto su pasiutlige sergančiu gyvūnu – neuždelstas skiepijimasis nuo šios ligos.
Pagal sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. V-208 “Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo”, vakcinacija nuo pasiutligės yra nemokama, nes priskiriama būtinajai medicinos pagalbai.
„Esant įtarimui dėl pasiutligės, pacientams gydymo įstaigoje visuomet yra siūloma vakcina nuo šios ligos. Taip pat norime papildomai informuoti, kad, esant galimybėms, svarbu kuo greičiau žaizdą gausiai nuplauti tekančiu švariu vandeniu ir dezinfekuoti“, – patarė E.Audickaitė.
