Politikė ir ekonomistė jau kurį laiką slaugė savo mamą, sirgusią reumatoidiniu artritu. Bet moters gyvybę nusinešė ne ilgus metus ją kamavusi liga, bet sepsis. Tai – ūmi organizmo būklė, kuri gali išsivystyti kiekvienam ir yra pakankamai dažna mirties priežastis.
Skelbiama, kad pasaulyje nuo sepsio kas 3,5 sekundės miršta žmogus.
Portalui lrytas.lt I.Šimonytė pasakojo, kad mama gydėsi Santaros klinikose.
„Jau buvo diagnozuotas sepsis. Ji buvo gydoma nuo sepsio ir nepavyko jos išgydyti šeštą kartą“, – apgailestavo netekties prislėgta politikė.
Komentuodama apie savo mamos ligą, I.Šimonytė portalui lrytas.lt sakė: „Artritas yra tokia liga nuo kurios pačios žmogus nemiršta. Ji tik padaro žmogų neįgalų ir kamuoja skausmais. Paprastai žmonės miršta dėl kitų dalykų – širdis, inkstai neatlaiko ar sepsis.
Tokie ligoniai būna su presuotu imunitetu. Jiems tiesiog supresuoja imunitetą, kad liga neatakuotų.
Jūsų spausdintame straipsnyje skaičiau, kad tai autoimuninė liga, kur organizmas neatpažįsta savo ląstelių. Dėl to tokiems žmonėms supresuoja imunitetą ir dėl to juos puola kitaip bakterijos nei normalius žmonės. Kai bakterija išplinta įvyksta sepsis ir kartais žmogų pavyksta išgelbėti, o kartais ne“, – pasakojo I. Šimonytė.
Penktadienį, rugsėjo 13-ąją, visame pasaulyje buvo minima Pasaulinė sepsio diena, skirta atkreipti visuomenės ir specialistų dėmesį į šią mirtiną būklę.
Ta proga Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos gydytoja prof. Dalia Adukauskienė išplatintame pranešime spaudai plačiau pakomentavo, kas tai per būklė.
Kaip pasakojo profesorė D.Adukauskienė, šiuo metu sepsis apibrėžiamas kaip gyvybei pavojų kelianti būklė dėl iškreipto organizmo atsako į infekciją, kuriai būdingas organų funkcijų sutrikimas.
„Esant normaliam imuniniam atsakui, funkcijų sutrikimai neturėtų įvykti. Kitaip tariant, tai yra nenormali imuninės sistemos reakcija į organizme esančią infekciją, kai imuninis atsakas toks stiprus, kad pažeidžia savus audinius ir organus, taip sukeldamas jų funkcijų sutrikimą. Gyvybei pavojingas sepsis gali prasidėti įprasta infekcija: žaizda, gripu, plaučių uždegimu, šlapimo organų infekcija ar kitomis iš pažiūros gyvybei nepavojingomis ligomis,“ – kalbėjo profesorė.
Kaip tik todėl sunkiausia šeimos gydytojams laiku diagnozuoti sepsį per gripo epidemiją. Juk dažnai sepsio požymiai neretai būna beveik tokie pat, kaip ir gripo.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus vedėjas daktaras Mindaugas Šerpytis prieš kelerius metus portalui lrytas.lt pasakojo, kad sepsis dažnai suprantamas neteisingai.
„Tai, kad sepsis laikomas kraujo užkrėtimu, yra visiškai neteisingas supratimas apie šią ligą. Bakterijos gali net nepatekti į kraują, bet žmogus gali susirgti sepsiu. Išties sepsis yra sisteminis uždegiminis organizmo atsakas į infekciją, dėl kurio pažeidžiami organai, kraujagyslės, ypač smulkios, sutrinka kraujotaka, ir žmonės žūsta“, – aiškino gydytojas M.Šerpytis.
Paprastai žaizdoje, nosiaryklėje, plaučiuose ar kitur esanti infekcija neplinta. Žmogaus imuninė sistema ją apriboja viename organe. Tačiau dėl tam tikrų priežasčių dalies žmonių organizmas į infekciją sureaguouja generalizuotai ir infekcija išplinta.
„Yra aktyvuojamos fagocitinės ląstelės, uždegimą skatinantys mediatoriai, kurių paskirtis – naikinti mikroorganizmus, sustabdyti infekcijos plitimą ir vystymąsi, pakenkiant organizmo funkcijoms. Jei dėl pavėluoto imuninio atsako infekcija spėja išplisti, imuninė sistema nespėja su ja kovoti. Tuomet imuninis atsakas tampa labai pavojingas, pažeidžiantis ne tik infekcijos paveiktus audinius, bet ir sveikuosius“, – įspėjo Kauno klinikų profesorė.
Moksliniai tyrimai rodo, kad įtarus sepsį ir pradėjus anksti ir tinkamai jį gydyti, mirštamumą nuo sepsio galima sumažinti net 30 proc. Ankstyva sepsio diagnostika tampa auksiniu standartu, norint suvaldyti šią grėsmingą būklę.
Gydytoja prof. D. Adukauskienė išvardijo pagrindinius sepsio simptomus: didelį silpnumą, karščiavimą arba sumažėjusią kūno temperatūrą, šaltkrėtį, pamėlusią odą, sąmonės sutrikimą, sunkumą kvėpuojant, padažnėjusį širdies plakimą.
O gydytojas M.Šerpytis pasakojo, kad paprastai sepsis pirmiausia pažeidžia kraujagysles, todėl krenta kraujospūdis. Taip pat labai dažnai sutrinka inkstų veikla, gali būti pažeisti plaučiai. Sepsis gali pakenkti visam organizmui: centrinei nervų sistemai, kepenims, virškinimo traktui.
„Įtarus sepsį privaloma kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Esant tokiai būklei, delsimas gali sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas: sepsinį šoką, dauginių organų pažeidimus ar mirtį“, – įspėjo profesorė D. Adukauskienė.
Anot gydytojos, kadangi beveik kiekviena infekcija gali privesti prie sepsio, svarbi yra infekcijų prevencija ir tinkamas imuniteto stiprinimas.
„Tai tinkama higiena, lėtinių ligų sekimas ir tinkamas gydymas, sveikas gyvenimo būdas, žalingų įpročių atsisakymas, prasidėjus bet kokiai infekcijai – gydytojo rekomendacijų laikymasis ir, žinoma, sepsio požymių žinojimas“, – paaiškino profesorė.
