Treji gyvenimo metai su skausmu ir jokių prošvaisčių, kad padės vaistai. Tai patyręs K.Krivickas praėjusį lapkritį ryžosi artroskopinei klubo operacijai, kuri nebuvo lengva. Tai apskritai pirmoji operacija žurnalisto ir prodiuserio gyvenime.
Nuo trylikos metų pradėjęs lankyti karatė vyras pasakojo, kad klubo sąnario pakitimai vystėsi pamažu. Jų priežastis – traumos, kurių beveik neįmanoma išvengti kovinio sporto atstovams.
Vilnietis turi dvejų danų juodąjį diržą ir liūdną patirtį, kai skausmas tampa nuolatiniu palydovu.
Pastaruosius trejus metus artimieji matė, kaip Kristupas kankinasi. Jausdamas kojos maudimą jis nubėgdavo 10 kilometrų krosą, tada darydavo tempimo pratimus ir nebuvo jokios paguodos, nes skausmas nė kiek nemažėdavo.
Vilnietis suprato, kad vaistai nuo skausmo negali pašalinti negalavimo priežasties. Iki operacijos jis išbandė įvairius gydymo būdus – leidosi į sąnarį hialurono rūgštį, taip pat perdirbtą iš savo kraujo preparatą. Tačiau tai negelbėjo.
Prireikė nemažai laiko, kol pavyko nustatyti tikrąją skausmų priežastį. Medikus klaidino tai, kad skausmas užklupdavo vilnietį tiktai atliekant tam tikrus pratimus, o klubo sąnario judesių amplitudė buvo tokia, kaip įgudusio karatė meistro. Jie manė, kad skausmas susijęs su minkštaisiais raumenimis – gal raumens kapsule, gal raiščiais.
Kristupas sugebėdavo smūgiuoti koja, lengvai ją iškeldavo virš galvos, o tai rodė, kad klubo sąnarys puikiai veikia. Tačiau skausmas surakindavo darant tam tikrus smūgius.
Daug įvairių tyrimų buvo atlikta, kol paaiškėjo, kas yra. Sudilusią kremzlę ant klubo sąnario paviršiaus parodė tik magnetinio rezonanso tyrimas.
Nors judesių niekas nevaržė, atliekant tam tikrus pratimus sąnario kremzlės paviršius jau rėmėsi į kaulą.
Kai K.Krivickas pirmą kartą susitiko su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų chirurgu Valdemaru Loiba, išgirdo klausimą: „O kurį klubą reikėtų pirma operuoti?“
Kristupas suprato, kad be chirurgo pagalbos neišsivers. Jis turėjo puikią galimybę išbandyti Lietuvoje inovatyvų gydymą, kai artroskopu ištaisomas kremzlės defektas, arba laukti, kol ateis endoprotezavimo eilė ir bus įmanoma persodinti dirbtinį klubo sąnarį.
Tyrimas atskleidė, kad jau išdilęs sąnario kremzlės plotas, kurio skersmuo – apie vieną centimetrą. K.Krivickas neabejojo, kad tik laiko klausimas, kada būtų prasidėję negrįžtami kremzlės pokyčiai.
Vyras prisipažino, kad jį turėjo operuoti gerokai anksčiau, bet tuomet žmona Jurgita buvo nėščia. Tačiau operacijos laukimas jam buvo į naudą.
„Gydytojas V.Loiba juokavo, kad galėjau palaukti dar metus, kol jis prikaups daugiau patirties“, – pasakojo Kristupas.
Kristupas – antras Lietuvoje žmogus, kuriam buvo pritaikytas išskirtinis inovatyvus gydymas, kurio metu naudojamos mineralinės nanodalelių technologijos.
Dvejus metus planuotas klubo sąnario remontas puikiai pavyko.
„Ankštumas, plyšusi tarpsąnarinė lūpa, chondromaliacija – viskas sutvarkyta per vieną tausojančią artroskopinę operaciją“, – teigė prodiuseris.
Tačiau po operacijos grįžęs namo jis kurį laiką jautėsi beviltišku ligoniu – visą kūną skaudėjo, atsisėsti, nueiti į vonią buvo kančia. Šis periodas buvo juodžiausias karatė meistro gyvenime, o pirmieji pagerėjimo ženklai atėjo tik po dešimties dienų. Tai buvo kaip šviesa tunelio gale.
Tačiau vyrui teko apsišarvuoti kantrybe, nes laukė ilgi gijimo mėnesiai. Kurį laiką namų rūpesčiai gulė ant senelių ir jo žmonos, penkių vaikų mamos, Jurgitos pečių.
Iki Kalėdų vyras turėjo tikslą atsikratyti ramentų, nes nebuvo galima priminti operuota koja. Jam pavyko tai padaryti kur kas anksčiau. Praėjus kelioms dienoms po operacijos vyras įsigijo specialų treniruoklį, kuris judina koją.
Atsigulęs namie ant kilimėlio Kristupas stengdavosi iš paskutinių jėgų, nors būdavo taip silpna, kad net pykindavo.
