Lietuvą yra užklupusi ankstyvosios aterosklerozės epidemija, kuri luošina netgi darbingo amžiaus žmones. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenimis, šalies gyventojai neturi kuo pasigirti. Apie 90 procentų darbingo vidutinio amžiaus žmonių yra nustatyta dislipidemija – padidėjęs riebalų kiekis kraujyje.
Šios patikros tikslas – mažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis: krūtinės angina, miokardo infarktu, smegenų išemija ar smegenų išemijos priepuoliu, insultu, periferinių arterijų tromboze, atrenkant sergančius ateroskleroze ar cukriniu diabetu žmones, kurie dar nejaučia jokių negalavimų.
„Bėda ta, kad dislipidemija – Lietuvoje labai paplitusi liga, bet mes dar nesuvokiame jos pavojingumo“, – įspėjo medicinos mokslų daktarė kardiologė Milda Kovaitė.
Freiminghamo (JAV) mokslininkų tyrimo duomenys rodo, kad net 62 proc. vyrų ir 46 proc. moterų miokardo infarktas yra pirmas širdies ir kraujagyslių ligų požymis.
Labiausiai kraujagysles žaloja aterosklerozė, kurią paankstina kraujo riebalai, tarp jų svarbiausias vaidmuo tenka cholesteroliui. Jis netirpus vandenyje, todėl krauju jį perneša baltymai.
Cholesterolis yra 2 tipų. Mažojo tankio cholesterolis (MTL) vadinamas bloguoju, nes įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ir paankstina aterosklerozę, todėl jo kraujyje neturi būti per daug. Didelio tankio cholesterolis (DTL) vadinamas geruoju, nes padeda organizmui mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Jo kraujyje neturi trūkti.
– Ką būtina žinoti apie cholesterolį? Kada jis pavojingas? – paklausėme kardiologės M.Kovaitės.
– Jei pacientas sveikas, neturi rizikos veiksnių, mažojo tankio cholesterolio rodiklis turi būti mažesnis nei 3 milimoliai viename litre.
Tuo atveju, kai žmogų vargina padidėjęs kraujospūdis, cukraligė ar inkstų liga, jis priskiriamas prie didelės rizikos grupės, todėl mažojo tankio cholesterolio rodiklis turi būti mažiau nei 2,5 milimolio litre.
Labai didelės rizikos grupei priklauso pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, anksčiau patyrę miokardo infarktą, insultą, kenčiantys nuo periferinės nervų ligos. Tokiu atveju mažojo tankio cholesterolis turi būti mažesnis nei 1,8 milimolio litre.
Noriu pabrėžti, kad nėra apatinės ribos, yra vertinama tik viršutinė riba. Jei koronarine liga sergančiam žmogui nustatome, kad mažojo tankio cholesterolio rodiklis siekia 1,5, tai yra gerai. Vadinasi, reguliuodami cholesterolį pasiekėme tikslą, nes norma yra mažiau nei 1,8 milimolių litre.
– Kokiais būdais įmanoma mažinti blogąjį cholesterolį?
– Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantys žmonės yra gydomi statinais – vaistais, mažinančiais cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Tačiau dalis pacientų, kurie priskiriami prie vidutinės ar mažos rizikos grupės, kurį laiką gali išsiversti be vaistų. Jie galėtų mažinti cholesterolio kiekį kraujyje natūraliomis priemonėmis, pavyzdžiui, augalinės kilmės produktais.
Vienas jų – raudonosiomis mielėmis fermentuoti ryžiai, iš kurių gaminami monakolino K preparatai. Yra įrodyta, kad juos vartojant įmanoma iki 20 procentų sumažinti mažojo tankio cholesterolio rodiklį. Tačiau labai svarbu tinkamai pasirinkti monakolino K preparatą, kad būtų standartizuotas veikliosios medžiagos kiekis – 10 mg.
Padidėjęs cholesterolis nėra tik riebalai kraujagyslėse. Jis rodo, kad žmogus turi didesnę riziką susidurti su kraujotakos sutrikimais ir ypač trombų susidarymu. Todėl neužtenka vien tik monakolino K, svarbu mitybą papildyti ir visą kraujotaką gerinančiomis medžiagomis, kurios neleidžia susidaryti trombams.
Tokia medžiaga yra natokinazės fermentas (iš fermentuotų sojų). Monakolino K derinys su natokinazės fermentu neseniai tapo prieinamas ir Lietuvos gyventojams.
– Kodėl mokslininkai tiek daug dėmesio skiria cholesteroliui?
– Prieš 150 metų buvo pastebėta, kad mirusių žmonių kraujagyslės yra pakitusios, nes jose susikaupę riebalų. Vėliau buvo atlikti epidemiologiniai tyrimai, kurių išvada – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje susijęs su sergamumu ir mirštamumu nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Šiuolaikinės klinikinės studijos įrodė – efektyviai mažinant blogąjį cholesterolį įmanoma mažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
– Daugelis žmonių mano, kad jei nevalgys riebiai, cholesterolio rodiklis sumažės savaime, todėl nereikės jokių preparatų. Ar teisingas toks požiūris?
