Gydytojai ilgai nerado moters kančių priežasties: ligą nustatė tik po 15 metų

Įsivaizduokite, kad jaučiate, jog kažkas negerai, bet nežinote, kas. Įsivaizduokite, kad nebeturite tiek energijos, kiek anksčiau, o ir koordinacija bei judrumas nebe tie. Įsivaizduokite gyvenantys skausme.

Diagnozuoti Laimo ligą nėra lengva, nes neretai ji pasireiškia nespecifiniais simptomais.<br> 123rf nuotr. 
Diagnozuoti Laimo ligą nėra lengva, nes neretai ji pasireiškia nespecifiniais simptomais.<br> 123rf nuotr. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-05-26 08:04, atnaujinta 2019-05-26 10:12

Jūs žinote, kad tai daugiau nei tiesiog nuovargis ar stresas. Žinote, kad skausmas, kurį jaučiate, tikras, bet medikai tuo netiki. Paauglystėje jie tvirtina, kad greičiausiai jums depresija ar tiesiog esate nusivylę mokykla. Kai susilaukiate savo vaikų, jie sako, kad nuovargis yra natūralus – juk esate mama ir turėtumėte gerti daugiau kavos.

Pagaliau imate patikėti daktarais ir manote, kad galbūt kraustotės iš proto. Galbūt skausmas ir simptomai tėra įsivaizduojami. Tačiau vis tiek įtariate, kad kažkas yra ne taip.

Tokį gyvenimą 15 metų gyveno dviejų vaikų mama iš Salemo, Oregono valstijos, JAV, 34 metų Stephanie Tait. Ji vaikščiojo pas įvairius gydytojus, stengdamasi išsiaiškinti, kas jai negerai, bet medikai vis nesugebėdavo nustatyti tikros diagnozės.

Viskas prasidėjo dar paauglystėje. Stephanie mėgo šokti, bet pamažu tapo vis mažiau vikri. Taip pat ji pradėjo jausti nuovargį, skausmą, ją pradėjo kamuoti sąnarių uždegimas ir atminties problemos. Ji vargiai prisimindavo net tai, ką mokykloje išmoko prieš dieną.

Per tiek metų Stephanie buvo diagnozuota daug skirtingų ligų, įskaitant epilepsiją, fibromialgiją, vilkligę, depresiją ir artritą.

Pagaliau, 2016 metais, Stephanie pasakė savo daktarui, kad norėtų išsitirti dėl Laimo ligos. Jos draudimas nepadengė tyrimo išlaidų, bet moteris nusprendė už tai mokėti iš savo kišenės.

Pirmieji tyrimo rezultatai buvo neigiami, bet antrieji – teigiami. Pagaliau moteriai buvo nustatyta teisinga diagnozė, patvirtinta tyrimais.

Moterims gali būti ypač sunku diagnozuoti Laimo ligą dėl komplikuotos susirgimo prigimties.

„Su Laimo liga problema yra ta, kad ji turi labai daug skirtingų atmainų, – JAV televizijos laidai „Today“ aiškino Naujojo Džersio reumatologė, kuri specializuojasi Laimo ligos gydyme, daktarė Andrea Gaito. – Vienam ji gali pasireikšti galvos skausmais, kitas gali jausti sąnarių gėlą, dar kitas – širdies virpėjimą. Ir nė vienas iš šių simptomų nėra specifinis Laimo ligos simptomas. Nėra 100 proc. tikslių Laimo ligos testų. Kartais liga diagnozuojama pavėluotai, nebent jūs tiesiogine prasme turėtumėte atsinešę maišiuke jums įsisiurbusią erkę ir turėtumėte eritemą (odos paraudimą)“.

Stephanie nėra vienintelė moteris, serganti Laimo liga, kuriai gydytojai neteisingai diagnozavo Laimo ligą.

Štai Lisa Mullen iš Čikagos, susirgusi Laimo liga iš gydytojų išgirdo, kad jai – nerimas, o vienas net pasiūlė moteriai priglausti šuniuką, neva tai padės.

