Pasak jos, tai – jaunam ir stiprią rageną turinčiam pacientui skirta operacija, o netinkamai išsityrus ir vis tiek atlikus korekciją galimos liūdnos komplikacijos.
Korekcija lazeriu – jauniems ir turintiems stiprią rageną
Nors pasaulyje regos korekcija lazeriu atliekama jau tris dešimtmečius, apie šią procedūrą vis dar sklinda įvairūs mitai. Daugiau nei 9 tūkst. regos korekcijų lazeriu atlikusi gydytoja oftalmologė mikrochirurgė L.Jotautienė teigia, kad ši operacija – labai efektyvi, tačiau tinka ne visiems.
„Regos korekcija sprendžia tris matymo problemas: trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą. Tačiau ši operacija netinka visiems – paciento ragena turi būti stipri ir stora, o jei ragenos storio neužtenka, korekcijos atlikti negalime“, – aiškina L. Jotautienė.
Be to, kaip priduria gydytoja, regos korekcija lazeriu yra darbingo amžiaus žmonių operacija.
„Išimties tvarka ji gali būti atliekama ir vyresniems, tačiau pats optimaliausias amžius – 18–45 metai. Vėliau jau prasideda vadinamieji amžiniai pokyčiai akyse – lęšiuko kietėjimas ir drumstėjimas. Labai retai, ik tais atvejais, kai operacija yra vienintelis būdas išsaugoti regėjimą, ji atliekama ir jaunesniems nei 18 metų asmenims“, – teigia mikrochirurgė.
Nors pati operacija labai greita – trunka apie 6–7 minutes, pasiruošimas jai – gerokai ilgesnis.
„Jauni žmonės, nusprendę pasidaryti korekciją lazeriu, turėtų pateikti gydytojo išvadas, kad jau vienus metus jų regėjimo būklė nesikeičia. Tyrimas, ar paciento akių struktūra tinkama korekcijai, trunka apie dvi valandas. Per jį ištiriamos akies optinės savybės, kaip lūžta spinduliai, tiriama ir ragena, kurios paviršius yra liečiamas per operaciją. Vėliau plečiamas vyzdys ir įvertinamos visos akies struktūros“, – apie pasiruošimo eigą korekcijai pasakoja gydytoja L.Jotautienė.
Skirtingos technologijos – skirtingas gijimo laikas
L.Jotautienė aiškina, kad šiuo metu operuojama dviem metodais – maksimaliai saugiu ir mažiausiai pakeičiančiu rageną arba klasikiniu.
„Jei operacija atliekama metodais, ypač tausojančiais rageną, pooperacinis periodas pacientui yra ilgesnis ir sunkesnis, o skausmas gali trukti ir 5–6 dienas. Tada pacientas negali atmerkti akių, nes jos labai jautrios šviesai, jas peršti. Saugiai sėsti prie vairo galima tik praėjus 4–5 savaitėms. Gijimas užtrunka kelis mėnesius, po to jau galima dirbti, vairuoti, mėgautis vandens pramogomis.
Klasikinis metodas turi greitą rezultatą – skauda labai trumpai, apie kelias valandas po operacijos akys jautrios, ašaroja ir bijo šviesos, o jau kitą dieną pacientas mato daug geriau nei anksčiau, gijimas vyksta keletą mėnesių. Pati naujausia „SmartSurf“ technologija sutrumpina pooperacinio skausmo periodą, tada skauda tik apie 2–3 dienas“, – skirtingus korekcijos būdus pristato gydytoja.
Ji priduria, kad mėnesį po operacijos dėl infekcijos rizikos rekomenduojama vengti lankymosi soliariumuose, pirtyse bei viešuosiuose baseinuose. Taip pat patariama nepersitempti, o intensyviu sportu užsiimti tik praėjus mėnesiui po operacijos. „Vėliau jokių apribojimų nėra, galima šokinėti parašiutais, nardyti. Režimas yra tik laikinas, trunkantis mėnesį laiko, po to – visiška laisvė“, – užtikrina L.Jotautienė.
Kaip teigia specialistė, jaunos moterys kartais nerimauja, ar atlikus korekciją lazeriu bus galima gimdyti – pasirodo, kad regos korekcija tam įtakos visai neturi, todėl moterys neturėtų jaudintis.
Korekcija neapsaugo nuo visų akių ligų
Nors atlikus regos korekciją matymas dažniausiai pagerėja visam gyvenimui, kitos akių ligos vis dėlto gali paveikti regėjimą.
„Po korekcijos lazeriu regėjimas pablogėti gali, tačiau tikimybė yra tik 1,6 proc., be to, regėjimas vis vieną išliktų geresnis nei prieš operaciją. Tačiau nuo tam tikrų kitų akies sistemos ligų – genetiškai paveldimos glaukomos, geltonosios dėmės degeneracijos ar lęšiuko drumstėjimo korekcija neapsaugo“, – tikina L.Jotautienė.
Paklausta, nuo ko reikėtų pradėti žmonėms, norintiems pasidaryti korekciją, gydytoja patarė skirti laiko tyrimams.
„Pirmiausia, atvykite išsitirti akių, tada sužinoję tikslią akies būklę galėsite nuspręsti, ar norite pasinaudoti šia galimybe“, – LRT RADIJUI pasakoja mikrochirurgė L.Jotautienė.
Parengė Gabija Kavaliauskaitė
