Pakanka basomis prabėgti ten, kur žingsniavo grybeliu užkrėstos pėdos, ir ši nemaloni problema taps ir jūsų nuosavybe. Tiesa, daugiausia rizikuoja tie, kurių imunitetas yra nusilpęs. Stiprų imunitetą turintys žmonės kur kas rečiau serga grybeliu. Bėda tik ta, kad imunitetas nusilpti gali nepastebimai, pakaks vien didesnio streso.
Kadangi grybelis neretai vadinama atostogų problema, pirmiausia norime nuraminti, kad vaikštinėti po pliažą galima ramiai, mat rizika čia užsikrėsti – minimali. Tačiau takeliais aplink baseinus ar polsiavietėse patariama žingsniuoti apsiavus. Taip pat ir viešbučių kambariuose, ypač po kiliminę dangą, kurią sunku dezinfekuoti.
Dar didesnė tikimybė grybelį pasigauti aktyviai sportuojantiems. Sporto klubuose dezinfekcija atliekama dažnai, tačiau to gali nepakakti. Todėl į dušą ar sauną nerekomenduojama eiti be šlepečių.
Pačios pavojingiausios grybelio veisimosi vietos vis dėlto yra pirtis ir baseinas. Čia su šlepetėmis negalima išsiskirti nė minutei.
Reikia nepamiršti, kad grybelis kur kas dažniau puola tuos, kuriuose kamuoja plokščiapėdystė, varikozė, endokrininės ligos, pirmiausia – diabetas. Jei ant pėdų yra nutrynimų, nuospaudų, žaizdelių, įtrūkių, vartai grybelinei infekcijai atviri.
Daugelis mano, kad grybelio požymis tik geltoni, supleišėję nagai, tačiau kur kas dažniau grybelis pažeidžia tik odą, paprastai tai būna padų, tarpupirščių oda, tačiau kartais nukenčia ir kirkšnys, oda po krūtimis, pažastys ir t.t. Grybelinė odos liga gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje.
Paprastai pažeistą odą niežti, perši, ant vidinio pado skliauto atsiranda pūslelių, šerpetoja, šlapiuoja oda, ant pačios pėdos – nuospaudų pavidalo sukietėjimų, kartais atsiranda įtrūkių.
Kaip apsisaugoti?
Po vandens procedūrų sausai nušluostykite pėdas, kojų pirštus ir tarpupirščius, avėkite tik sausą avalynę ir kojines. Drėgna terpė idealiai tinka ant odos patekusioms sporoms daugintis.
Pirtyse, baseine, sporto klubuose pageidautina apsidrausti naudojant antimikozinę priemonę. Tokių priemonių pasirinkimas itin didelis: geliai, kremai, dezodorantai, kojų barstalai.
Jei grybeliu jau esate sirgę, atsargumo priemones reikėtų padvigubinti.
Statistika byloja, jog daugiau kaip 30 procentų pacientų, kurie kreipėsi į gydytojus dėl onichomikozės (taip moksliškai vadinama ši grybelinė infekcija), žinojo apie savo ligą seniai, bet gydėsi savarankiškai. Galiausiai jų liga būna pasiekusi sunkią formą.
Jei grybelis pažeidė tik odą, paprastai pakanka gydymo kremu nuo grybelio, tačiau nustatinėti diagnozę patiems beprasmiška! Tikslią diagnozę pagal kojų nagų ir odos išvaizdą gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs pažeistos odos ir nagų analizę, mat grybelis turi daug pavidalų.
Jei grybelį gydysite neteisingai ir nepadarysite to iki galo, jis ir toliau alins organizmą iš vidaus, silpnins imunitetą, net sukels kitų ligų: astmos, gastrito, dermatito ar grybelinės alergijos atsiradimą ar paūmėjimą.
Odos grybelinis pažeidimas, gydomas tinkamu kremu nuo grybelio, praeina po kelių dienų, todėl geriau nekentėti, nedelsti ir kreiptis į medikus laiku!
