Sergantiems šia rizika patirti insultą išauga net 5–6 kartus, mat širdyje susidaręs krešulys gali nukeliauti į galvos smegenis ir ten užkimšti kraujagyslę. Deguonimi nebeaprūpinamos smegenų ląstelės greitai žūva, dėl to žmogus gali mirti ar likti neįgalus.
Deja, insultą neretai iššaukianti liga yra iš tų nebyliųjų – pacientai dažnai patys nė nenujaučia ligos simptomų.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro direktorius profesorius habilituotas daktaras Audrius Aidietis penktadienį spaudos konferencijoje „Virpanti širdis – pavojus galvai“, skirtoje rugsėjo 29-ąją minimai Pasaulinei širdies dienai, paaiškino, kad jeigu tik virpa prieširdžiai, bet širdies skilvelis yra sveikas, žmogus gali ir nepajusti ligos.
Liga jau tampa epidemija
Prieširdžių virpėjimas yra neritmiškas prieširdžių susitraukimas, kai prieširdžiai virpa tankiau nei įprastai. Tuomet kraujas juose teka lėtai, sūkuriuoja ir iš nepašalinamas taip, kaip turėtų, todėl ima formuotis krešuliai.
Trombai su krauju gali nukeliauti į bet kurią organizmo vietą, kur patenka arterinis kraujas, – kojas, rankas, inkstus, blužnį. Dėl to ligoniui gali tekti amputuoti galūnes. Jei užkemša inkstų kraujagysles, gali prireikti hemodializės.
Kraujo krešulio susidarymas neretai lemia ir galvos smegenų insultą. Taip atsitinka net 80 proc. atvejų ir tada kraujotakos netekusi smegenų dalis, anot profesoriaus A.Aidiečio, žūsta per kelias minutes.
Tiesa, pasak profesoriaus, suderinus širdies ritmą ir vartojant vaistus, stabdančius kraujo krešėjimą, žmogus, turintis prieširdžių virpėjimą, gali išgyventi ir daugiau kaip 100 metų.
Toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Ambulatorinės kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja kardiologė daktarė Jūratė Barysienė pastebėjo, kad prieširdžių virpėjimas jau tampa epidemija. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse šia liga jau serga apie 3 procentai žmonių.
„Kas ketvirtas 40 metų ir vyresnis žmogus turi galimybę ja susirgti“, – pastebėjo daktarė, pridūrusi, kad sergančiųjų sparčiai daugėja. Paskaičiuota, kad ilgainiui jų padaugės net 2,5 karto.
Žmonių, kuriems nustatomas prieširdžių virpėjimas, daugėja dėl įvairių priežasčių. Viena jų – pagerėjusi tokių ligų diagnostika. Kita – pasaulio senėjimas, kai daugėja vyresnių žmonių. Juk tiems, kuriems virš 60 metų, ligos rizika kas dešimtmetį išauga vis labiau. Net 10 proc. vyresnių nei 80 metų žmonių turi prieširdžių virpėjimą.
Ilgą laiką prieširdžių virpėjimas laikytas vyresnių žmonių liga, tačiau gydytojai pastebi, kad jis vis dažniau ima varginti jaunesnius, darbingo amžiaus asmenis.
„Tai susiję su gyvenimo gerėjimu, dėl kurio anksti atsiranda tokios ligos, kaip arterinė hipertenzija ar cukrinis diabetas, tiesiogiai susijusios su prieširdžių virpėjimo išsivystymu jauniems žmonėms“, – priežastis įvardijo J.Barysienė.
Lietuvių mokslininkai kuria specialų laikrodį
Nors prieširdžių virpėjimas smogia vis jaunesniems, profesoriaus A.Aidiečio nuomone, ypač didelę problemą ši liga kelia vyresniems žmonėms, nes degraduoja ne tik jų sinusinis, bet ir atrioventrikulinis (AV) mazgas. Kaip tik dėl to vyresniems žmonėms ypač padidėja insulto rizika, nes jie laiku nepajaučia ligos pradžios.
