Simptomai: kaip juos pastebėti?
Kasmet pasaulyje fiksuojama apie dešimt milijonų naujų demencijos atvejų, taigi galima teigti, kad šis sutrikimas diagnozuojamas kas tris sekundes. Demencija serga apie 5 proc. vyresnių nei 65 metai ir net 20 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių. Vis dėlto specialistai mano, jog ir tai – tik ledkalnio viršūnė. Daugumai žmonių demencija nediagnozuojama, nes artimieji tiesiog nesikreipia į medikus.
VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro gydytojas Kęstutis Lanauskas primena, kad demencija – tai žmogaus protinių gebėjimų nykimas, silpnaprotystė arba intelekto regresija. „Demencija žmogų užvaldo pamažu. Iš pradžių nyksta etiniai ir estetiniai įsitikinimai – tie bruožai, kurie žmogų skyrė iš kitų. Ypač nukenčia humoro jausmas. Vėliau sunyksta interesai, keičiasi emocijos, blėsta tokie jausmai kaip užuojauta ar pagarba“, – aiškina medikas.
Pašnekovo teigimu, ypač svarbu pastebėti pirmuosius demencijos požymius, kai procesus dar įmanoma pristabdyti. Ankstyvojoje šios ligos stadijoje žmogus ima pamiršti, ką veikė vakar, tačiau tebeturi ilgalaikę atmintį, gali nesunkiai ir su smulkiausiomis detalėmis papasakoti nutikimus iš savo jaunystės. „Tačiau ilgainiui žmogui darosi sunkiau atlikti kasdienius darbus – net tuos, kurie nereikalauja mąstymo, pavyzdžiui, išsivirti valgio. Pamažu atsiranda kalbos sutrikimų, žmogus pamiršta paprastus žodžius, sinonimus. Raštas darosi nebesuprantamas. Sergantys demencija linkę kartoti tas pačias istorijas, ima jose painiotis, lėčiau suvokia daugelį dalykų“, – vardija K. Lanauskas.
Demencijai stiprėjant žmonės nebesidomi turėtais pomėgiais ar ima bodėtis anksčiau mėgta veikla. Jie ne taip greitai priima sprendimus, tampa apatiški, vengia naujovių ir neįstengia prisitaikyti prie menkiausių pokyčių. Dažnas pamiršta, kur pasidėjo daiktus, o juos pametęs ima kaltinti kitus. Tokie žmonės vis labiau gilinasi į save ir vis mažiau domisi aplinkiniais, artimaisiais. Jie tampa pasyvūs, daugiau miega.
Esant vidutinei ligos stadijai, prarandamas laiko pojūtis ir orientacija, žmonės gali pasiklysti pažįstamose vietose, pamiršti, kaip ten atsidūrė. Pasiklydę nebežino, kaip grįžti namo, supainioja dieną su naktimi. „Vėliau tokie žmonės pradeda elgtis keistai – pavyzdžiui, vasarą apsirengia žieminiais drabužiais ar atvirkščiai. Mažėja gebėjimas sutelkti dėmesį į konkretų veiksmą, jiems tampa sunku palaikyti pokalbį, skaičiuoti pinigus. Be abejo, mes visi kartais pamirštame, kur pasidėjome daiktus, tačiau demencija sergančiam žmogui būdinga juos palikti neįprastose vietose, pavyzdžiui, raktą – šaldytuve, akinius – cukrinėje“, – pabrėžia K. Lanauskas.
Šiai stadijai būdingi nuotaikos ir elgesio svyravimai. Netikėtai, be jokios priežasties, žmogus gali tapti itin emocionalus, sudirgęs arba prislėgtas. Dar labiau prastėja atmintis, žmogus ima pamiršti draugų vardus, šeimos narius painioja vienus su kitais.
