Presbiopija paprasčiau dar vadinama senatvine arba amžine toliaregyste. „Fielmann“ optometrijos specialistas Aivaras Daukontas sako, kad toks regėjimo artimu atstumu pablogėjimas vyresniems nei 40 metų žmonėms yra visiškai normalus reiškinys.
„Regėjimo sutrikimai yra viena dažniausiai pasitaikančiųLietuvos gyventojų sveikatos problemų sulaukus keturiasdešimtojo gimtadienio“, – teigė specialistas.
Žino nepakankamai
Lietuvoje šių metų vasario mėnesįtarptautinio koncerno „Essilor Group“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio Lietuvos gyventojų.
„Essilor Group“ valdybos pirmininkas Lenkijoje ir Baltijos šalyse Miroslavas Novakas „Lietuvos rytui“ pasakojo, jog šis tyrimas parodė, kad nors sulaukus 40–45 metų presbiopija pasireiškia daug kam, apie šį sutrikimą visuomenė žino labai mažai.
„44 proc. vyresnių nei 40 metų Lietuvos gyventojų turi regėjimo problemų. Pavyzdžiui, 39 proc. tokio amžiaus žmonių atitraukia tekstą nuo akių, kad pamatytų jį aiškiau. 7 proc. žino,kas yranatūralūs vizualinės sistemos pokyčiai, vadinami presbiopija, ir kad jie atsiranda su amžiumi“, – tyrimo rezultatus apibendrino jis.
Kaip pasireiškia?
Presbiopija tikrai neprasideda nepastebimai. Pirmieji požymiai būna gana aiškūs. „Fielmann“ optometrijos specialistas A.Daukontas vardijo: „Pirma, skaitomas tekstas paryškėja patraukus jį toliau nuo įprastinės skaitymo padėties. Antra, ima tarytum trūkti šviesos dirbant artimu atstumu. Trečia, dirbant sėdimąjį darbą greičiau pavargsta akys.“
Taigi galite būti garantuoti, kad jums yra šis regos sutrikimas, jei akys praranda gebėjimą ryškiai matyti viską, kas arti.
Nėra liga
Tik neskubėkite daryti išvadų – presbiopija anaiptol nėra liga. „Presbiopijos nereikia gydyti. Tai yra fiziologinių procesų, nuolatos vykstančių mūsų kūne, pasekmė. Su amžiumi akies lęšiuko elastingumas mažėja, jis standėja, jo galimybė keisti formą ir taip fokusuoti vaizdą mažėja.
Akies lęšiukas elastingiausias kūdikystėje, o sulaukus maždaug 65 metų jis beveik visai praranda elastingumą ir galimybę keistiformą, prisitaikyti žiūrint skirtinguatstumu“, – pasakojo A.Daukontas.
Presbiopijos, kaip ir gravitacijos, pasak specialistų, įveikti neįmanoma, tačiau galimos tam tikros priemonės, galinčios palengvinti situaciją.
Apipinti mitų
Vienas optimaliausių presbiopijos koregavimo būdų – daugiafunkciai akiniai. Tiesa, pasak M.Novako,Lietuvoje juos nešioja vos 4 proc. žmonių, o Europoje tai daro bent 30 proc. žmonių.
„Bernard’as Maintenaz’as prieš 60 metų išrado pirmąjį progresinį „Varilux“lęšį. Per šį laiką visoje Europoje imta plačiai kalbėti apie tai, kas yra presbiopija. Deja, vis dar esama mitų apie multifunkcius akinius, kurie padeda šią problemą spręsti. Pavyzdžiui, kad jie labai brangūs, prie jų nelengva priprasti arba kad su jais negalima vairuoti“, – vardijo M.Novakas.
Tačiau, pasak „Essilor Group“ valdybos pirmininkoLenkijoje ir Baltijos šalyse, iš tiesų tokių akinių kainos svyruoja atsižvelgiant į gamintoją ir vartotojo pageidavimus, priprasti prie jų nėra sunku, nors iš pradžių truputį nepatogumų gali kilti, o vairuoti visiškai saugu.
Privalumų ne vienas
„Žmonės, kurie ima nešiotitokius akinius, tikrai nebenori jų mainyti į nieką kitą. Visiems, kuriems jau pasireiškusi presbiopija, svarbu žinoti, kad progresiniai lęšiaituri kur kas didesnę naudą regėjimui nei akiniai su tradiciniais bifokaliniais ar trifokaliniais lęšiais“, – teigė M.Novakas.
Jis patikino, kad pažangių daugiafunkcių lęšių dizainas leidžia aiškiai matyti vaizdą bet kokiu atstumu. Įprastiniai lęšiai tai leidžia padaryti tik dviem arba trimis skirtingais nuotoliais.
Progresiniai akiniai leidžia išvengti nemalonių vaizdo šuolių, kai objektai staiga keičia aiškumą ir matomą padėtį, kaip neretai nutinka su įprastais lęšiais.
