Tačiau chemoterapija, radioterapija, lėtinis hepatitas, virusnė infekcija ar imuninės sistemos disbalansas gali sukelti trombocitų skaičiaus sumažėjimą.
Štai anemija sergantiems asmenims dažnai rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose yra geležies, kad būtų galima padidinti hemoglobino kiekį. Tad įdomu, ar ir, pavyzdžiui, sergantiems vėžiu galima su maistu kiek nors atstatyti imunitetą, kraujo plokštelių bei kūnelių kiekį.
Chemoterapijos veikla
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė chemoterapeutė Teresė Pipirienė Želvienė tvirtino, kad chemoterapija neveikia selektyviai, tai citotoksinis preparatas, veikiantis visas organizmo ląsteles.
Chemoterapija pirmiausia veikia greičiausiai besidauginančias ląsteles, tokios yra vėžinės ląstelės, o organizme tai būtų kraujodaros bei gleivinių ląstelės.
Taip pat ir kiekvienas chemopreparatas turi skirtingą poveikį kraujodaros ląstelėms. Vienas preparatas gali veikti labiau leukocitų gamybą, o kitas – trombocitų ir t. t.
Anot jos, tarp chemoterapijos ciklų svarbu, jog atsistatytų ne tik trombocitų koncentracija, bet nenukristų ir leukocitų, neutrofilų, hemoglobino bei kitų kraujo rodiklių kiekis kraujyje.
„Chemoterapiją gaunančio paciento kraujo rodiklių normos šiek tiek žemesnės nei nustatytos medicinos normos sveikam žmogui, t.y. leidžiamos kiek didesnės jų variacijos priklausomai nuo skiriamų medikamentų, ligos lokalizacijos bei ligos išplitimo.
Skiriant chemoterapiją visada yra žiūrima į skiriamo gydymo naudos ir žalos santykį. Yra nustatytos tam tikros kraujo rodiklių normos, kurias pasiekę nebegalime skirti chemoterapijos. Kaip ir minėjau, šios normos yra kiek skirtingos atskiroms chemoterapijos schemoms.
Esant išreikštai trombocitopenijai (trombocitų kiekio sumažėjimui) yra pasirenkama mažiau ligonį žalojanti taktika ir kaulų čiulpams leidžiama atsistatyti (savaime ar medikamentų pagalba), taip išvengiant galimų chemoterapijos komplikacijų. Specifinių trombocitų kiekį kraujyje didinančių medikamentų nėra, tačiau tai galima daryti nespecifiškai stimuliuojant kaulų čiulpų kraujodarą gliukokortikosteroidais“, – paaiškino gydytoja.
Maisto produktų apribojimas gali pabloginti situaciją
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja dietologė Lilija Jasevičienė pabrėžė, kad daržovių ir vaisių naudos paneigti negalima, mat jie yra labai svarbūs vėžio prevencijai, kad sumažėtų rizika susirgti onkologine liga.
„Tačiau jau susirgusiems, besigydantiems pacientams vaisiai ir daržovės – atskira tema, labai dažnai neteisingai interpretuojama pacientų ir žiniasklaidos. Dažniausiai suprantama, kad susirgus vėžiu reikia pradėti valgyti kuo daugiau vaisių ir daržovių ir eliminuoti daugelį kitų, dažnai klaidingai vadinamų „nesveikų“ produktų.
Reiktų atkreipti dėmesį, kad rekomendacijos vėžio prevencijai dažnai skiriasi nuo jau susirgusio paciento maitinimosi tikslų. Pacientui būtina gauti jo organizmui tuo metu reikalingų maisto medžiagų, todėl apribojimas daugelio maisto produktų gali tik pabloginti situaciją.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad nėra „onkologinio ligonio dietos“. Vėžio lokalizacijos yra įvairios (krūtys, skrandis, burna, žarnynas ir kt.), o gydymui, kad ir tos pačios lokalizacijos navikams, gali būti taikomi skirtingi būdai (operacija, chemoterapija ir kt.)“, – kalbėjo gydytoja.
