Laimė, visa tai tebuvo socialinis eksperimentas, o liga buvo tik suvaidinta. Vis tik toks eksperimentas parodė, kad visuomenė dar nemoka atpažinti insultų ir į juos teisingai sureaguoti.
O greita reakcija ir laiku suteikta pagalba gali ne tik apsaugoti žmogų nuo sunkaus neįgalumo ateityje, bet ir išgelbėti jo gyvybę.
Insultą sukelia negydomos širdies ligos
Insultas – siaubinga ir labai paplitusi liga. Kaip sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro aritmijų centro vadovas gydytojas kardiologas profesorius Pranas Šerpytis, kas valandą jis ištinka mažiausiai po vieną žmogų Lietuvoje.
Kasmet mūsų šalyje išeminį insultą patiria 10–12 tūkstančių žmonių, iš kurių maždaug ketvirtadalis miršta per mėnesį, dar 25 proc. per metus.
Iš išgyvenusių apie 60 proc. žmonių lieka neįgalūs. Jiems išsivysto paralyžius, atminties, kalbos ar regos sutrikimai.
Daugybė žmonių dėl po insulto ištikusios negalios nebegali sugrįžti į darbą. Tyrimai rodo, kad vos penktadalis darbingo amžiaus asmenų, persirgusių galvos smegenų insultu, grįžta į darbą. Tačiau šių žmonių gydymui ir reabilitacijai turi būti skirtos milžiniškos lėšos. Juk šiais ligoniais dirba kartais net 10 specialistų, o tam, kad žmogus po ligos atsigautų, gali prireikti ir 3–5 metų.
„Insultų rizikos veiksniai yra panašūs, kaip ir išeminės širdies ligos. Vienas jų – arterinis kraujo spaudimas. Tuos, kurių arterinis kraujo spaudimas yra padidintas ir nekontroliuojamas, insultas ištinka 10 kartų dažniau“, – Pasaulinei insulto dienai paminėti skirtame renginyje „Ištiko insultas: svarbi kiekviena minutė“ pasakojo profesorius P.Šerpytis.
Insultą nulemia ir dislipidemija, padidintas gliukozės kiekis. Taip pat insultas greičiau išsivysto ir atsiranda sergantiems cukriniu diabetu.
Trečdalis insultų yra embolinės kilmės ir įvyksta dėl dažniausio širdies ritmo sutrikimo – prieširdžių virpėjimo. Tai sutrikimas, kai širdis plaka netolygiai, todėl susidaro krešuliai. 80 proc. atvejų tie krešuliai nukeliauja į galvos smegenis ir ten įstrigę užkemša kraujagyslę.
„Deguonies ir maitinimo netekusi smegenų dalis miršta per kelias minutes“, – įspėjo profesorius.
Prieširdžių virpėjimu serga apie 3 proc. suaugusiųjų. Lietuvoje ši liga diagnozuota net 85 tūkstančiams asmenų. Tikimybė ja susirgti gresia kas ketvirtam vyresniam kaip 40 metų asmeniui.
Žinoma, prieširdžių virpėjimas nėra nuosprendis. Jis yra kontroliuojamas vaistais – antikoaguliantais. Bet jeigu prieširdžių virpėjimas nėra laku ir tinkamai gydomas, gresia insultas.
„Sergant prieširdžių virpėjimu labai svarbus yra kraują skystinančių vaistų vartojimas. Čia aspirinas tikrai nepadės“, – įspėjo daktaras P.Šerpytis.
Du dažniausi insulto simptomai
Kaip minėta, insulto gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip greitai žmogus patenka į gydytojų rankas. Tad gyvybiškai svarbu mokėti jį atpažinti. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja neurologė daktarė Inga Slautaitė išskyrė pagrindinius penkis insulto simptomus, iš kurių du yra svarbiausi.
Vienas jų, beje, labiausiai žinomas yra paralyžius.
„Dažniausiai atkreipiame dėmesį į žmogaus veidą, matome, kad jis yra perkreiptas. Taip pat pastebime rankos parezę (dalinį paralyžių, – G.B.)“, – pasakojo gydytoja.
Tačiau, anot gydytojos, žmonės dažnai klaidingai įsivaizduoja, kad dėl insulto paralyžiuotas žmogus turėtų visiškai nejudinti rankos ar kojos.