– Dieta svarbi bet kuriuo gyvenimo momentu. Sąmoningai pasirinkdami, ką dėti į burną, galime sau padėti. Kai kas mėgsta priminti protėvių mitybą, kai būdavo valgoma riebiai. Bet tokio kiekio kalorijų nereikia sunkaus fizinio darbo nedirbantiems žmonėms.
Tačiau vien subalansuotos mitybos nepakanka norint mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Tyrimai rodo, kad tokiu būdu įmanoma sumažinti blogojo cholesterolio kiekį vos 0,3 milimolio litre.
Kraujyje cirkuliuojantį cholesterolį gamina kepenys. Sutrikęs riebalų santykis kraujyje – tai liga. Juk cukralige žmogus suserga ne dėl to, kad valgo cukrų. Jis tampa ligoniu, nes sutrinka gliukozės apykaita jo organizme. Dislipidemija išsivysto ne todėl, kad valgome riebiai, o dėl to, kad išsiderina medžiagų apykaita.
– Ar tai diagnozė visam gyvenimui?
– Rekomenduojama domėtis cholesteroliu sulaukus 40-ojo gimtadienio. Didesnis blogojo cholesterolis kiekis kraujyje nesukelia skausmo pojūčio, tai įmanoma nustatyti atlikus laboratorinius tyrimus. Nepakanka vieno laboratorinio tyrimo, jį būtina kartoti po mėnesio, jei rezultatai rodo tą patį, vadinasi, dislipidemija yra liga, kuri tęsiasi visą gyvenimą.
Daug lemia ir paveldimumas. Jei šeimoje ar giminėje buvo ankstyvų mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų atvejų, iš kartos į kartą gali būti perduodamas genetinis polinkis sirgti ankstyvąja ateroskleroze.
– Ar lieknas žmogus gali turėti daug blogojo cholesterolio?
– Kūno masė nėra susijusi su šiuo rodikliu, vadinasi, lieknas žmogus taip pat gali turėti daug blogojo cholesterolio, kurį būtina mažinti. Bet nutukusį žmogų dažniau puola ligos, ilgainiui vystosi medžiagų apykaitos sutrikimas.
– Madinga kalbėti apie riebalus, kurie susikaupia ant juosmens. Kodėl svarbu matuoti juosmens apimtį, o ne, pavyzdžiui, šlaunų?
– Poodiniai riebalai nėra metaboliškai aktyvūs, o pilvo riebalai, besikaupiantys aplink vidaus organus, gamina daug įvairių medžiagų, sukeliančių trombus.
Europiečių moterų juosmens apimtis turėtų būti mažesnė nei 88 centimetrai, europiečių vyrų – mažiau nei 102 centimetrai.
Kartą per metus būtina pasidaryti kraujo tyrimus. Bėda ta, kad mažojo tankio cholesterolio lipidogramos negali paskirti šeimos gydytojas. Jis gali duoti siuntimą pacientui atlikti tik bendrojo cholesterolio tyrimą.
Jei bendrojo cholesterolio yra per daug (jo turėtų būti ne daugiau kaip 5 milimoliai litre kraujo), tai ženklas, kad būtina pasidaryti lipidogramą, kuri parodys, kiek yra blogojo cholesterolio ir trigliceridų.
Lietuvoje šeimos gydytojas negali paskirti šio tyrimo nemokamai, vadinasi, žmogus turi mokėti iš savo kišenės.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa yra skiriama vyrams nuo 40 iki 54 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Pagal šią programą nemokamai atliekami gliukozės ir lipidogramos tyrimai.
– Kaip greitai vystosi dislipidemija? Ar įmanoma jai užbėgti už akių?
– Tai liga be simptomų. Ji vystosi visą gyvenimą. Pasitaiko atvejų, kai net devyniasdešimtmečio žmogaus arterijose yra tik minimalių pokyčių, o būna ir taip, kad keturiasdešimtmečio kūne nėra nė vienos arterijos, kuri nebūtų pažeista.
Daugiau nei pusė darbingo amžiaus žmonių mūsų šalyje miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vadinasi, nėra ko delsti.
Aterosklerozė yra natūrali kraujagyslių senėjimo būklė, bet jei infarktas užklumpa sulaukus 35 ar 40 metų, tai nėra natūralus senėjimas.
Dislipidemija – viena priežasčių, sukeliančių ankstyvą kraujagyslių senėjimą. Žmogus privalo žinoti, koks yra cukraus ir cholesterolio kiekis kraujyje, kokia yra viršutinė ir apatinė kraujospūdžio riba. Juk kraujagyslės susidėvi ne per vieną dieną. (LR)
