Kodėl pacientai duoda kyšius gydytojams? Kaip paaiškinti tokį elgesį?
Manau, kad viena dažniausių priežasčių yra nerimas ir baimė. Pacientai, ypač žemesnio išsilavinimo, vyresnio amžiaus, dažnai pasižymintys žemesne saviverte nerimauja, turi klaidingų įsitikinimų apie save ir pasaulį. Dažnai jie mano, kad gydytojas nesirūpins jais taip gerai, kaip kitais, ar žiūrės atmestinai. Davę pinigų pacientai dažnai nurimsta, pasijaučia „verti“ kokybiškos paslaugos. Bendraudamas su tokiu žmogumi dažnai išgirsti, kad kitaip gydytojas „žiūri pro pirštus“, „neįsigilina į situaciją“, „bendrauja nemaloniai“ ir t.t. Be to, taip nutinka ir dėl to, kad gydytojai dažnai būna mažai kalbantys arba bendraujantys sudėtinga, pacientui, ypač žemesnio išsilavinimo, mažiau suprantama ar visai nesuprantama kalba. Pacientui lieka daug nesupratimo, vėl gi, kyla baimių ir nerimo. Pacientai mano, kad jei duos kyšį, gydytojas paslaugas suteiks greičiau, efektyviau, tačiau dažniausiai tai labiau susiję ne su pačio gydytojo sprendimais, o su sistemos darbu. Deja, pacientui dažnai gali atrodyti kitaip. Pacientų turima patirtis taip pat lemia jų elgesį. Na ir, žinoma, būna situacijų, kai pacientai tiesiog nori atsidėkoti gydytojui už pagalbą, galbūt išgelbėtą gyvybę. Šio tipo pacientai jaučia labai stiprius dėkingumo jausmus ir nežino, kaip juos geriausiai išreikšti, mano, kad pinigai tam puikiai tiks.
Kaip turėtų elgtis gydytojas, kai pacientas bando duoti kyšį, nuoširdžiai norėdamas jam atsidėkoti, o šis jo nenori imti. Kaip jokios dovanos nepaimti, bet neįžeisti paciento ?
Tai tikrai dažna dilema, su kuria susiduria medikai, ypač jauni ar mažiau patyrę. Visų pirma svarbi tokio elgesio prevencija. Labai svarbu su pacientu daug kalbėti jo gydymo eigoje, paaiškinti gydymo eigą, procesą, skiriamas procedūras ir pan. Leisti užduoti klausimus, pasistengti į juos atsakyti kuo išsamiau ir suprantamiau, kad pacientas pasijaustų išgirstas ir suprastas. Kartais tam prireikia ne tiek ir daug laiko, tik 5-10 min. žmogiško, paprasto pokalbio.
Kitas svarbus žingsnis, kurio gali imtis gydytojas, kad išvengtų kyšio davimo – tai leidimas pacientui atsidėkoti žodžiu. Kai pacientas turi erdvę ir laiką išsakyti savo padėką, jam galbūt nebekils noro atsidėkoti kitomis priemonėmis.
Deja, dažnai pasitaiko situacijų, kai gydytojas dėl skubėjimo, o kartais dėl tiesiog žmogiško drovumo, neleidžia pacientui žodžiu išsakyti savo padėkos. Gana greitai nuneigia gydymo svarbą, sakydamas: „Ką jūs, aš tik dirbau savo darbą“ ar pan. Bet juk pacientui tai ne darbas, tai jo gyvenimas ir vienas svarbiausių dalykų gyvenime – tai jo sveikata! Iš čia plaukia ir atsakymas, kaip turėtų elgtis gydytojas, atsidūręs situacijoje, kai tenka spręsti „padėkos“ dilemą. Taip pat svarbu medikui, kiek įmanoma mandagiau, pasakyti pacientui, kad paimdamas kyšį – sumenkins savo indėlį ir pastangas, o nuoširdus rūpestis ir noras padėti taps tiesiog dar viena paslauga.
Medikai tvirtina, kad kyšio duoti neverta, nes nuo jo gydymas nepasikeis, nė vienas gydytojas specialiai nekenkia ligoniui. Geriau investuoti į save, pavyzdžiui, nueiti į teatrą. Kaip manote, ar menas, kultūra, mėgstama veikla gali padėti pasveikti?
Žinoma, kad taip! Mokslininkai daug dėmesio skyrė ir skiria teigiamų emocijų įtakai žmonių sveikatai tirti ir nustatė, kad jos padeda pasveikti. Noriu pasidalinti viena istorija. Buvo toks žmogus, amerikietis
Normanas Cousinsas, kuris ilgą laiką dirbo žurnalistu, tačiau po itin sudėtingos ir įtemptos komandiruotės į Rusiją 1964 metais, sužinojo sergąs itin reta ir nepagydoma liga – ankiloziniu spondilitu. Porą mėnesių jis nebegalėjo normaliai judėti, netgi, valgyti, o gydytojai prognozavo ankstyvą jo mirtį. Tačiau pats N. Cousinsas buvo įsitikinęs, kad sveikata jam pablogėjo būtent dėl sunkios komandiruotės į Rusiją, todėl nusprendė, kad jei stresas jį susargdino, tai juokas ir geros emocijos pagydys. Taigi, gydytojams leidus, paskyrė sau juoko terapiją. Persikraustė į viešbutį, esantį priešais ligoninę ir didžiąją dienos dalį praleisdavo žiūrėdamas linksmus filmus, klausydamas linksmų istorijų, anekdotų ir pan. Po kurio laiko jo būklė ėmė gerėti, o per porą metų situacija tiek pagerėjo, kad N. Cousinsas galėjo sugrįžti į darbą. Ši istorija tapo sensacija ir paskatino mokslininkų bendruomenę rimtai pasižiūrėti į juoką ir pradėti tyrinėti juoko įtaką mūsų sveikatai. Nuo tos dienos praėjo nemažai laiko ir mokslininkai, ir praktikai ne kartą įrodė teigiamą juoko ir kitų pozityvių emocijų naudą mūsų sveikatai. Apibendrindami galime sakyti, kad viskas, kas sukelia teigiamas ir geras emocijas mums naudinga – tiek geras filmas, tiek vakaras su draugais, tiek apsilankymas parodoje ar spektaklyje.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.