„Dabar su Kauno technologijos universitetu turime valstybinį projektą – kuriame laikrodį, kuris aptiktų prieširdžių virpėjimą. Nustačius, kad virpa prieširdžiai toks laikrodis pradėtų vibruoti“, – technologiniu lietuvių pasiekimu pasidžiaugė profesorius.
Penktadaliui gresia galvos smegenų insultas
Kaip minėta, laiku nepastebėto ir negydomo prieširdžių virpėjimo pasekmės gali būti itin skaudžios – penktadaliui pacientų dėl to gresia insultas.
„Pasaulinės insulto organizacijos duomenimis, kasmet 6 milijonai žmonių miršta nuo galvos smegenų insulto – po žmogų 6 sekundes, o vienas iš 6 žmonių patirs insultą per savo gyvenimą.
Lietuvoje insultą kasmet patiria apie 10–12 tūkstančių žmonių. Tik apie 20 proc. jų grįžta į darbą. Apie 50 proc. patyrusių insultą išgyvena paralyžių, išlieka neįgalūs“, – liūdnąja statistika pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Reabilitacijos klinikos profesorius, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Raimondas Savickas.
Anot profesoriaus, insulto pasekmės sunkios, o gydymas – ilgas. Maždaug ketvirtadalis žmonių, kuriuos ištinka išeminis insultas, numiršta per mėnesį, dar 25 proc. – per metus. Iš likusių gyvųjų apie 60 proc. lieka neįgalūs ir yra priklausomi nuo aplinkinių.
Nors Lietuvoje reabilitacija taikoma iki dviejų mėnesių, atsigavimas po ligos trunka iki 3–5 metų.
Kiekvienas insultą patyręs žmogus, pasak profesoriaus R.Savicko, yra didelė finansinė našta valstybei. Visų pirma todėl, kad reabilitacijos gydymo kaštai labai dideli, nes su ligoniu dirba apie 10 žmonių komanda. Brangiai kainuoja ir vaistai. Be to, net ir pabaigus reabilitacijos kursą, dalis ligonių lieka neįgalūs, negrįžta į darbą ir jiems tenka mokėti neįgalumo išmokas.
„Jeigu būtų tinkama prieširdžių virpėjimo kontrolė, dalies insultų būtų galima išvengti“, – neabejojo profesorius R.Savickas.
Nereikalingi saugikliai
Lėtinį prieširdžių virpėjimą sėkmingai diagnozuoja ir gydo šeimos gydytojai.
„Lėtinis prieširdžių virpėjimas – šeimos gydytojų duona. Mes galime jį diagnozuoti, gydyti ir sekti“, – sakė šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
Anot mediko, labai svarbu nustačius prieširdžių virpėjimą parinkti pacientui tinkamus vaistus, kurie padėtų kontroliuoti kraujo krešėjimą.
Daliai pacientų padeda tradiciniai antikoaguliantai – prieš beveik 70 metų sukurtas varfarinas. Deja, šis vaistas turi trūkumų, pavyzdžiui, reaguoja su kitais medikamentais ir maistu.
Be to, toks vaistas tinka ne visiems, nes ne visų kraujas kreša vienodai. Žmonėms su sutrikusiu krešimu vartojant šį vaistą vis tiek labiau gresia nukraujavimas arba trombų susidarymas. Tokiems pacientams labai sunku parinkti tinkamas vaisto dozes, o pačiam žmogui pajusti kraujo krešėjimą neįmanoma.
Laimė, atsirado naujos kartos antikoaguliantų, kuriuos lengviau pritaikyti turintiems sutrikusį krešumą ir leidžia išvengti sunkiausios šios ligos komplikacijos – insulto. Bet čia, pasak mediko, įsijungia dirbtiniai tokių vaistų, kurie yra brangesni, kompensavimo saugikliai.
