Ispanijos tyrėjai išbandė šią teoriją su beveik 13 tūkst. žmonių, kurie kovoja arba yra didesnėje rizikos grupėje susirgti koronarinės arterijos liga.
Koronarine širdies liga serga daugiau kaip 1,6 mln. vyrų ir 1 mln. moterų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, o JAV šia liga serga 15 mln. gyventojų.
Tai atsitinka, kai pagrindinės kraujagyslės, aprūpinančios širdį deguonimi, yra pažeidžiamos dėl trombų susidarymo. Dėl šios priežasties susiaurėjus arterijoms susilpnėja kraujo tekėjimas į širdį. Viso to pasekmė gali būti širdies priepuolis.
Jie nustatė, kad tiems, kuriems buvo sunku nesustojus užlipti į ketvirtą aukštą, patyrė 3 kartus didesnę riziką mirti nuo širdies ligų ir 2 kartus didesnę tikimybę mirti nuo vėžio.
Mokslininkai tvirtina, kad jų rezultatai padeda įrodyti, jog fizinis aktyvumas turi daug naudos sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Bandymo rezultatai buvo aptarti gydytojo kardiologo Jesuso Peteiro Milane vykusioje „EuroEcho-Imaging“ konferencijoje.
Dalyvių buvo paprašyta eiti arba bėgti bėgimo takeliu, palaipsniui didinant intensyvumo lygį, kol galų gale jie pasiekdavo išsekimo lygį.
Pratimų metu jie buvo prijungti prie echokardiogramos, kuri naudoja garso bangas, kad padėtų gydytojui diagnozuoti įvairias širdies problemas. Šis tyrimas gali padėti aptikti susiaurėjusią aortą ir pažeidimo mastą bei apžiūrėti širdies kameras ir vožtuvus.
Energija, kurią sunaudojo dalyviai, buvo matuojama funkcinio pajėgumo vienetais – metaboliniais ekvivalentais (MET). Vienas MET prilygsta energijos sąnaudų ramybės būsenoje kiekiui, kuris išreiškiamas per 1 min. suvartoto deguonies kiekiu.
Anot mokslininkų, nesudėtingos veiklos, pavyzdžiui, stovėjimo arba lėto vaikščiojimo metu naudojami metaboliniai ekvivalentai siekia mažiau negu 3.
Vidutinio sunkumo veiklos, pavyzdžiui, vaikščiojimo greitu žingsniu metu būna naudojami maždaug 3-6 MET, o žaidžiant futbolą, krepšinį ar bėgiojant, t. y. aktyvios veiklos metu, naudojami 6 MET.
Geras funkcinis pajėgumas buvo apibrėžtas kaip gebėjimas pasiekti 10 MET atliekant pratimus ant bėgimo takelio iki kol pritrūksta oro.
Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: gero ir prasto funkcinio pajėgumo.
Per penkerių metų stebėjimo laikotarpį 1 tūkst. 253 dalyviai mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, 670 nuo vėžio ir 650 dėl kitų priežasčių.
Kiekvienas bandymo metu pasiektas metabolinis ekvivalentas buvo susijęs su 9 proc. mažesne ankstyvos mirties, sukeltos širdies ligų arba vėžio, rizika.
J.Peteiro atskleidė, kad kiekvienas MET taip pat 4 proc. sumažina mirties riziką, kuri kyla dėl kitų priežasčių.
Rezultatai parodė, kad asmenų, turėjusių prastą funkcinį pajėgumą, tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekė 3,2 proc., o turėjusių gerą funkcinį pajėgumą – 1,2 proc.
Prasto funkcinio pajėgumo mirties nuo vėžio tikimybė siekė 1,5 proc. o gero funkcinio pajėgumo – 0,8 proc.
„Šie rezultatai padeda suprasti, kad fizinis aktyvumas turi naudos sveikatai ir ilgaamžiškumui. Taip pat tai turi teigiamą poveikį kraujo spaudimui, malšina uždegimą ir gerina imuninės sistemos gynybinį atsaką į navikus“, – pabrėžė jgydytojas.
Kaip mokslininkai ir tikėjosi, echokardiograma padėjo nustatyti mirčių riziką, susijusią su širdies ligomis, bet ne su vėžiu ar kitomis priežastimis.
J.Peteiro pridūrė, kad norint sužinoti savo funkcinio pajėgumo lygį, yra ir paprastesnių bei pigesnių būdų tai padaryti.
„Jeigu gebate greitai be vargo ir sustojimo užlipti laiptais į trečią arba ketvirtą aukštą, tai reiškia, kad jūsų funkcinis pajėgumas yra geras. Jei ne, tai ženkals, kad turėtumėte daugiau judėti“, – tvirtino jis.
Europos kardiologų draugija rekomenduoja užsiimti ne mažiau kaip 150 minučių per savaitę vidutinio sunkumo aerobinio fizinio aktyvumo veikla arba 75 minučių sudėtingesnio aerobinio fizinio aktyvumo veikla.
Parengta pagal „Daily Mail“.