Pasak K. Lanausko, vėlyvojoje demencijos stadijoje žmogus nebėra savarankiškas, jis jaučiasi nesaugus, greitai supyksta, tampa agresyvesnis, be priežasties gali pradėti šaukti, klykti, taip pat matyti tai, ko nėra. Kitaip tariant, prasideda haliucinacijos. „Ligonis pamiršta ant viryklės verdančius puodus, atsuktas dujas ir vandenį, nes nebesuvokia savo veiksmų sekos. Dažnas pamiršta pavalgyti arba, atvirkščiai, nebejaučia sotumo. Prarandami ir higienos įgūdžiai – nusiprausti, išsivalyti dantis, naudotis stalo įrankiais. Tokie žmonės sunkiai vaikšto, dažnai kartoja tam tikras frazes, garsus, nevalingus judesius, ima nebesuvokti, kas jiems sakoma, nekontroliuoja šlapimo ir išmatų. Toks asmuo jau nebesugeba savimi pasirūpinti, jam reikia nuolatinės globos“, – aiškina K. Lanauskas.
Demencijos tipai – skirtingi
Dažniausias demencijos tipas yra Alzheimerio liga. Ja serga kas trečias vyresnis nei 90 metų amžiaus žmogus. Šią ligą sukelia degeneraciniai smegenų pakitimai. Alzheimerio liga gali būti siejama su genetinėmis priežastimis ir cheminių medžiagų pusiausvyros smegenyse sutrikimais. Tai nepagydoma ir nuolat progresuojanti liga.
Dar vienas tipas – kraujagyslinė demencija, kuria susergama susiaurėjus ar užsikimšus smegenų kraujagyslėms. „Ši liga paprastai pasireiškia staiga, dažniausia po insulto. Kartais, kai kraujagyslinė demencija vystosi lėtai, ją sunku atskirti nuo Alzheimerio ligos. Be to, kai kurie žmonės serga ir Alzheimerio liga, ir kraujagysline demencija“, – pabrėžia K. Lanauskas ir primena, kad kraujagyslinė demencija dažnai sukelia mąstymo, kalbos, vaikščiojimo, regos ir šlapimo laikymo sutrikimų. Šios demencijos išvengti arba stabdyti jos progresą galima kontroliuojant kraujo spaudimą ir gliukozės kiekį kraujyje.
Dar vienas tipas – Levi kūnelių liga. Levi kūneliai – neįprastos baltymų sankaupos, randamos šio tipo demencija sergančių žmonių smegenyse. Be to, Levi kūneliai randami ir Alzheimerio bei Parkinsono ligomis sergančiųjų smegenyse. „Tai rodo, kad šios trys ligos susijusios. Kai kurių Levi kūnelių liga sergančių pacientų būklė pagerėja jiems skyrus medikamentų, kuriais gydomos Alzheimerio ir Parkinsono ligos. Šio tipo demencija sergančius pacientus dažnai vargina haliucinacijos, jų būklė ir nuotaika būna nepastovios, pasireiškia neįprasto elgesio laikotarpių“, – pasakoja gydytojas.
Dar viena demencijos rūšis yra susijusi su alkoholiu. Kai jo vartojama daug ir dažnai, smegenyse įvyksta pakitimų. K. Lanauskas pabrėžia, kad šiuo atveju smegenų pokyčiai nėra negrįžtami – visiškai atsisakius alkoholio būklė gali pagerėti.
Smegenų pakitimus sukelia ir, atrodytų, nekalti įpročiai. „Neseniai buvo tirta dar viena įdomi demencijos priežastis. JAV žurnale „Stroke“ publikuotas tyrimas parodė, kad vartojami dirbtinai saldinti gėrimai susiję su didesne demencijos rizika“, – sako K. Lanauskas. Atliekant šį tyrimą analizuota, kaip dažnai tiriamieji geria saldžius ir dirbtinai saldintus dietinius gėrimus. Fiksuota, kiek per dešimtį metų žmonių patyrė insultą ar susirgo demencija. Iš viso tirti 2888 suaugę žmonės. Nustatyta, kad tiems, kurie dietinius gazuotus gėrimus geria kasdien, tikimybė susirgti demencija tris kartus didesnė nei tokių gėrimų visai nevartojančių.
Diagnozavimas ir gydymas
Pasak K. Lanausko, diagnozuodamas demenciją neurologas pirmiausia surenka ligos, sukėlusios demenciją, anamnezę, atlieka testus, kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimus. „Kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kas sukėlė demenciją, nes kai kurių tipų demencijos gali būti pagydomos arba, parinkus tinkamą gydymą, jų simptomai gali tapti ne tokie pastebimi“, – pabrėžia pašnekovas.