Kitai moteriai, Bonnie Murch, buvo diagnozuojama bet kas – nuo gripo iki depresijos, bet ne Laimo liga. O Jane VanDerburgh, susirgusi Laimo liga, išgirdo, kad jai tiesiog ankstyva menopauzė.

Laimo ligą diagnozuoti nepaprastai sunku, bet galbūt jeigu jūs ar jūsų artimieji jaučia panašius simptomus, kaip ir Stephanie, nors gydytojai neranda ligos, verta išsitirti, ar nesergate būtent šia liga.

Kas yra Laimo liga?

Laimo liga (LL) – tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Dar kitaip ši liga vadinama Laimo borelioze. Pirmą kartą liga aprašyta JAV 1977 m. Lietuvoje Laimo liga nustatyta 1987 m.

Kas yra LL sukėlėjas?

LL sukelia bakterijos Borrelia burgdorferi (taip pat B. garinii, B. afzelii ir kt.). Tai gramneigiamos spirochetos, morfologiškai panašios į sifilio treponemą.

Kaip užsikrečiama?

Žmogaus užsikrėtimo LL principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra borelijų, LL sukėlėjų.

Lietuvoje LL platina Ixodes ricinus erkės. Įsisiurbusios nimfos ar suaugusios erkės gali užkrėsti žmogų.

Erkės, pernešančios borelijas, randamos Šiaurės Amerikoje, Europoje, Australijoje, kai kuriose Azijos šalyse.

Borelijų infekcijos šaltiniai – įvairūs gyvūnai, dažniausiai smulkūs žinduoliai, paukščiai.

LL simptomai

Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema (Erythema migrans), atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai praėjus 1-4 savaitėms po įsisiurbimo, nors kartais eritema gali išsivystyti ir anksčiau arba tik po 2 mėnesių. Bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80-90 % atvejų.

Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, gali pakilti temperatūra. Ligoniams išsivysto limfadenitas.

Antroji ligos stadija – tai neurologinių ir kardialinių sutrikimų stadija, pasireiškianti praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po eritemos atsiradimo. Šios stadijos metu gali išsivystyti antrinių odos pažeidimo simptomų, tačiau dažniausi neurologinio pobūdžio sutrikimai: neuritas, kaklo, krūtinės ar juosmens-kryžmens srities radikuloneuritas, mononeuritai, encefalito ar meningito požymiai. Ligoniai skundžiasi nuovargiu, miego sutrikimu, atminties susilpnėjimu, svaigimu, skausmu ausyje ir kt. Dažnai pasireiškia migruojančios artralgijos, mialgijos, ostalgijos. Būna trumpalaikių artrito atakų. Anksčiausiai pažeidžiamas sąnarys, esantis šalia pirminio odos pažeidimo.

Trečiosios stadijos metu vystosi progresyvi audinių destrukcija: atrofinis lėtinis akrodermatitas, lėtinis radikulomielitas, encefalomielitas, gali pasireikšti lėtinis skausmo sindromas, raumenų silpnumas, ataksija, atminties susilpnėjimas, pažeidžiami kelių, pečių, alkūnių, net ir smulkūs sąnariai. Sąnarių patologija sergant Laimo liga primena reumatoidinį artritą.

Lėtiniai odos pažeidimai dažniausiai prasideda distalinėse galūnių dalyse, oda suplonėja, pasidaro sausa.

Gydymas

Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus LL, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.

Profilaktika:

• Vakcinos nėra.

Erkių gausą mažinančios priemonės:

• Tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami, jų pakraščiuose pjaunama žolė.

Individualios apsaugos priemonės:

• Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.

• Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnės taip pat turėtų būti gerai prigludusios prie kūno, t.y. sukištos į kojines arba batų aulus. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

• Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo veikliosioms medžiagoms. Repelentų poveikio trukmė yra skirtinga.

Akaricidinių medžiagų panaudojimo židiniuose efektas trumpalaikis ir brangus.

Parengta pagal „Tiphero“, „Today“ ir ULAC informaciją

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.