Įspėdama kitus kaunietė atvirai papasakojo, ką teko išgyventi, susirgus tymais

Per Lietuvą, o ir visą Europą, pastaruoju metu ritasi susirgimų tymais banga. Vien per pirmuosius du su puse šių metų mėnesių užregistruoti jau 128 žmonės, užsikrėtę tymais – net keturgubai daugiau, nei pernai, per visus metus, kuomet sirgo 30.

 Kauno klinikinės ligoninės infektologus užplūdo užsikrėtę tymais. <br> M.Patašiaus ir V.Ščiavinsko nuotr. 
 Kauno klinikinės ligoninės infektologus užplūdo užsikrėtę tymais. <br> M.Patašiaus ir V.Ščiavinsko nuotr. 
 Sergamumo tymais žemėlapis.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
 Sergamumo tymais žemėlapis.<br>„Lietuvos ryto“ televizijos nuotr.
 „Rondo“ grupės lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara, dėl tymų paguldytas į ligoninę.<br> T.Bauro nuotr. 
 „Rondo“ grupės lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara, dėl tymų paguldytas į ligoninę.<br> T.Bauro nuotr. 
 Nuo tymų išberia visą kūną.<br> 123rf nuotr. 
 Nuo tymų išberia visą kūną.<br> 123rf nuotr. 
Dėl netikėto ligos protrūkio šalyje pritrūko vakcinų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dėl netikėto ligos protrūkio šalyje pritrūko vakcinų.<br>M.Patašiaus nuotr.
 Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja Laima Nakutienė per savo darbo praktiką neatsimena, kad būtų tiek daug sirgusių tymais. <br> Kauno klinikinės ligoninės nuotr. 
 Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja Laima Nakutienė per savo darbo praktiką neatsimena, kad būtų tiek daug sirgusių tymais. <br> Kauno klinikinės ligoninės nuotr. 
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 15, 2019, 7:23 PM, atnaujinta Mar 15, 2019, 8:55 PM

Tai, kokia sunki ir nemaloni liga yra tymai, neseniai patyrė ja užsikrėtusi kaunietė Sandra Žirgutienė. Moterį užklupusi liga, laimė, yra be jokių komplikacijų, bet vis tiek simptomai nėra lengvi.

Susirgus skauda viską

Siekdama įspėti ir kitus apie šios ligos keliamus pavojus kaunietė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo tuo, ką tenka išgyventi, susirgusi tymais.

Su S.Žirgutienės leidimu pateikiame jos pasakojimą ir jums:

„Gulėtum paslikas su didesne kaip 39oC temperatūra (nuolat, ilgiau kaip savaitę), viską skaudėtų: sąnarius, gerklę, ausis, kosėtum, akys užpūliavusios.

Viskas ne tai, kad išberta kaip gražiose Delfio foto, bet išberta, sutinę, susilieję į vientisą išbėrimą ant viso kūno, įskaitant burnoj, nosy, ausyse ir kitose vietose, apie kurias pagalvoji. Todėl negali ne tik nosies išsikrapštyti, bet yra ir kitų reikalų.

Dar visa burna išopėjusi, skonio nejauti, rydamas seiles net užsimerki, visi liepia gert daug vandens ir saugotis komplikacijų, o tu norėtum tik gulėt po lašeline ir, kad niekas nejudintų.

Ir čia yra tymai be komplikacijų. Man. Dabar.

Buvau skiepyta „kaip visi, vaikystėj, pagal planą“. Kur užsikrėčiau? Kažkur. NVSC (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, – red.) šerlokai holmsai atliks tyrimą ir išsiaiškins.

Vien savaitgalį, kai nuvažiavau į infekcinę, dar atvažiavo 70 analogiškų atvejų. Tiesa, kai kuriems jau buvo 41oC temperatūros, sunkiai kvėpavo, vėmė, viduriavo ir jų namo nebepaleido. Nežinau, kaip dar žmonėms pasakyti, kad eitų skiepytis“.

Į Kauno klinikinės ligoninės medikų Infekcinių ligų klinikos medikus nežinia kaip tymais užsikrėtusi S.Žirgutienė kreipėsi savaitgalį. Nustatę diagnozę ir patarę, kaip elgtis, gydytojai moterį išleido gydytis į namus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai asmenis, turėjusius sąlytį su sergančiuoju tymais, ragina pasiskiepyti. Tačiau S.Žirgutienė sakė, kad jos šeimos nariai papildomai nesiskiepijo, nes nebuvo aktualu – vaikai paskiepyti, kiti – persirgę vaikystėje.

Savijauta žiauri

Apie panašius į S.Žirgutienės potyrius susirgus tymais šią savaitę „Lietuvos ryto“ televizijai atvirai papasakojo ir „Rondo“ grupės lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara, dėl šios ligos paguldytas į ligoninę.

Dainininkas sako, kad buvo skiepytas vaikystėje, tačiau imunitetas jau išnykęs.

„Savijauta yra žiauri, pastoviai temperatūra kyla, valgyt negali, burna išdeginta, ir delnai, ir padai svyla. Išbertas, peršti viską. Labai sudėtinga ir organizmas per visą laiką tiek nusilpo, kad aš kokias keturias dienas ištisai miegojau, negalėjau atsimerkti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo dainininkas.

Infektologė: „Tokio sergamumo, kaip šiemet, nepamenu“

Išties tymai yra pavojinga liga. ULAC specialistai įspėja, kad tai – buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Ir nors tymai visuomenės neretai laikomi vaikų liga, kaip rodo statistika, jais neretai suserga suaugusieji.

– Kaip dažnai tymais užsikrečia suaugę žmonės, – paklausiau Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų gydytojo Laimos Nakutienės.

