Šeimos gydytojai neturi laiko įsigilinti į galvos skausmo priežastis, o neurologai praktiškai neturi, kur siųsti pacientų tikslinei konsultacijai, nes Lietuvoje yra tik vienas valstybinis Galvos skausmų centras.
Vilniaus Šv.Juozapo mokyklos pedagogei Vidai Platūkienei (50 m.), rašančiai straipsnius apie švietimą ir literatūrą, migrena prasidėjo vaikystėje.
Kiek ji prisimena, net toks nekaltas užsiėmimas kaip uogavimas baigdavosi prastai. Ji negalėdavo ilgai pasilenkusi rinkti mėlynes, pasidarydavo bloga, todėl tėvai ją parsiveždavo iš Dzūkijos miškų namo sunegalavusią.
Išdrįsusi viešai kalbėti Seime apie savo patirtį Migrena sergančiųjų asociacijos viceprezidentė V.Platūkienė yra puikus pavyzdys, kai įmanoma suvaldyti neišgydomą ligą.
Pasiūlė pėdų masažą
V.Platūkienė serga migrena be auros, o tai svarbi aplinkybė, norint laiku nustatyti šią ligą. Jai nebūna tokių simptomų kaip mirgėjimas akyse, tačiau artėjant priepuoliui apima begalinis mieguistumas. Tai – ženklas, kad artinasi nežmoniškas galvos skausmas.
Pirmą kartą migrenos priepuolis Vidą užklupo dar mokantis dvyliktoje klasėje. Tada nepadėjo nei nuskausminamieji, nei raminamieji, kurie buvo namuose, todėl teko kviesti greitosios pagalbos medikus.
Mokytoja iki šiol prisimena, kaip į namus atvyko jaunas gydytojas. Jis paklausė, ar nesilaukia, ar nebuvo išvakarėse kokio nors vakarėlio. Sulaukęs neigiamo atsakymo, jaunas gydytojas nežinojo, ką daryti, todėl pasiūlė Vidai atlikti pėdų masažą.
Tuo metu Vidai nerūpėjo pėdų masažas, pasakodama apie linksmą nesusipratimą ji norėjo priminti, kad ilgą laiką migrena nebuvo vertinama kaip rimta liga.
Vilnietės kančios sumažėjo, kai pateko pas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoją neurologę Kristiną Ryliškienę.
Skausmas smogia paryčiais
Būdingas migrenos požymis – galvos skausmas dažniausiai užklumpa paryčiais.
Būdavo ir taip, kad miegodama jausdavo skaudančią galvą, bet mokytoja negalėdavo prabusti.
Kurį laiką ji turėjo net tokį įprotį – užsukdavo žadintuvą, kad šiek tiek anksčiau atsibustų ir įsitikintų, ar neskauda galvos.
„Miegi, negali praplėšti vokų, yra pasitaikę ir taip, kad dėl migrenos negalėdavau eiti į darbą“, – pasakojo pedagogė.
Moteris dėkinga savo darbdaviams ir savo kolegoms, kurie kartais ją pavaduoja.
Tačiau ji nekart susidūrė su visuomenės neteisingu požiūriu į migreną.
„Kai kam atrodo, kad migrena serga labai nervingi arba pasyvūs žmonės.
Man teko pažinti nemažai žmonių, kurie yra aktyvūs, besidžiaugiantys gyvenimu, kurie nori nuveikti šimtą darbų, bet prasidėjus priepuoliui jaučiasi bejėgiai. Atlėgus skausmui jie vėl griebiasi savo darbų“, – pasakojo V.Platūkienė.
Vaikams dažniau skauda pilvą, o ne galvą
Mokytoja apgailestavo, kad migrena serga taip pat moksleiviai – ir nuo labai jauno amžiaus. Gal prie to prisideda įtampa? Mokykloje keliami dideli reikalavimai, todėl vaikai kaip ir suaugusieji turi daug nerimo ir įvairių baimių.
Jaunesnių klasių moksleiviai neretai skundžiasi, kad skauda pilvą. Tai – taip pat ženklas, kad gali būti migrena, nes prasidėjus priepuoliui ima pykinti, norisi vemti.
Vilnietė ragino ne tik mokytojus, bet ir moksleivių tėvus, senelius būti atidesniems.
„Nenumokime ranka į vaikų skundus, ypač į paauglių galvos skausmus. Jeigu jiems skauda galvą, jiems tikrai skauda, vaikai dažniausiai nenori išvengti pamokų, nes mėgsta būti kolektyve, nori būti aktyvūs“, – pasakojo mokytoja V.Platūkienė.
Jai ypač sunku žiūrėti į kenčiančius vaikus – jeigu prasideda aura, vaikui tirpsta ranka, būna sunku kalbėti, toks vaikas negali rašyti jokio diktanto, jam reikia padėti.
Gali erzinti netgi artimųjų raminimas
V.Platūkienė nekart įsitikino, kad skausmo negalima ignoruoti. Anksčiau moteris yra dirbusi redaktore, būdavo dienų, kai galva atrodė plyš nuo skausmo, bet ji vis tiek redaguodavo tekstus. Tai yra pavojinga.
„Būdavo atneša man vieną tekstą, dar tveriu, atneša – kitą, dar dirbu, o tada nualpstu“, – prisiminė pedagogė.
Savijautą gali pabloginti ne tik didelis darbo krūvis, priepuoliui prasidėjus gali erzinti triukšmas, šviesa, netgi artimųjų raminimas.
Tokios frazės „Kodėl tau skauda galvą? Juk tave visi myli, turi šeimą, vaikus, visi tavęs klauso“ iš tikrųjų sukelti dar didesnę neviltį. Migrena – tai biologinė liga, ji nepriklauso nuo to, kokie vyrauja santykiai šeimoje, koks yra psichologinis klimatas.