Todėl, pasak jos, onkologinio ligonio dieta turi būti individualizuota. Taip pat nereikia pamiršti, kad onkologine liga sergantis pacientas gali sirgti ir kitomis, maitinimąsi įtakojančiomis ligomis, tokiomis kaip cukrinis diabetas, gastritas ir pan. Tad daugeliu atvejų, besigydantiems nuo vėžio pacientams, vaisiai ir daržovės gali būti kaip papildymas prie tuo metu jo organizmui būtino ir jam pritaikyto maisto.
„Populiarus teiginys, kad vitaminai, vaisiai ir daržovės yra geriausia priemonė imunitetui ir kraujo rodikliams atstatyti. Tačiau tiesa ta, kad onkologinio ligonio imunitetas bus stiprus tik tuo atveju, jei pacientui nekris svoris, o organizmas bus aprūpintas visomis jam reikalingomis medžiagomis iš įvairių maisto grupių.
Labai svarbu gauti tų medžiagų, kurių jam trūksta – mikro- ir makroelementų, geros kokybės baltymų, riebalų ar sveikųjų angliavandenių. Taip pat gana dažnai pasitaiko atvejų, kad vien dieta užtikrinti kokybinių ir kiekybinių organizmo poreikių nepavyksta, todėl yra skiriami papildai, kurie taip pat parenkami individualiai. Tais atvejais, kai paciento mityba nepakankama, gali būti reikalingi vitaminai“, – atkreipė dėmesį L.Jasevičienė.
Imuniteto stiprinimas sergantiems pacientams
Bendra rekomendacija, kaip stiprinti imunitetą sergantiems pacientams, kurie neturi nusiskundimų dėl apetito stokos, pykinimo ar svorio pokyčių: stenkitės valgyti kuo įvairesnį maistą, protingai pasirinkdami sveikus produktus.
„Šiuo metu įrodyta, kad žarnyno mikrobiota turi didelę reikšmę sveikai imuninei sistemai. Atliekama daug tyrimų, įrodančių sveikų ir įvairių produktų naudą sveikos mikrobiotos palaikymui žarnyne.
Kaip atsatyti gydymo metu sumažėjusius baltuosius kraujo kūnelius? Nėra specialių juos atstatančių produktų. Galioja auksčiau išvardinti maitinimosi principai. Jeigu baltieji kraujo kūneliai sumažėję labai ženkliai, reiktų valgyti termiškai apdorotą maistą ir laikytis maisto higienos reikalavimų. Tokiu atveju reiktų vengti nepasterizuoto pieno produktų, žalios žuvies ar mėsos patiekalų, kruopščiai plauti vaisius ir daržoves“, – teigė gydytoja.
Ji pridūrė, kad jeigu paciento dieta yra skurdi, gali prireikti vartoti omega-3 riebiąsias rūgštis, probiotikus ar vitaminus, pavyzdžiui, vitaminą B12. Tačiau prieš tai būtina įvertinti paciento būklę, nes kai kurie vitaminai ir papildai gali būti nesuderinami su paskirtu gydymu.
Kokie maisto produktai vis dėlto padėtų esant nusilpusiai imuninei sistemai?
L.Jasevičienė sako, kad įvairūs, nes tik tada organizmas gaus ir įsisavins maistines medžiagas.
„Labai svarbūs elementai sveikai imuninei sistemai užtikrinti yra baltymai (kiaušiniai, pieno produktai, žuvis). Vitaminas C dalyvauja antikūnų gamyboje. Jo yra pomidoruose, apelsinuose, uogose. Vitaminas E – riešutuose, aliejuje. Vitaminas A – oranžinės ir raudonos spalvos daržovėse. Šis vitaminas yra riebaluose tirpus, todėl riebalai maiste yra būtina sąlyga įsisavinti šiam ir kai kuriems kitiems vitaminams. Cinkas – mėsoje, jūros gėrybėse, riešutuose. Omega-3 riebiosios rūgštys – žuvų taukuose ir linų sėmenų aliejuje“, – atskleidė ji.
