Gyvoji donorystė, kuomet organas paimamas iš gyvo donoro ir transplantuojamas recipientui, Kauno klinikose vyksta nuo 2014 metų, o šiais metais ligoninėje pirmą kartą buvo atliktas inksto paėmimas laparoskopiniu būdu.
Europos ir pasaulio centruose, kuriuose atliekamos transplantacijos, tokio pobūdžio operacijos yra pirmasis pasirinkimas, o nuo šiol laparoskopinė operacija siūloma ir Kauno klinikose kaip pagrindinis inksto paėmimo būdas iš gyvo donoro.
„Problemų su inkstais mano žmona Virginija turėjo jau nuo 2000 metų, kai jai buvo nustatyta inkstų policistozė. Gerėjant ar blogėjant jos būklei kartu ėjome 18 metų, tačiau finišas buvo aiškus – inksto transplantacija. Dėl įvairių žmonos sveikatos ypatumų donoro laukėme tol, kol patys nepradėjome domėtis kitu transplantacijos būdu – gyvąja donoryste. Po genetinio suderinamumo nustatymo paaiškėjo, kad su žmona esame labai artimi, todėl galėjau būti jos inksto donoru. Kaip tik tuo metu artėjo jos gimtadienis, todėl šia proga pasirašiau sutikimą tapti jos inksto donoru – tai buvo mano gimtadienio dovana jai“, – pasakojo kaunietis Arnoldas Vankevičius, kuriam pirmą kartą Kauno klinikose buvo atlikta laparoskopinė inksto išėmimo operacija.
Kaip pasakoja operaciją atlikęs gydytojas urologas profesorius Daimantas Milonas, iki šios operacijos gyvo donoro inkstas buvo paimamas atliekant pjūvį atviros operacijos metu.
„Turime visas technines galimybes ir profesionalius specialistus, puikią daugiadalykę komandą, todėl pirmą kartą Kauno klinikose inkstą iš vyro nusprednėme paimti laparoskopiniu būdu. Kadangi tai yra minimaliai invazinė operacija, donoras jau pirmą parą po operacijos gali vaikščioti, o praėjus 3–4 paromis vyksta į namus“, - aiškino D.Milonas. Pasak jo, geresnė gyvenimo kokybė - neginčijamas tokios operacijos privalumas.
Pjūvis, per kurį išimamas inkstas, pasirenkamas pilvo apačioje, – laparoskopinės operacijos atlikimas sumažina pilvo sienos traumatizavimą, o pacientui lieka tik nedidelis randas, primenantis kilnų darbą.
D.Milonas neslėpė, kad tokia operacija yra sudėtinga, visa procedūra užtruko 6-7 valandas.
Nefrologijos klinikos vadovė profesorė Inga Arūnė Bumblytė pasakojo, kad Lietuvoje dializuojasi 1400 žmonių, kurių inkstai dėl įvairių priežasčių neatlieka funkcijų.
Apie 200 pacientų yra įtraukti į laukiančiųjų transplantacijos sąrašą.
Pasak inkstą žmonai padovanojusio A.Vankevičiaus, sprendimas tapti donoru buvo priimtas greitai, tačiau vėliau sekė ilgos jo paties sveikatos tikrinimo procedūros.
„Paaiškėjo, kad donoru gali tapti tik visiškai sveikas žmogus, todėl turėjau atlikti nemažai įvairiausių tyrimų – tai tęsėsi daugiau kaip metus, o šių metų kovo mėnesį gydytojų konsiliumo metu buvo priimtas sprendimas, kad galiu būti tinkamu donoru savo žmonai“, - pasakojo vyras.
Priėmus šeimą dar labiau suartinusį sprendimą, Kauno klinikų Urologijos klinikos gydytojas urologas profesorius D.Milonas vyrui pasiūlė naują laparoskopinį inksto išėmimo būdą.
„Išgirdus apie šią naujovę kilo tik vienas klausimas – kas bus, jeigu nepavyks? Tačiau gydytojas nuramino, kad ir tokiu atveju operacija būtų tęsiama įprastiniu būdu, o inkstą paimtų tos pačios operacijos metu. Ilgai nesvarstęs sutikau dovaną žmonai įteikti pasiūlytu būdu“, - pasakojo A.Vankevičius.
„Kadangi man jau buvo pašalintas vienas inkstas, žinojau, kokia sudėtinga yra ši operacija. Praėjus porai metų nuo laukimo, viltis sulaukti tinkamo donoro blėso, todėl sutikau su vyro pasiūlymu išsitirti dėl mūsų suderinamumo. Jau po pirmo tyrimo tapo aišku, kad jis gali būti mano inksto donoru.
Iš pradžių abejojau, kaip tokia operaciją vyras ištvers, tačiau profesorius D.Milonas papasakojo apie naują inksto paėmimo būdą – saugesnį ir be atvirų pjūvių – todėl visos mano abejonės išsisklaidė, – apie lemtingą sprendimą kalbėjo moteris. Po operacijos jau praėjo trys mėnesiai, jaučiamės labai gerai, o man vis dar sunku žodžiais pasakyti, kokia esu dėkinga vyrui už šią gyvenimo dovaną“, - pasakojo V.Vankevičienė.
Nustančius sunkią ligą moters inkstai nuolat silpo ir vieną dieną prireikė dializės. Tai truko apie trejus metus ir kėlė daug nepatogumų - kiekvieną naktį tekdavo prisijungti prie kraują valančios įrangos.
Kaunietė buvo įrašyta į laukiančiųjų transplantacijos sąrašą, tačiau tinkamo donoro vis neatsirasdavo. Donoru pasišovė būti jos vyras, tačiau moteris iš pradžių nesutiko.
Tik po ilgų pokalbių su Kauno klinikų medikais šeima priėmė galutinį sprendimą dėl inksto transplantacijos.
„Esu labai laiminga, kad galiu gyventi pilnavertį gyvenimą“, - pasakojo V.Vankevičienė.
A.Vankevičiaus gyvenimo nei operacija, nei vieno inksto netektis niekaip nepaveikė.
„Praėjus savaitei po operacijos „Žalgiris“ žaidė svarbiausias rungtynes Eurolygoje. Pasakiau daktarams, kad galiu mirti dėl streso, todėl jie net leido išlenkti taurelę tauraus gėrimo“, - juokėsi kaunietis.
Pasak gydytojos I.A.Bumblytės, Kauno klinikose inksto transplantacijos iš gyvo donoro atliekamos nuo 2014 metų ir šiai dienai jų atlikta aštuonios: 4 inkstai persodinti iš mamos, 2 – iš tėvo ir 2 iš vyro. Kauno klinikose nuo 2000 metų iš viso atliktos 449 inksto transplantacijos, o vien per 2018 metus – 25.
Per pastaruosius 5 metus gyvoji donorystė sudarė 9,5 proc. visų inkstų transplantacijų. Tėvai sudarė 75,6 proc. visų gyvos donorystės atvejų, 17,1 proc. – sutuoktiniai, 4,9 proc. – broliai, seserys ir 2,4 proc. dėdės ar tetos.
Vidutiniškai inksto transplantacijos iš mirusio donoro Lietuvoje laukiama apie du metus, tačiau laukimo trukmė sumažėja, jeigu paciento artimieji patys tampa donorais.