„Taip būna sunkių insultų atveju. Bet labai svarbu pastebėti ir jeigu žmogui tiesiog pasilpo ranka, jis nesugeba paimti puodelio, krenta iš rankos daiktai. Tokio simptomo nereikėtų ignoruoti“, – įspėjo I.Slautaitė.
Kitas labai svarbus simptomas yra kalbos sutrikimas.
„Dažniausiai žmonės nesugeba raiškiai reikšti minčių, jie sulėtėja, jiems trūksta žodžių, kai kuriais atvejais jie gali ir blogai formuluoti sakinius, blogai artikuliuoti, kalba tampa nerišli“, – pasakojo gydytoja.
Minėtieji du simptomai – veido ir rankos paralyžius bei kalbos sutrikimas – laikomi pagrindiniais insulto simptomais, kurie pasireiškia maždaug 80 proc. visų susirgusiųjų.
„Šiuos simptomus lengva pastebėti. Tereikia paprašyti paciento nusišypsoti, pakelti rankas, jį pakalbinti. Jeigu matote bent vieną iš šių simptomų, turėtumėte nedelsdami kreiptis pagalbos ir skambinti telefonu 112, nes kiekviena uždelsta minutė gali būti svarbi šitam pacientui.
Aišku, svarbi ir informacija, kada simptomai atsirado, nes nuo to priklausys tolimesnis sprendimas, kaip pacientą gydyti ligoninėje“, – paaiškino I.Slautaitė.
Gydytoja patarė nebandyti patiems suteikti pirmosios pagalbos, nematuoti kraujospūdžio, nebandyti ligonio pagirdyti, nes šiuo atveju tai nepadės, o gali net ir pakenkti, nes, pvz., žmogui gali būti sutrikęs rijimas. Nukentėjusiajam galima truputį pagelbėti patogiai jį pasodinus ar paguldžius, šiek tiek pakėlus galvą, patikrinus, ar jis gali laisvai kvėpuoti.
Bet išgelbėti patyrusį insultą asmenį gali tik medikai. Todėl labai svarbu kuo greičiau vykti į ligoninę.
Kiti svarbūs insulto simptomai
Gydytoja I.Slautaitė sakė, kad insulto simptomai priklauso nuo to, kuri smegenų dalis pažeista.
Be aukščiau minėtų simptomų, insultas apie save gali pranešti ir regos sutrikimu.
„Jeigu pastebite, kad žmogus nemato iš vienos regos lauko pusės, dairosi, ieško kažko toje pusėje, arba tiesiog skundžiasi, kad sutriko rega viena akimi, tai taip pat gali būti insulto požymis“, – paaiškino neurologė.
Dar vienas svarbus insulto simptomas – koordinacijos sutrikimas, kai pacientas praranda koordinaciją, negali paeiti be pagalbos, jam pradeda svaigti galva arba atsiranda ūmus, stiprus iki tol nepatirtas galvos skausmas.
„Šitų požymių taip pat nereikia ignoruoti. Jie yra retesni, bet taip pat yra svarbūs. Jeigu juos pastebėjote, taip pat turėtumėte ieškoti pagalbos“, – ragino I.Slautaitė.
Ką daryti, jeigu simptomai praeina?
Gydytoja įspėjo, kad kartais pastebėti simptomai gali praeiti per keletą minučių ir gali atrodyti, kad neverta vykti į ligonę. Tačiau tai – klaida.
„Greičiausiai tokiu atveju žmonės susiduria su praeinančiu kraujotakos sutrikimu smegenyse, kuris vadinamas mikroinsultu. Tai reiškia, kad žmogų ištiko tikrasis insultas, bet simptomai regresavo.
Tačiau mikroinsultas taip pat yra labai svarbi būklė, nes pacientą reikia kuo greičiau ištirti ir paskirti gydymą, kad neįvyktų pakartotinas galvos smegenų insultas“, – paaiškino neurologė.
Insultas – ne tik vyresnių žmonių liga
Insultas paprastai laikomas vyresnio amžiaus žmonių liga. Ir išties maždaug 60 proc. jį patyrusių žmonių yra 55-75 metų amžiaus.
Tačiau gydytoja I.Slautaitė pastebėjo, kad insultu gali sirgti ir jauni žmonės bei vaikai, tačiau šių insultų priežastys yra šiek tiek skirtingos. Skaičiuojama, kad apie 7 proc. visų insultų įvyko asmenims iki 45 metų amžiaus.
