Lietuvoje išsėtine skleroze serga per 2 tūkstančius žmonių, kasmet registruojama maždaug 100 naujų atvejų. Dalis sergančiųjų sužino diagnozę tik tada, kai išsėtinė sklerozė būna pažengusi.
Jeigu žmogus staiga nemato viena akimi, dingsta raumenų jėga, nutirpsta pirštai ar viena kūno pusė, ima varginti šlapinimo sutrikimai, negalima numoti ranka.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų neurologė, medicinos mokslų daktarė Ieva Sereikė įspėjo, kad nėra gerai laukti, kol šie negalavimai savaime praeis. Svarbu kuo anksčiau nustatyti diagnozę, nes tinkamas gydymas padeda pristabdyti ligos progresavimą, vystymąsi.
Tokiu atveju ši liga netaps kliūtimi baigti mokslus, įgyti profesiją, sukurti šeimą, keliauti, tai leis džiaugtis gyvenimu, skirti laiko pomėgiams.
– Kodėl sakoma, kad išsėtinė sklerozė – liga, turinti daug veidų? Kuo ji ypatinga? – paklausiau gydytojos I.Sereikės.
– Pats ligos pavadinimas rodo, kad išsėtinė sklerozė yra klastinga. Dažnai žmonės mano, kad sklerozė – tai atminties silpnėjimas ir praradimas, bet ši liga nėra susijusi su atmintimi. Kadangi gali būti labai įvairių negalavimų, prie ligos tinka žodis „išsėtinė“.
Tai jaunų žmonių liga, nes dažniausiai susergama nuo 20 iki 45 metų. Yra žinoma, kad moterys serga du ar tris kartus dažniau nei vyrai. Iki šiol ji yra neišgydoma, bet ją galima valdyti.
– Kokia dažniausiai būna ligos pradžia?
– Jai būdingos atakos. Pavyzdžiui, staiga blogėja regėjimas, dažniausiai viena akimi, tirpsta galūnės, atrodo, kad kūnu bėgioja skruzdėlės, kojos tampa lyg vatinės, sutrinka pusiausvyra. Šios atakos nepraeina be pėdsako – silpnėja reakcija, dėmesys, lėtėja mąstymas, darosi sunkiau apsispręsti, vairuoti. Yra žinoma, kad išsėtinė sklerozė dažniau užklumpa pervargus, nusilpus, po virusinės infekcijos, streso ar nemigos.
Kai negalavimai tęsiasi ilgiau nei 24 valandas ir aptinkama objektyvių neurologinių pokyčių, gydytojas gali įtarti išsėtinę sklerozę.
– Kuo skiriasi šios ligos formos?
– Išsėtinė sklerozė yra skirstoma į formas priklausomai nuo to, kaip pasireiškia negalavimai, kiek jie būna stiprūs ir kaip greitai sukelia neįgalumą.
Yra nustatytos trys formos. Pirma forma – recidyvuojanti-remituojanti (RRIS), antra – antrinė progresuojanti (APIS), trečia – pirminė progresuojanti (PPIS). Nesvarbu, ar pacientas turi recidyvuojančią, ar progresuojančią formą, jos abi gali pasireikšti tais pačiais negalavimais, tik skirtingu ligos metu.
Apie 85 proc. pacientų, kuriems nustatyta išsėtinė sklerozė, serga recidyvuojančia-remituojančia forma. Tokiu atveju ligos atkrytis ir pagerėjimas būna kaip karuselė su linksmaisiais kalneliais, žmogus gali po kurio laiko jaustis netgi sveikas. O kartais negalavimai sustiprėja ir vėl išnyksta.
Ilgainiui liga gali pereiti į kitą formą – vadinamąją antrinę progresuojančią. Tai tokia ligos stadija, kai nėra akivaizdžių pagerėjimų.
Dar viena pirminė progresuojanti išsėtinės sklerozės forma, kuria serga apie dešimt procentų pacientų, išsiskiria tuo, kad kasdien būna vis prasčiau.
Nuo tos dienos, kai nustatoma diagnozė, ligonis jaučiasi taip, lyg koptų į statų kalną. Medicininėje literatūroje aprašoma, kad tai – rečiausia forma.