„Kad būtų kompensuojami brangesni už varfariną naujos kartos antikoaguliantai, pacientai privalo du kartus apsilankyti pas kardiologą. Nors šeimos gydytojai sėkmingai stebi ir gydo prieširdžių virpėjimą, jie tų vaistų skirti negali. Taip pas kardiologus susidaro nereikalingos eilės. O kai kuriems toliau gyvenantiems žmonėms atvykti pas kardiologą yra dar ir sudėtinga“, – pastebėjo V.Morozovas.
Gydytojas sakė, kad tokiu atveju pacientai renkasi du kelius: arba perka brangesnį vaistą už visą kainą, arba nusprendžia be jo apsieiti, kas labai trukdo kontroliuoti klastingą ligą.
„Reikėtų peržiūrėti vaistų kompensavimo sąlygas. Siūlau ligonių kasoms leisti šeimos gydytojams dirbti savo darbą ir gydyti pacientus, patiems skiriant naujos kartos vaistus“, – mano V.Morozovas.
Dėl to šalies medikai jau kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydami peržiūrėti antikoaguliantų skyrimo tvarką. Specialistų manymu, tikslingiausia būtų, jei naujieji antikoaguliantai iš karto būtų kompensuojami pacientams, kuriems yra didesnė rizika patirti insultą.
Pastarąjį kartą Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija tokį prašymą svarstė rugsėjo 5 d. ir nutarė nekeisti skyrimo sąlygų, nes Valstybinė ligonių kasa informavo, kad tam nėra finansinių galimybių.
Reikšmingas gali būti ne lašas alkoholio
Ir visgi, kokia būtų prieširdžių virpėjimo prevencija? Kaip rodo epidemiologiniai tyrimai, labai svarbūs yra gyvensenos pokyčiai.
Tiems, kurie turi arterinę hipertenziją, visų pirma reikia gydyti šią ligą. Nes, kaip rodo duomenys, daugiau kaip 70–80 proc. žmonių, kuriems diagnozuojamas prieširdžių virpėjimas, serga arterine hipertenzija.
Daktarė J.Barysienė pastebėjo, kad dažnai ligą lemia ir antsvoris (juk riebalai kaupiasi ir apie širdį).
Ypač svarbu nerūkyti.
„Rūkymas prieširdžių virpėjimo riziką didina netgi daugiau, nei arterinė hipertenzija“, – pastebėjo J.Barysienė.
Perdėtas sportavimas, nedozuotas per didelis fizinis krūvis – irgi ne į naudą. Tiesa, kaip sakė profesorius A.Aidietis, sportas sportui nelygu.
„Nueiti per dieną 10 tūkstančių žingsnių yra gerai. Bet tie, kurie kilnoja štangas, ar ilgai ravi daržus pasilenkę, naktį gali turėti atatranką – spaudimo sukilimą“, – teigė profesorius.
Dar vienas didelis rizikos veiksnys – alkoholio vartojimas.
„Ir saikingas alkoholio vartojimas gali būti reikšmingas naujos ligos išsivystymui. Net lašas alkoholio gali sukelti prieširdžių virpėjimą“, – įspėjo daktarė J.Barysienė.
Kam liga gresia labiausiai?
Dėl prieširdžių virpėjimo šeimos gydytojai tiria visus vyresnius nei 65 metų pacientus, pamatuoja pulsą, padaro kardiogramą. Ar nėra šios ligos stebima ir esant absoliučiai aritmijai.
Prieširdžių virpėjimą stengiamasi registruoti ir tada, jeigu pacientui implantuotas širdies stimuliatorius ar defibliatorius.
Atidžiau stebimi ir patyrę insultą, kurio priežastis nebuvo aiški, taip pat sergantys tam tikromis ligomis, didinančiomis prieširdžių virpėjimo tikimybę.