Tymais gali susirgti bet kokio amžiaus žmonės, tačiau per savo 40 metų infektologės praktiką nepamenu tokio sergamumo kaip šiemet.

Pas mus ligoninėje per vasarį ir kovą buvo po kelias dienas trukusios bangos, kai per parą atvykdavo po 15-20 žmonių. Bet ir kitomis dienomis nuo pat sausio pabaigos kasdien atvyksta žmonės su tymų simptomais. Į ligoninę guldome tik turinčius komplikacijas, o kitus išleidžiame gydytis namuose.

– Ar tiesa, kad suaugusiajam ši liga dar pavojingesnė nei vaikui?

– Suaugę žmonės dažnai turi įvairių šalutinių, lėtinių ligų, jie kasdienybėje patiria daugiau streso, kas irgi silpnina imunitetą, todėl jiems dažnesnės ir komplikacijos.

– Kokie yra šios ligos simptomai? Kuo tymų sukeltas bėrimas skiriasi nuo kitų ligų sukelto bėrimo?

– Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7-9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Labai dažnai pirmas dienas ligos neįmanoma atskirti nuo įprasto peršalimo. Po 1–3 dienų nuo karščiavimo pradžios išberia kūną: pirmiausia galvos srityje, vėliau bėrimas keliauja žemyn, apima liemenį, galūnes, pradeda perštėti akis, skauda burnos gleivinę.

– Kokios yra tymų komplikacijos? Įspėjama, kad jos gali baigtis mirtimi. Ar yra buvę, kad kas nors būtų miręs nuo tymų Lietuvoje?

– Aš asmeniškai apie mirtis nuo tymų nesu girdėjusi, kol kas nebūta tokių pranešimų ir šiemet, nors ši virusinė liga ir gali baigtis tragiškai. Dažniausios komplikacijos yra plaučių uždegimas, bronchitas, ausų, akių junginės, rečiau smegenų, inkstų, kepenų, širdies raumens uždegimai.

– Akcentuojama, kad tymus gali padėti suvaldyti tik skiepai. Ar skiepijami ir suaugusieji? Ar jiems verta skiepytis? Ar vaikystėje gautos skiepų dozės „galioja“ visam gyvenimui ar reikalingas pakartotinas skiepijimas?

– Vakcinacija turi apimti 95 proc. ir daugiau populiacijos, kad liga būtų suvaldyta. Kai šis rodiklis būna mažesnis, sergamumas ima didėti ir stipriausiai paveikia nesiskiepijusius, nesirgusius, taip pat tuos, kuriems vakcina jau nustoja veikusi.

Tyrimai rodo, kad po vaikystės vakcinacijos 36 proc. suaugusių išlieka atsparūs tymų virusams. Likusiems imunitetas ligai nusilpsta po 10-15 metų ir reikia pakartotinės vienkartinės vakcinacijos.

Ar likę aktyvių, tymų virusą atpažįstančių antikūnių, parodo specialūs kraujo tyrimai. Sirgę vaikystėje žmonės įgyja imunitetą visam gyvenimui ir jiems skiepytis nereikia.

– Pastaruoju metu plačiai nuskambėjo atvejai apie tymais užsikrėtusius net kelis medikus. Žmonės stebėjosi, negi patys medikai nesiskiepija. Ar gali būti, kad medikai užsikrėtė, net ir būdami skiepyti?

– Medikai patenka į tą rizikos grupę, kuri turi daug kontaktų. Daugelis sirgusių medikų greičiausiai buvo paskiepyti vaikystėje ir ramiai dirbo, nes tokių tymų protrūkių nebūta dešimtmečiais. Deja, tie dabar užsikrėtę medikai greičiausiai pateko į tą minėtą 64 proc. kategoriją, kuriems vaikystės imunizacija jau nusilpusi. Taigi šių metų įvykiai parodė, kad medikams, kaip ir kitiems žmonėms, reikėtų išsitirti kraują ir išsiaiškinti, ar jiems reikalinga pakartotinė vakcinacija.

Skiepų pritrūko

Deja, pasiskiepyti nuo tymų šiuo metu nėra taip paprasta, nes dėl netikėto ligos protrūkio smarkiai išaugus norinčiųjų skiepytis skaičiui pritrūko vakcinų.

„Lietuvos ryto“ televizijai Kauno klinikinės ligoninės komunikacijos specialistas Saulius Tvirbutas sakė, kad vakcinos nuo tymų pasibaigė maždaug vasario mėnesį.

Kauno klinikinė ligoninė skelbė konkursą skiepams pirkti, tačiau neatsirado nė vieno pasiūlymo.

Kitose gydymo įstaigose dėl netikėto ligos protrūkio taip pat trūksta vakcinų.

Dėl vakcinos trūkumo kol kas skiepijami tik vaikai, medikai ir pacientai, turėję kontaktą su sergančiuoju.

Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad nemokamai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojama vakcina, gali pasiskiepyti asmenys, kontaktavę su sergančiuoju tymais, taip pat ir medicinos personalas.

Be to, pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių du kartus, 15-16 mėn. amžiaus ir 6-7 metų amžiaus, šia vakcina skiepijami vaikai.

„Visi kontaktavę ar įtariama galėję kontaktuoti asmenys per 72 valandas nuo kontakto turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti kompensuojama vakcina.

Tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina perkama centralizuotai ir pristatoma į Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vakcinų sandėlį. Iš ten vakciną kiekviena gydymo įstaiga pagal jos poreikį pasiimti savarankiškai.

Ta pati tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina, kuria pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių skiepijami vaikai, tinka ir suaugusiesiems“, – paaiškino Lina Reinartienė, Valstybinės ligonių kasos (VLK) Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėja.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.