Priemokos padidėjo
Pagrindinis naujosios vaistų kompensavimo tvarkos tikslas – sumažinti gyventojų priemokas už vaistus. Sveikatos apsaugos ministras, džiaugdamasis, kad naujoji tvarka pasiteisino, kalba apie sutaupytus milijonus. Galbūt mokantys mažiau nelabai giriasi, nes jų balsų negirdėti – girdisi tik skundai tų, kuriems priemokos padidėjo. Nemažai metų su persodintu inkstu gyvenanti Vilma gyvybiškai svarbius vaistus nuo šiol priversta pirkti be jokios kompensacijos.
Žmonės su persodintais organais vartoja ne tik imunitetą slopinančius, bet ir įvairius infekcijas ir grybelius naikinančius vaistus, preparatus, mažinančius kraujospūdį, ir pan. Iki šiol Lietuvoje bent jau už svarbiausius – imunitetą slopinančius vaistus imunosupresantus – priemokų mokėti nereikėjo, juos kompensuodavo farmacijos kompanijos. Tai buvo palengvinimas žmonėms, kurie turi vartoti daugybę vaistų, nes net ir nemokant už imunosupresantus vis tiek susidarydavo nemažos išlaidos.
Įvedus naująją tvarką, už imunosupresinius vaistus primokėti reikia. Atsižvelgiant į vaisto dozę, tai gali sudaryti net keliasdešimt eurų. O kai reikia pirkti net keliolika vaistų ir už visus tenka primokėti, susidaro iš tiesų didelės sumos.
Mokės visą kainą
Vilma Radavičienė iš Valkininkų nuo trejų metų serga cukriniu diabetu. Ši liga dažnai sukelia įvairių komplikacijų. Taip atsitiko ir Vilmai – 1990 m. pradėjo vystytis sunki inkstų liga, o 2000-aisiais inkstams nustojus funkcionuoti, jai pradėtos dializės. Po poros metų moteriai persodintas tėvo inkstas.
Deja, Vilmos problemos tuo nesibaigė – dėl ilgo cukrinio diabeto „stažo“ atsirado akių ir kojų kraujagyslių komplikacijų, pradėjo kilti kraujospūdis. Moteris prisimena, kad ne tik ji, bet ir jos gydytoja buvo beprarandanti viltį – kraujospūdis kilo iki 200 mm Hg, ir jokie vaistai nepadėjo. Vilma bijojo sulaukti insulto, kuris žmonėms, sergantiems inkstų ligomis, gana dažnas, ir atsigulti į patalą. Vis dėlto maždaug per metus, keičiant įvairiausius vaistus, kraujospūdis galų gale nukrito. Moteris džiaugėsi, kad bent viena sveikatos problema sumažėjo, ir kruopščiai laikėsi gydytojos nurodymų.
Dar prieš įsigaliojant naujajai vaistų kompensavimo tvarkai buvo perspėjimų, kad pavojinga kompensuojamųjų vaistų kainyne palikti tik po vieną tos pačios veikliosios medžiagos vaistą, nes kai kurių pavadinimų vaistų gali tiesiog pritrūkti. Taip ir įvyko. Rugsėjo mėnesį ne vienas transplantuotas pacientas, parodęs vaistininkui receptą, sužinojo, kad jo vartoti vaistai nebekompensuojami, o kompensuojamųjų – nėra. Paklausę, ar galima reikalingus vaistus užsakyti, išgirsdavo neigiamą atsakymą, nes tokių vaistų šiuo metu paprasčiausiai nėra. Gal bus po savaitės kitos, o gal ne – niekas nežino. Vienintelė galimybė nelikti be vaistų – pirkti anksčiau vartotus vaistus už visą kainą.
