Akušerė-ginekologė 33 metų Vilija Sniečkuvienė yra dirbusi Vilniaus miesto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos-ginekologijos centre gydytoja rezidente, o šiuo metu – Ženevos universitetinėje ligoninėje.
– Ar ŽIV infekuotų pacienčių teisės kaip nors suvaržomos?
– Mano praktikoje to nepasitaikė. ŽIV testą pirmųjų apsilankymų metu atliekame visoms nėščiosioms todėl, kad galėtume kuo labiau apsaugoti naujagimį nuo šios infekcijos.
ŽIV perdavimo iš motinos vaikui tikimybė yra 25–30 procentų. Taikant nėštumo ir gimdymo priežiūrą bei antiretrovirusinį gydymą, tikimybė, kad užsikrės naujagimis, sumažėja iki vieno procento. Be to, Šveicarijoje ŽIV ir kitų krauju plintančių infekcijų tyrimai yra atliekami visiems, kurie ruošiami operacijoms.
– Kuo skiriasi požiūris į ŽIV Lietuvoje ir Šveicarijoje?
– Niekuo. Žiūrime į pacientę ir į jos ligą, o ne kaip į ŽIV infekuotąją. Tai, kad ŽIV yra tik narkotikus vartojančių asmenų ir laisvo elgesio moterų liga, mitas. Kreipiasi ir moterys, nepriklausančios prie jokių rizikos grupių.
Ženevoje susidūriau su tuo, ko Lietuvoje nebuvo. Šveicarijoje moterys po kiekvienų nesaugių lytinių santykių atvyksta į ligoninę pasidaryti tyrimų dėl visų lytiškai plintančių ligų, įskaitant ir ŽIV.
Vieno ištyrimo nepakanka, kraujo tyrimus reikia pakartoti po trijų mėnesių. Medikai yra labai nepatenkinti, nes palyginus vieno prezervatyvo ir viso lytiškai plintančių ligų ištyrimo kainą – tai neefektyvus sveikatos apsaugai skirtų lėšų naudojimas, dėl to ne visais atvejais išlaidas apmoka draudimas. Lietuvoje tokios paslaugos yra mokamos.
– Ar medikai imasi papildomos apsaugos, jei pacientui diagnozuojamas ŽIV?
– Mes nuo pirmų kursų esame išmokyti elgtis saugiai – pirmiausia apsaugoti pacientus bei apsisaugoti patys. Kadangi dažniausiai nežinome, ar žmogus serga kokia nors užkrečiamąja liga, visuomet elgiamės vienodai. Per visų pacienčių apžiūrą turi būti naudojamos pirštinės, per operaciją – dvejos specialios, taip pat apsauginiai akiniai. Šveicarijoje visuomet naudojamos dvejos pirštinės.
O praktika rodo, kad pacientai dėl ŽIV kartais nutyli arba patys diagnozės net nežino. Bet yra pasitaikę tokių atvejų, kai ŽIV infekuotos moters artimieji jos diagnozės nežinojo ir ji reikalavo, jog personalas išaugotų paslaptį.
Šveicarijoje yra užregistruota apie 20 tūkstančių ŽIV infekuotųjų ir kasmet atvejų padaugėja apie 500.