Kenčiančiam galvos skausmą žmogui nepadeda ir tokie pasakymai: „Tu nesinervink, viskas bus gerai“.
Būtina laikytis dienotvarkės
Vilnietė išbandė akupunktūrą, lankėsi pas bioenergetiką, gydėsi vaistažolėmis, bet viskas buvo veltui. Nepadeda ir savigyda.
„Galbūt apie tai nepasakočiau, jei nebūtų daugiau tokių žmonių kaip aš. Labiausiai man gaila žiūrėti į jaunus žmones, kurie kenčia nuo galvos skausmų ir nežino, kaip elgtis“, – prasitarė pedagogė.
Išmokusi valdyti savo ligą, V.Platūkienė žino, ko reikėtų labiausiai vengti.
Pavyzdžiui, tinkama dienotvarkė padeda atitolinti priepuolius. Jeigu vakare migrena sergantis žmogus ilgiau pažiūri kokį nors filmą, užsibūna svečiuose ar su kuo nors linksmiau pakikena, tikėtina, kad kitą rytą jam skaudės galvą.
„Jeigu užvaldo džiugesnė emocijos, taip pat tikėtina, kad ims skaudėti galvą.
Galvą skauda ir nuo liūdnų, ir nuo linksmų dalykų, iš tikrųjų net nežinau, nuo ko skauda galvą“, – kalbėjo V.Paltūkienė.
Netgi kelionės, kurios daugeliui žmonių dovanoja įspūdžių ir teigiamų emocijų, mokytojai gali pabloginti savijautą.
Oficiali statistika – kaip ledkalnio viršūnė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos profesorius profesorius Antanas Vaitkus iš savo praktikos žino, kad daugelis žmonių savo rankinėje nešiojasi vaistų nuo galvos skausmų.
Tačiau daugelis jų neįtaria migrenos. Tokia situacija rodo, kad migrenos diagnostika Lietuvoje yra kaip ledkalnio viršūnė.
Ši liga sustabdo žmogaus tobulėjimą, dėl migrenos yra daug apribojimų siekiant karjeros specialiosiose tarnybose, norint tapti ugniagesiu, dispečeriu, siekiant karininko laipsnio kariuomenėje.
Studentų apklausa rodo, kad net būsimi medikai nežino, kur kreiptis, kai skauda galvą. Net 70 proc. jų gydosi savarankiškai, nors dar nežino, kaip veikia galvos skausmo mechanizmas, kokia turi būti gydymo taktika. Tokie jauni žmonės yra potencialūs galvos skausmų savininkai.
Veikia tik vienas valstybinis centras
Galvos skausmo centras, kuris įkurtas LSMU Kauno klinikose, iki šiol yra vienintelis valstybinis Lietuvoje.
Kad ligoniams būtų prieinamos specializuotos paslaugos, būti sukurti Galvos skausmo centrų tinklą. Toks modelis šalyje padėjo suvaldyti kai kurias patologijas.
Prie šio darbo galėtų prisijungti taip pat politikai, atsakingi už sveikatos priežiūrą. Galvos skausmo centrų kūrimas nėra tik gydytojų profesinis rūpestis.
Vienas iš pavyzdžių, kurį profesorius A.Vaitkus paminėjo, tai – Lietuvoje įkurtas insulto klasteris. Viskas prasidėjo nuo entuziastų, nes prieš dešimt metų gydymas trombolitikais – vaistais, kurie ištirdo krešulį, buvo retenybė šalyje. Per metus tokiu būdu pavykdavo išgelbėti vos 50 gyvybių.
Pastaruoju metu Lietuvoje yra 11 centrų, kuriuose tirpdomas krešulys, užkimšęs kraujagyslę. Kasmet šalyje yra padaroma daugiau nei tūkstantis trombolizės procedūrų, apie 950 žmonių grįžta į gyvenimą.
Taip pat Lietuvoje turėtų būti sukurtas Migrenos registras. Tačiau A.Vaitkus svarstė, ar įmanoma įgyvendinti tokią idėją.
„Artimiausiu metu nematau tokios galimybės dėl teisinių aktų, nes Lietuvoje duomenų apsauga prilygsta tokiai valstybei kaip Šiaurės Korėja“, – pastebėjo profesorius.
Dėl skausmo gauna siuntimą pas psichiatrą
Užsienio studijų duomenys rodo, kad 5 proc. migrena sergančiųjų būna priklausomi nuo vaistų. Lietuvoje tokie žmonės neturi pagalbos. Vilniuje yra vos keli specialistai, kurie padeda žmonėms mažinti priklausomybę nuo analgetikų, nes iki šiol nėra tokios klinikos.
Galvos skausmo specialistų asociacijos prezidentas A.Vaitkus nurodė dar vieną svarbią problemą, kurios Lietuva neįstengia išspręsti.
Lėtinio galvos skausmo kamuojamiems žmonėms reikia specializuotos pagalbos. Bėda ta, kad tokie pacientai yra siunčiami pas psichiatrus ir nenorima pripažinti, kad tikroji priežastis – blogai gydymas galvos skausmas.
Seime vykusioje konferencijoje kalbėjęs A.Vaitkus savo pranešimą baigė linkėjimais žmonėms, pasiilgusiems savaitgalio:
„Kai tvarkysite savo namus ir norėsite įjungti dulkių siurblį, pagalvokite, kad kaimynystėje tikriausiai gyvena žmogus, kuris guli lovoje užsitraukęs užuolaidas, geria saujomis vaistus nuo galvos skausmo, kad vakare galėtų išeiti pasivaikščioti su šeima.“