Būtent taip atsitiko ir Vilmai. Atėjusi į vaistinę ji sužinojo, kad nėra jos vartojamų imunosupresantų ir vaistų nuo kraujospūdžio, nors ministerija įtikinėjo, kad iš kainyno nedingo nė viena veiklioji medžiaga. Vilma sužinojo, kad taip ir yra – iš kainyno vaistai nedingo, tačiau dingo iš vaistinių lentynų. Todėl reikia mokėti visą kainą, nes be vaistų likti – didelė rizika. Be trejų vaistų, reikalingų transplantuotui inkstui gydyti, moteris turi vartoti keletą vaistų nuo kraujospūdžio, insulinus, kuriems, kaip ir imunosupresantams, priemokų anksčiau nebuvo, bet dabar atsirado, ir kt.
Pareigūno patarimas pribloškė
Ieškodama reikalingų vaistų moteris užsuko į 4 vaistines ir visur išgirdo tą patį: vaistų nėra. Daugiau vaistinių neįgali moteris nebeišgalėjo apeiti.
Apie šią situaciją paklausė Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento darbuotojų, o atsakymas ją visiškai suglumino. Su Vilma kalbėjęs neprisistatęs ministerijos atstovas pasiūlė „išeitį“ – jis moteriai patarė savaitę vaistų negerti ir sulaukti naujojo kainyno, į kurį galbūt grįš jos anksčiau vartoti vaistai.
„Nepatikėjau savo ausimis – ministerijos pareigūnas man duoda tokį patarimą! – sako priblokšta moteris. – Gerai, kad turėdama ilgą ligos „stažą“ pati žinau, jog vartoti vaistus man labai svarbu. Jei nustočiau vartoti imunosupresantus ir vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, prarasčiau persodintą inkstą. Todėl, nepaisydama ministerijos pareigūno patarimo, pirksiu vaistus už visą kainą ir juos gersiu. O jei tokį patarimą išgirstų žmogus, turintis mažesnę patirtį ir besąlygiškai pasitikintis ministerijos atstovo nuomone? Kas jo lauktų?“
Valdininkai nemato problemos
Raštu pateikus klausimą, ką daryti pacientams, kurie negauna kompensuojamųjų vaistų, Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai atsako: „Minimų kompensuojamųjų vaistų didmeninio platinimo įmonės turi pakankamai, o pritrūkus vaistinės šiuos produktus užsisako pačios.“
Taigi į keletą vaistinių aplankiusių pacientų skundą, kad reikalingų kompensuojamų vaistų nėra, ministerija atsako „yra“ arba pasiūlo vaistų nevartoti. Išgirdę tokius atsakymus pacientai jaučiasi apkvailinti ir įskaudinti. Tokiomis aplinkybėmis sunku diskutuoti ir tikėtis teigiamų pokyčių.
Priklausomi nuo vaistų
Žmonės po transplantacijos geria imuninę sistemą slopinančius vaistus kas 12 valandų visą savo gyvenimą. Vaistai apsaugo organizmą nuo persodinto organo atmetimo reakcijos, kuri pavojinga recipiento gyvybei. Jei organizmas „aptinka“ svetimą organą, pradeda jį naikinti. Jei atmetimas nedidelis ir anksti pastebėtas, paprastai jis gali būti pagydomas, jei ne, pacientas gali mirti. Jei žmogus neišgeria vaistų laiku ar iš viso pamiršta juos išgerti, persodintas organas gali būti atmestas.
Atmetimo reakcija gali prasidėti ne tik dėl neišgertų vaistų. Dažai ji prasideda ištikus kokiai nors ligai – imuninė sistema, iš visų jėgų kovodama su ligos sukėlėjais, pradeda kovoti ir prieš persodintą organą. Taigi tokiems žmonėms labai svarbu išlikti sveikiems ir vengti infekcijų.
Štai kodėl tėvai, kurių vaikams persodintas koks nors organas, gali atrodyti šiek tiek išprotėję, kai prašo naudoti rankų dezinfekavimo skystį vos įžengus į jų namus (tokiuose namuose prie durų pastatytas milžiniškas butelis dezinfekanto) arba atšaukia vaikų šventę, jei jūsų vaikas susloguoja.
Žmogus su persodintu organu ne tik dvigubai ilgiau kovoja su infekcijomis, jis dėl bet kokios ligos gali būti paguldytas į ligoninę, nes, kad ir kaip dramatiškai skamba, nuolat rizikuoja mirti.