Išsėtinės sklerozės formos yra kaip loterijos bilietas, kurį išsitraukęs nieko nežinai. Akivaizdu, kad geriausiai psichologiškai jaučiasi ligoniai, kuriems skiriami vaistai nuo tos dienos, kai sužino, kas jiems yra.
Šiuo metu gydymas prieinamas, kai išsėtinė sklerozė yra recidyvuojančios-remituojančios formos, o tai reiškia, kad nereikia laukti, kai paciento būklė negrįžtamai pablogės.
Sudėtingesnė situacija yra Lietuvoje susirgus pirmine progresuojančia išsėtinės sklerozės forma, nes gydymas kol kas nekompensuojamas. Ji greičiau sukelia negalią, todėl dažniau prireikia pagalbinių judėjimo priemonių ar neįgaliųjų vežimėlių.
– Ar Lietuva kuo nors skiriasi nuo kitų šalių pagal sergamumą išsėtine skleroze?
– Lietuva priklauso tokiai geografinei platumai, kur fiksuojamas didesnis sergamumas šia liga. Yra pastebėta, kad kuo arčiau pusiaujo gyvenama, tuo rečiau sergama išsėtine skleroze. Didžiausias šios ligos paplitimas yra tose šalyse, kurios yra nutolusios toliausiai nuo pusiaujo.
Europoje šia liga vidutiniškai serga vienas iš 925 gyventojų, o Australijoje – vienas iš 1050.
– Ar žinomos priežastys, lemiančios šią ligą?
– Išsėtinė sklerozė yra autoimuninė liga, kai pats organizmas pradeda ardyti mielino dangalą, saugantį nervų ląsteles. Dėl šios priežasties lėtėja nervinių impulsų plitimas. Tai – destruktyvus procesas, laimei, mielino dangalo ardymą įmanoma pristabdyti vaistais.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius iš esmės pasikeitė požiūris į išsėtinę sklerozę. Prieš trisdešimt metų pacientai turėjo kur kas menkesnes galimybes gydytis.
– Kokie būtini tyrimai?
– Pirmiausia būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris nusiųs pas neurologą. Yra atliekamas ne vienas tyrimas, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimas, kuris padeda nustatyti galvos smegenyse būdingus židinius. Taip pat yra daroma juosmens punkcija ir tiriama, ar nėra specifinio baltymo smegenų skystyje.
Svarbus dar vienas tyrimas, kurio tikslas – įvertinti nervinių impulsų plitimo greitį.
– Sužinoję, kad serga, jauni žmonės patiria šoką, nes tai – neišgydoma liga. Kas suteikia vilties?
– Visada stengiuosi pacientus nuraminti, kad liga nėra mirties nuosprendis. Išsėtinę sklerozę galima sėkmingai valdyti, bet reikia nuolat vartoti vaistus. Su įvairiais psichologiniais sunkumais susiduria ne tik pacientai, bet ir jų artimieji.
Kartais simptomai atsiranda, kartais pradingsta, kartais lieka. Apie šią ligą turi žinoti ir sveiki žmonės, kad neatstumtų sergančiųjų, o prireikus padėtų ir suprastų.
Dažnai būna taip, kad prireikia įvairių konsultacijų dėl šeimos planavimo, pavyzdžiui, nėštumo ir žindymo metu negalima vartoti vaistų nuo išsėtinės sklerozės.
Planuojant nėštumą būtina atsižvelgti į tai, kad nebūtų ligos paūmėjimo. Jei nepavyksta išvengti atkryčio, ligonis turi žinoti, kas jo laukia.
– Ar Lietuvoje turime tokias pat galimybes gydytis nuo išsėtinės sklerozės kaip kitų Europos valstybių piliečiai?
– Turime daug galimybių, nes susirgus išsėtine skleroze vaistai yra kompensuojami šimtu procentų. Kita vertus, naujų vaistų atsiradimas rinkoje – tai ilgas procesas.