Be to, kadangi naujos kartos lęšiuose nėra matomų bifokalinių linijų, jie atrodo kur kas estetiškiau, jaunatviškiau. Vien dėl šios priežasties šiandiendaugiaužmonių Europoje renkasi progresinius lęšius. Šiuolaikiniai pažangūs lęšiai labai patogūs nešioti. Ypač „laisvos formos“ („free form“) progresiniai lęšiai, pagaminti skaitmeniniais projektavimo ir gamybos įrankiais“, – pasakojo M.Novakas.
Nepakeičiamas universalumas
M.Novakui antrino ir „Fielmann“ optometrijos specialistas A.Daukontas. Pasak jo, išmanieji akiniai,tokie kaip „Varilux“, yra visiškai kitokie, negu anksčiau buvome pratę.
„Juose esančios regėjimo zonos, skirtos žiūrėti skirtingu atstumu, iš vienos į kitą pereina itin sklandžiai su iki minimumo sumažintu vadinamuoju plaukimo efektu. Regos problemas leis pamiršti kitokie akiniai Taip pat iš esmės pagerėjo ir specialistų žinios bei kvalifikacija, reikalinga tokiems akiniams parinkti ir vėliau konsultuoti, kaip tokius akinius nešioti“, – teigė A.Daukontas.
Tokie lęšiai yra skiriami žmonėms, kuriems reikia skirtingų dvejų ar trejų akinių žiūrėti į tolį, dirbti iš arti ir skaityti. „Išoriškai išmanieji akiniai atrodo kaip paprasti akiniai, bet jų paviršius kompleksiškas: dioptrijos keičiasi palaipsniui nuo tolio stiprumo iki skaitymo stiprumo. Viršutinė akinių dalis turi zoną, pritaikytą žiūrėti į tolį.
Žvilgsnį kreipdami žemyn pereiname į vidutinę zoną, kuri pritaikyta žiūrėti į kompiuterį, esantį vidutiniu atstumu. Nuleidę akis patenkame į skaitymo zoną. Šios skirtingos zonos iš vienos į kitą pereina laipsniškai, be matomo vaizdo pasikeitimo. Toks perėjimas tarytum atkartoja natūralų žmogaus regėjimą. Išmaniųjų akinių lęšių asortimentas labai įvairus. Tokie lęšiai gali būti plastikiniai, skaidrūs, fotochrominiai, poliarizaciniai. Išmanieji akinių lęšiai gali būti ir dažyti.
Priprasti kartais reikia laiko
Išmanieji lęšiai leidžia kur kas daugiau nei įprastiniai, tačiau kodėl galima išgirsti, kad pirmas tokių akinių išbandymas buvo keistas?
Specialistai sako, jog žmogus, prieš įsigydamas išmaniuosius akinius, turi nusiteikti, kad akinių nešiojimo pradžioje bus tam tikrų iššūkių.
„Tai dažniau susiję su centrine nervų sistema, nes, kaip ir prie visko, turi prisitaikytine tikakys, bet ir smegenys. Adaptacijos periodas trunka įvairiai: vieni žmonės prisitaiko per kelias dienas, kitiems gali reikėti ir mėnesio. Svarbu, kad žmogus mokytųsi, žiūrėtų pro vadinamąjį regėjimo kanalą išmaniajame lęšyje. Geriausia tokius akinius pradėti nešiotitada, kaitik iškyla pirmosios regėjimo problemos,t.y. po 40 metų, nes senstant priprasti prie tokių akinių gali užtrukti ilgiau.Tačiau kai išmokstama, pasaulį žmogus mato visiškai kitomis spalvomis“, – patikino A.Daukontas.
Paprasčiau nei nuolat keisti akinius
„Fielmann“ optometrijos specialistas įsitikinęs, kad prie progresinių lęšių prisitaikyti kur kas paprasčiau, nei vis keisti akinius, norint atidžiau pažiūrėti vis kitu atstumu.
„Tai didžiausias apribojimas dirbančiam, apie gyvenimo tempo lėtėjimą nė nesvarstančiam žmogui. Kai norėdamas perskaityti žinutę turi ieškoti akinių, o perskaitęs vėl juos nusiimti arba pasikeisti,tai šiais laikais yra absurdas. Išmanieji akiniai leidžia kokybiškai matyti bet kokiu atstumu. Tai įmanoma dėl skirtingų „stiprumų“, esančių vienuose akiniuose.
Viskas, ko reikia norint su šiais akiniais gerai matyti visais nuotoliais, – nutaikyti žvilgsnį pro tą lęšio dalį, kuri yra skirta būtenttam nuotoliui žiūrėti, – kito kelio nėra. Tik iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sunku. Ilgainiui žiūrėjimo padėtys įsirašo į atmintį, atsiranda įgūdžiaiir viskas vyksta automatiškai. Kad tie įgūdžiai atsirastų, reikalingos nors minimalios treniruotės. O su šiuolaikiniais progresiniais akiniais, tokiais kaip „Varilux“, mokymasis itin sklandus“, – sakė A.Daukontas.