Jo teigimu, būtina žinoti ir tai, kad depresija, skydliaukės ligos, kai kurios infekcijos ir vitaminų trūkumas gali sukelti demenciją primenančių simptomų, todėl svarbu kruopščiai ištirti visas galimas smegenų veiklos sutrikimų priežastis.
Gydymo metodai priklauso nuo demencijos tipo ir to, ar liga pažengusi. „Esant ankstyvai stadijai, rekomenduojama lavinti atmintį paprastais pratimais, patarti žmogui rašyti dienoraštį ar raštelius su svarbiomis pastabomis. Vėliau demencija sergančiam asmeniui skiriami įvairūs vaistai“, – sako K. Lanauskas.
Jo teigimu, labai svarbu demenciją pastebėti kuo anksčiau, tada ligą galima pristabdyti. Žmones, kurių liga pažengusi, reikia prižiūrėti, slaugyti – parinkti jiems tinkamą mitybą, skatinti, kad jie kuo daugiau judėtų ir taip išlaikytų savarankiškumą ir kasdienius buities įgūdžius.
Gydytojas primena: kad senatvė būtų kuo sveikesnė, derėtų sveikata pradėti rūpintis nuo jaunystės – sveikai maitintis, sekti cholesterolio kiekį ir kraujo spaudimą, nerūkyti, nepiktnaudžiauti svaigalais. Tai – neigiami veiksniai, kurie skatina kraujotakos sutrikimus smegenyse, todėl greičiau žūsta smegenų ląstelės ir prastėja atmintis. Demencija sparčiau vystosi ir tais atvejais, kai žmogus buvo patyręs smegenų insultą, sunkią galvos traumą ar turi smegenų auglį.
Pasak K. Lanausko, nors demencija sergantis žmogus atrodo bejėgis, būtina skatinti kuo ilgiau viską atlikti pačiam – valgyti šakute, pasikloti lovą, apsirengti ir taip toliau. Kuo ilgiau išliks jo įgūdžiai, tuo lengvesnė bus senatvė. „Artimieji privalo žinoti, kaip elgtis su šį sutrikimą turinčiais žmonėmis. Su ligoniu neverta ginčytis, nereikia kritikuoti jo pastangų, juo labiau – jų išjuokti. Būtina kantriai ir mandagiai paaiškinti situaciją, koreguoti jo elgesį, nemenkinti žmogaus asmenybės ir orumo. Juk toks elgesys – ligos pasekmė, o ji gali tykoti kiekvieno iš mūsų“, – pabrėžia K. Lanauskas.
Slauga – ne tik namuose
VšĮ Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė sako, kad demencija sergantys žmonės geriausiai jaučiasi namuose, jiems pažįstamoje aplinkoje. Vis dėlto kai kuriais atvejais artimiesiems juos prižiūrėti tampa per sunku.
„Sergančiam demencija reikia ir pritaikytų vaistų, ir medikų pagalbos. Šeimos nariai ne visada žino, kaip prižiūrėti demencija sergantį artimąjį, be to, vėlesnę ligos stadiją pasiekusių žmonių priežiūra gali būti itin sekinanti. Mūsų centre žmogus gali gydytis 120 dienų. Per šį laikotarpį jį pastipriname vaistais, kad psichika šiek tiek stabilizuotųsi, teikiame įvairių specialistų paslaugas“, – aiškina I. Tamosinaitė.
Pasak pašnekovės, ypač daug priežiūros reikia sunkesnę ligos stadiją pasiekusiems, bet dar vaikštantiems žmonėms. Sergantys demencija linkę išeiti iš namų, pasiklysti, klaidžioti. „Mūsų įstaiga žada įsigyti specialių apyrankių – tam, kad visada žinotume, kur yra pas mus besigydantys žmonės. Tokia priemonė, manau, tiktų ir šeimoms, prižiūrinčioms demencija sergančius žmones“, – sako centro vadovė.
Pasak pašnekovės, šeimos, pastebėjusios pakitusį artimojo elgesį, turėti nebijoti kuo skubiau ieškoti pagalbos. „Dažnai gėdijamasi pripažinti, kad šeimos narys susirgo demencija. Jis slepiamas net nuo artimiausių žmonių. Taip liga progresuoja greičiau, ir padėti ja sergančiam žmogui tampa vis sunkiau“, – pabrėžia I. Tamosinaitė.