Iki šiol dalis sergančiųjų pirmine progresuojančia išsėtine skleroze jausdavosi nuskriausti, nes nebūdavo medikamentų jiems gydyti. Mes neturėjome jokio preparato šiai ligai gydyti.
Dabar tokios bėdos nėra, nes tokie vaistai jau sukurti. Deja, kol kas jie Lietuvos pacientams nėra prieinami.
Naujas preparatas yra veiksmingas, nes veikia tik tam tikras imuninės sistemos ląsteles – B limfocitus. Preparatas pasižymi tuo, kad neslopina bendro imuninio atsako. Vadinasi, žmogaus organizmo gebėjimas pasipriešinti virusams, įvairioms bakterijoms ir infekcijoms lieka nesugriautas. Įrodyta, kad naudojant naują medikamentą nėra didesnės infekcinių ir piktybinių ligų rizikos.
Būtina paminėti dar vieną privalumą – naujas medikamentas skiriamas dukart per metus. Toks vartojimo būdas padeda žmonėms, kurie skundžiasi išsiblaškymu ir užmaršumu. Tyrimai rodo, kad maždaug du trečdaliai pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, užmiršta vartoti vaistus praėjus vos dvejiems metams nuo jų skyrimo pradžios.
Kadangi naujas preparatas lašinamas kas šešis mėnesius, yra kur kas didesnė garantija, kad nebus nuklystama nuo paskirtų dozių – tiek, kiek reikės vaistų, tiek žmogus ir gaus.
– Ko dar trūksta?
– Naujas medikamentas yra vienintelis, kuris turi dvi indikacijas skirtingoms išsėtinės sklerozės formoms gydyti – recidyvuojančiai ir pirminei progresuojančiai.
Kol kas Lietuvoje šis preparatas kompensuojamas tik pacientams, sergantiems recidyvuojančia forma. Mūsų šalies pacientai ypač laukia tos dienos, kai šis medikamentas bus kompensuojamas taip pat nustačius pirminę progresuojančią išsėtinės sklerozės formą.
– Kokiais būdais dar įmanoma sau padėti? Ar tiesa, kad vegetarizmas pristabdo išsėtinę sklerozę?
– Nėra tokių duomenų, tačiau žinoma, kad rūkymas paankstina atkryčius. Gydytojai pataria ne tik nerūkyti, bet ir nevartoti alkoholio, nes tai sekina nervų sistemą.
Visos šios priemonės padeda mažinti galvos smegenyse vykstančius pakitimus. Tyrimai taip pat rodo, kad vartojant vitaminą D retėja atkryčiai.
Tačiau neverta žavėtis savigyda, ji gali būti pavojinga, pacientai turėtų būti gydomi remiantis oficialiomis rekomendacijomis. Internete aptinkami alternatyviosios medicinos metodai nėra priimtini.
Ligą nustatė pagal pakitimus galvos smegenyse
– 1868 metais Paryžiaus universiteto profesorius Jeanas Martinas Charcot gydė jauną moterį, kurią kamavo drebulys ir kalbos sutrikimai.
– Po pacientės mirties ištyręs galvos smegenis jis aptiko plokštelių, kurias pavadino sklerozinėmis plokštelėmis.
– Susiejęs šiuos pakitimus su kitais klinikiniais simptomais J.M.Charcot pirmą kartą diagnozavo išsėtinę sklerozę kaip atskirą ligą.
– Tik 1960 metais mokslininkų grupė, tirdama išsėtine skleroze sergančius pacientus, aptiko jų stuburo smegenų skystyje kito tipo imuninę ląstelę, pavadintą B ląstele. Tai buvo esminis įvykis šios ligos diagnostikos srityje.
– Pastaruoju metu yra inovatyvių metodų, kaip suvaldyti išsėtinę sklerozę. Naujausi tyrimai parodė, kad B ląstelės turi svarbų vaidmenį vystantis išsėtinei sklerozei.
– Įvairiose pasaulio šalyse yra prieinami ligą modifikuojantys vaistai RIS, taip pat preparatas gydyti PPIS. Tai vienintelis preparatas, skirtas pirminei progresuojančios išsėtinės sklerozės (PPIS) formai gydyti.
