Prieš daugiau nei pusmetį berniuko tėtis Laurynas Sadauskas šaukėsi žmonių pagalbos, o balandžio mėn. po operacijos šeima pranešė stulbinančias naujienas – auglio neliko.
Vis dėlto atsikvėpti dar negalima, birželio mėn., vizito pas gydytoją metu, paaiškėjo, kad auglys galimai atauga. Pagaliau magnetinio rezonanso rezultatai parodė, kad tai tebuvo išoperuoto auglio likučiai.
Privalo nešioti ortopedinį įtvarą, dėl kurio kyla daug nemalonumų
Tačiau Teodoro dar laukia tyrimai, o rugsėjo mėn. bus atliekama dar viena operacija likusioms auglio dalims pašalinti.
„Gyvename neblogai, gal net galima sakyti gerai, turint omenyje prieš tai buvusią situaciją. Teodoras dabar jaučiasi pakankamai gerai. Birželio mėnesį magentinio rezonanso metu buvo pastebėtos likusios smegenų auglio neišoperuotos dalys. Mes labai išsigandome, nes manėme, kad auglys atauginėja.
Rugsėjo mėn. yra numatyta operacija, kurios metu pašalins tas likusias auglio daleles. Kitą savaitę Teodorui vėl atliks magnetinio rezonanso tyrimą, kuris užtvirtins, ar tikrai per 2 mėn. neatsirado jokių pokyčių. Liks tik pasiruošti operacijai“, – pasakojo Laurynas.
Jo tvirtinimu, Teodoras yra priverstas nešioti pusės kūno ortopedinį įtvarą, nes pirmos operacijos metu jam buvo susilpnintas stuburas ir dėl to pradėjo formuotis skoliozė.
„Žinoma, jam tai sukelia tam tikrų nepatogumų, nes negali galvos sukinėti, lankstytis, todėl nemato sau po kojomis ir nuolat už ko nors užkliūna, nusibrozdina kelius ir rankas. Be to, Prancūzijoje šią vasarą ypatingai karšta, jo oda nuo įtvaro prakaituoja, pradeda niežėti, tad jis pastoviai nusidrasko odą ir dėl to būna labai susierzinęs“, – teigė Teodoro tėtis.
Kol kas sunku išlipti iš komforto zonos
Teodoras lanko darželį, o jo 4 metų sesutė Bona taip pat pradėjo lankyti mokyklėlę. Šeima palengva mokosi prancūzų kalbos ir tikisi, kad greitai pavyks prisitaikyti.
„Sūnus buvo priimtas į Reabilitacijos ir remobilizacijos kliniką, kurioje yra ir darželis. Ten yra kinezeterapeutų ir ergoterapeutų, kurie padeda atstatinėti tam tikras jo funkcijas.
Tiesą pasakius, jis ten nelabai noriai eina, nes kol kas dar sunku adaptuotis, turime bent vienas iš tėvų būti kartu, mat per tuos 9 mėnesius Teodoras priprato prie susiformavusio „status quo“. Jam sunku išeiti iš namų, nes nesijaučia saugus.
Dukterį Boną irgi užrašėme į mokyklėlę, esančią šalia namų. Tikimės, kad palengva pavyks visiems adaptuotis, atsiras ir mums patiems erdvės profesiniams reikalams“, – pabrėžė Laurynas.
Anot vyriškio, Paryžiuje daugiausia kalbama prancūziškai, bet jie nevengia ir patys kartais kalbėti vietine kalba. Žinoma, Prancūzijoje galima susikalbėti ir angliškai, o vaikai greitai mokosi ir žino kai kuriuos prancūziškus žodžius bei frazes. Nepaisant to, kad ši kalba gana sudėtinga, Laurynas tikisi, kad visa šeima netrukus gebės laisvai susikalbėti prancūziškai.
Negali per daug nutolti nuo ligoninės
Teodoro šeima stengiasi Paryžiuje palaikyti ryšius su lietuvių bendruomenės atstovais, nes yra kelios šeimos, turinčios panašaus amžiaus vaikų.
Laurynas pasakojo, kad kartu su sesute Bona Teodoras žaidžia, išdykauja, pešasi, kelia skandalus, bet dabar jie yra artimiausi bei geriausi draugai, nes tik vienas kitą ir teturi.
„Karščiai buvo nežmoniški, pastarąsias dvi savaites buvo pragariškai karšta. Mes gyvename viršutiniame seno namo aukšte, po palėpe, tai kambarys prikaisdavo iki 34 laipsnių Celsijaus šilumos.
Planavome išvažiuoti savaitei paatostogauti į pajūrį, bet atsitiko taip, kad naktį prieš išvažiuojant Teodorui pakilo temperatūra. Kai sūnui pakyla temperatūra, mes privalome iš karto kreiptis į ligoninę, nes jis vis dar nešioja implantą po oda, todėl reikia atlikti tyrimus, kad patikrintų, ar nekilo bakterinė infekcija. Galų gale paaiškėjo, kad tai buvo virusas, kuriuo paskui ir sesė užsikrėtė.
Be to, dėl viso pikto mes negalime nutolti nuo ligoninės toliau nei 2 val. kelio. Profesorė paaiškino, kad artėjanti operacija palyginus su praėjusia yra kur kas paprastesnė. Ji užtikrino, kad pašalins viską, kas ten likę. Svarbiausia dabar įsitikinti, kad auglys neatauginėtų“, – toliau kalbėjo berniuko tėtis.
Siekia padėti panašaus likimo vaikams
Teodoro tėtis pasidalijo artimiausiais planais, kuriais siekia padėti vaikams, ištiktiems panašių problemų kaip ir jo sūnus.
„Turiu tokį draugą – Marių Marcinkevičių, jis yra gydytojas bei vaikų rašytojas. Praeitais metais Marius parašė knygą apie berniuką su smegenų vėžiu ir jo draugystę su jūros žvaigžde. Tada jis dar nežinojo, kad mano vaikas serga ir gavosi toks įdomus sutapimas.
Kartu su Mariumi ir Teodoro fondu sutarėme, kad spalio mėnesį išleisime knygą pavadinimu „Tiltai“, o surinktus visus pinigus grąžinsime į fondą. Šie pinigai bus skirti tėvų, kurių vaikai turi panašių problemų kaip ir Teodoras, konsultacijai. Mes norime padėti žmonėms ne tik patarimais, bet ir finansiškai. Iš mano pusės tai būtų tarsi skolos grąžinimas visuomenei“, – atskleidė planus Laurynas.
