Ponia Galina kilusi iš Gruzijos, bet didžiąją gyvenimo dalį gyveno Lietuvoje. Kovo 25 d. ji, lydima dukros, išsiruošė į ilgai lauktą kelionę į gimtąsias vietas. Kelioniniu sveikatos draudimu moterys per neapdairumą neapsidraudė.
Kai močiutė Zugdidžio mieste patyrė insultą (ji visai nustojo reaguoti į aplinką), buvo nugabenta į ligoninę. Netrukus paaiškėjo, kad jai para reanimacijoje kainuos 500 eurų. Kai po kelių dienų moters sveikatos būklė pagerėjo, ją gydantis gydytojas sakė, kad ligonę išleis į Lietuvą, jei šeima ras galimybę ją saugiai parsigabenti. Kai šeima rado bendrovę, kuri sutiko suteikti tokią paslaugą, gydytojas pasakė, kad ligonės išgabenti neleis, nes jos būklė vėl pablogėjo. Dabar jai reikia plaučių ventiliavimo.
Kokia tiksliai senjorės būklė dabar, negali tiksliai pasakyti ir šalia jos esanti dukra – jai reanimacijoje gulinčią motiną leidžiama lankyti tik valandą per dieną. Ši negali kalbėti, nes jai prijungtas kvėpavimo aparatas, tačiau ji sąmoninga, aplinkoje orientuojasi, įdavus jai popieriaus lapą ir šratinuką užrašė: „Noriu gerti.“
Dėl močiutės būklės išsigandusiems artimiesiems dar didesnį nerimą sukėlė internete gauta informacija. Jie savo situaciją aprašė Gruzijos lietuvių feisbuko grupėje ir iš jų išgirdo, kad Gruzijoje medikai linkę piktnaudžiauti klientų iš užsienio gydymu, stengiasi juos ligoninėje laikyti kuo ilgiau ir patys nustato gydymo kainą.
„Pradėjome svarstyti, kad gal medikas, iš pradžių sakęs, kad močiutę į Lietuvą išleis, vėliau apsigalvojo, nenorėdamas prarasti uždarbio? Tačiau mums jų prašomi pinigai yra labai dideli ir jau nežinome, ko griebtis. Tiesa, kai pakėlėme triukšmą, kaina už parą reanimacijoje sumažinta iki 300 eurų. Kreipėmės į LR užsienio reikalų ministeriją, ambasadą, Sveikatos apsaugos ministeriją, tačiau išeities, ką daryti šioje situacijoje, vis dar nerandame“, – sakė Galinos anūkė Ernesta Narmontė.
Ambasada padeda, kuo gali
Užsienio reikalų ministro patarėja Rasa Jakilaitienė teigė: „Užsienio reikalų ministerija ir ambasada Sakartvele nuo nelaimės dienos palaiko kontaktus su Lietuvos pilietės artimaisiais ir ligonine. Ambasadai pavyko sutarti, kad šiuo išskirtiniu atveju asmeniui, neturinčiam draudimo, ligoninė sutiktų sumažinti įkainius nuo 500 iki 300 eurų per dieną. Tačiau URM ar ambasada neturi kompetencijos ir įgaliojimų vertinti gydytojų teikiamą informaciją apie dabartinę pilietės sveikatos būklę, spręsti apie esamas galimybes išvykti gydytis į Lietuvą ir imtis kokių nors veiksmų, galinčių turėti tiesioginių padarinių asmens sveikatai.
Ambasados žiniomis, Sakartvele nėra teisinio reguliavimo dėl asmenų, neturinčių draudimo, gydymo, todėl gali susiklostyti situacija, leidžianti privačioms gydymo įstaigoms nustatyti kitokius įkainius užsieniečiams. Atsižvelgdama į tai, ambasada Sakartvele oficialiai kreipėsi į šios šalies URM, prašydama informacijos, ar Sakartvelo gydymo įstaigose tų pačių paslaugų, suteikiamų Sakartvelo ir užsienio piliečiams, kainos yra vienodos, o jei ne – koks reguliavimas ar taisyklės numato jų skirtumus.
Turime pabrėžti, kad planuojant kelionę į užsienio valstybę, reikėtų kreiptis į vieną iš draudimo bendrovių ir savanoriškai apsidrausti savo sveikatą bei gyvybę visam kelionės laikotarpiui. To nepadarius, paprastai visas gydymo užsienyje išlaidas turi atlyginti pats asmuo. Pastaruoju metu Lietuvos piliečiams kelionės metu patyrus gydymo išlaidas Sakartvele, jomis pasirūpindavo jų draudimo kompanijos.“
