Prieš 20 metų menopauzė prasidėdavo maždaug 55-erių moterims, o dabar labai dažnai – ir sulaukus 45-erių.
Į vilnietę gydytoją akušerę-ginekologę Gražiną Bogdanskienę kreipiasi pacientės, kurioms menopauzė prasidėjo sulaukus vos 30–35 metų.
„Žinoma, pastarosioms dažniausiai taip nutinka po endometriozės operacijų. Mat susirgus endometrioze būna pažeidžiamos kiaušidės ir dalį jų reikia šalinti. Tai skatina kiaušidžių rezervo išsekimą ir ankstyvą menopauzę“, – paaiškino Vaisingumo centro vadovė G.Bogdanskienė.
Yra ir daugybė norinčių pastoti moterų, kurios turi mažą kiaušidžių funkcinį rezervą ir kurioms diagnozuotas pirmalaikis kiaušidžių funkcijos išsekimas. Bet šiuolaikiniai laimėjimai leidžia medikams atsukti moterų vaisingumo laikrodį atgal.
Naujausias proveržis vaisingumo gydymo srityje – tai kiaušidžių jauninimo procedūra, kurios metu naudojami pačios moters organizmo ištekliai – moters trombocitais papildyta kraujo plazma (PRP) ir ji gali pastoti natūraliai.
Paties žmogaus trombocitais papildyta plazma medicinoje sėkmingai naudojama jau daugelį metų. PRP injekcijomis seniai gydomi minkštųjų ir jungiamojo audinio pažeidimai, spartinamas gijimas po kaulų transplantacijų, persodinant odą po nudegimo. Taip pat ši procedūra taikoma gydant profesionalius sportininkus po traumų.
O pastaraisiais metais šis metodas pritaikytas ir nevaisingumui gydyti, sprendžiant ginekologines problemas.
„Harvardo mokslininkai tyrimais įrodė, kad kamieninės ląstelės, kurios yra žmogaus organizmo pamatas, kiaušidėse virsta kiaušialąstėmis. Moteris bet kokiame amžiuje turi kiaušinėlių, tačiau ne visada jie gali būti apvaisinti – brandžiame, o kartais ir vidutiniame amžiuje jie tarsi užmiega.
Į kiaušides suleidus trombocitais papildytos plazmos dėl čia esančių augimo faktorių kiaušinėliai pažadinami, o kiaušidžių kamieninės ląstelės transformuojasi į kiaušialąstes“, – pasakojo nevaisingumo gydymo Lietuvoje pradininkė G.Bogdanskienė.
Pirmiausia PRP terapija turi didelių privalumų, nes trombocitais papildyta plazma pagaminta iš paties žmogaus kraujo, yra išvengiama per kraują pernešamų virusų, tokių kaip hepatitas ar ŽIV. Taip pat labai maža alerginių reakcijų tikimybė.
Kiaušidžių atjauninimo procesas vykdomas dviem etapais. Pirmiausia iš venos paimama moters kraujo. Tuomet filtruojant baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai atskiriami nuo raudonųjų kraujo kūnelių ir serumo. Ši procedūra vadinama centrifugavimu. Jai atlikti naudojama šveicariška medicininė įranga, mėgintuvėliai ir vėliau – adatos.
„Kita kiaušidžių atjauninimo proceso dalis yra PRP injekcija į kiaušides. Trombocitais papildyta plazma sušvirkščiama į kiaušides pro makštį, naudojant specialią adatą, o visą procesą kontroliuojant ultragarso aparatu. Procedūra daroma pritaikius lengvą sedaciją (bendrinę nejautrą).
Ši procedūra sudėtinga, bet dirbant patyrusiam gydytojui nesėkmės rizika tampa minimali“, – pasakojo G.Bogdanskienė.
Kokioms moterims tinkama ši procedūra?
Moterims, kenčiančioms dėl nevaisingumo, kurioms diagnozuotas pirmalaikis kiaušidžių funkcijos išsekimas ir turinčioms mažą kiaušidžių funkcinį rezervą. Pastarosioms ši procedūra gali būti taikoma prieš atliekant pagalbinį apvaisinimą.
Toms moterims, kurias ruošiant pagalbiniam apvaisinimui, pavyzdžiui, užauga tik viena kiaušialąstė. Ši procedūra galėtų padėti joms užauginti daugiau kiaušialąsčių, nes kuo jų daugiau, tuo pastojimo tikimybė didesnė.
Kiaušidžių jauninimo procedūra taikoma ir moterims, kurios nori atitolinti menopauzės simptomus, išvengti ją lydinčių nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, pagerinti savo odos būklę.
„Turime pacienčių, kurioms jau prasidėjusi menopauzė ir taikant šį gydymą atsikūrė hormonai, vėl atsirado menstruacijos ir toliau ėmė tęstis laikotarpis, kurio metu moteriai nereikėjo taikyti pakaitinio hormoninio gydymo.
Taigi pasinaudojus šia procedūra menopauzę galima nukelti keleriems metams“, – patirtimi dalijosi G.Bogdanskienė.
Tačiau gydytoja įspėjo, kad net sėkmingai pavykus atjauninti kiaušides (tai įvertinama ištyrus hormonų kiekį moters organizme ir per echoskopijos procedūrą) nėštumo galima ir nesulaukti.
Kiekviena situacija skirtinga, todėl ir gydymo metodika parenkama individualiai.
Retais atvejais vienos injekcijos gali nepakakti, nes procedūros poveikis juntamas 2–6 mėnesius, todėl kai kuriais atvejais ją reikia pakartoti.
Kiaušidžių atjauninimo procedūros klinikiniai tyrimai pradėti 2016-ųjų gegužę Graikijoje. Po jų padaryta išvada, kad PRP atjaunina menopauzę išgyvenančių moterų kiaušides, tinka gydant pirmalaikį kiaušidžių išsekimą, esant perimenopauzei (nereguliarioms mėnesinėms prieš prasidedant menopauzei) ir menopauzei.
Netrukus ši procedūra išplito Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, o prieš pusantrų metų naujiena atkeliavo ir į Lietuvą. PRP suleidimo į kiaušides procedūrą prieš pusantrų metų pirmoji Lietuvoje pradėjo taikyti G.Bogdanskienė.
Medikė pripažįsta, kad vis dėlto išnešioti ir pagimdyti kūdikį lengviau jaunesnėms nei 45 metų moterims.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl vaisingumo sutrikimų kas 5-ta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti vaikų be sveikatos priežiūros specialistų. Pagalbinio apvaisinimo srityje dirbančių specialistų teigimu, Lietuvoje yra apie 50 tūkstančių nevaisingų porų ir kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais“, – aiškino patyrusi medikė.
Pasak G.Bogdanskienės, vaisingumui yra svarbios moters ir vyro persirgtos ligos.
Svarbiausia yra kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai nulemia amžius.
Taip pat įtaką vaisingumui daro ir moters svoris. Moterų, neturinčių antsvorio, hormonų apykaita geresnė, todėl kartais kai kurioms tiesiog rekomenduojama numesti svorio.
„Didelę įtaką daro psichologinė būsena, stresas, depresija. Nevaisingumas – tai liga, kuria serga abu partneriai, nepaisant to, kad galbūt priežastis slypi vieno iš jų organizme. Taigi ir gydymo kelią turi įveikti abu“, – kalbėjo G.Bogdanskienė.