Tuo metu jam labai skaudėjo, negalėdavo apsiversti ant šono net gulėdamas lovoje, todėl turėjo miegoti ant nugaros. Netgi su ramentais jis apsilankydavo sporto klube.
Tik pirmąsias keturias savaites vyras praleido su ramentais, nemindamas kojos, vėliau prasidėjo planinė reabilitacija.
„Mane gydytojas įspėjo, jog turiu tiek sutvirtėti, kad galėčiau ateiti į reabilitacijos sanatoriją kojomis – be ramentų, ir man tai pavyko“, – džiaugėsi vyras.
Vilniuje įsikūrusioje sanatorijoje „Pušyno kelias“ jėgas atgaunantis prodiuseris turi nusibrėžęs tikslą – nors gydytojai žadėjo, kad dėl atliktos operacijos galės rimtai sportuoti tik po metų, jis ketina šį terminą sutrumpinti.
K.Krivickas juokavo, kad, be jo, daugiau niekas šioje sanatorijoje neišliejo tiek prakaito.
Jis svajoja maždaug po keturių ar penkių mėnesių pradėti ruoštis kiokušin karatė egzaminui, nes nori gauti trečiojo dano juodąjį diržą.
Pusdienis vyrui greitai pralekia – kad greičiau būtų atkurtas kremzlinis audinys, jam atliekamos įvairios procedūros: masažas, limfodrenažas, magnetinė terapija, daug laiko jis skiria kineziterapijai.
Jeigu žurnalistas rašytų dienoraštį, jo lapai mirgėtų skaičiais. Kristupui netrūksta optimizmo, nes jo savijauta gerėja. Nuo sausio pradžios jis sportuoja triskart per dieną – ne mažiau kaip po keturias valandas. Tokiu ritmu jis gyvena jau ne vieną savaitę.
„Pušyno kelio“ sanatorijoje žurnalistas stebina medikus valingu užsispyrimu ir ištverme.
Jo rytas prasideda nuo dviejų reabilitacinių kineziterapijos treniruočių, dėl kurių žliaugte žliaugia prakaitas.
Po pietų prasideda dar dvi valandas trunkanti treniruotė, skirta raumenims ir ištvermei stiprinti. Net sekmadienį jis nedaro išimčių, nes šią dieną skiria plaukimui ir įveikia ne mažesnį kaip trijų kilometrų atstumą.
Suskaičiavęs visas treniruotes, kurios vyksta per savaitę, K.Krivickas negali skųstis, kad nuobodžiauja, nes jo krūvis yra didelis – net 16 treniruočių. Iki operacijos jo fizinis krūvis buvo gerokai mažesnis – per savaitę tik 5 treniruotės.
K.Krivickas taip pat stengiasi papildyti mitybą medžiagomis, kurios stiprina sąnario kremzlės atsinaujinimą.
Kad kremzlė greičiau gytų, reikia statybinės medžiagos – tai gali būti maistinė želatina. Tai skaidri bespalvė arba gelsvoka, smulki, beveik beskonė medžiaga, gaunama iš gyvūnų jungiamojo audinio baltymo kolageno.
Kasdien vyras užpila apie 50 gramų želatinos karštu vandeniu, įpila šviežių citrinų sulčių ir išgeria. Tai didelė pagalba kremzlėms, ypač tada, kai žmogus skundžiasi ne tik klubo, bet ir kelio, peties skausmais.
Tokiu būdu organizmas gauna vertingos veikliosios medžiagos kolageno.
Tai gali pratęsti sąnario „galiojimo” laiką, išvengiant sąnario keitimo operacijos.
Nanomembraninis implantas – tai naujas dalykas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis gali būti įsodinamas į kelio ar peties klubo sąnario kremzlę.
Anksčiau daugelis sportininkų vykdavo operuotis į Latviją, o dabar šis gydymo būdas prieinamas Kaune.
Kristupas – pavyzdingas pacientas, nes domisi procedūromis, kurios atliekamos. Jo nuomone, žmogus turi įsigilinti ir suprasti, kaip veikia procedūra. Tai turi psichologinį poveikį, todėl organizmas greičiau gyja.
Bėda ta, jog daugelis žmonių nuvertina reabilitaciją, tačiau sportininkai puikiai supranta, kad organizmas pats gyja, tik reikia jam sudaryti tinkamas sąlygas.
Kurį laiką per treniruotes Kristupas atlikdavo tik tuos smūgius, kurie nekelia skausmo. Sunkiai sekdavosi ir kai kurie tempimo pratimai, nes skausmas būdavo didelis. Remdamasis skausmo skale vyras skirdavo aštuonis balus iš dešimties.
„Kiekvienas egzaminas būdavo skausmo išbandymas, nes turėdavau padaryti kokybiškus judesius, žinojau, kad manęs laukia operacija – kremzlė vis labiau nyksta“, – prisiminė pašnekovas.
Tėvystės atostogų pasiėmęs K.Krivickas dėkojo likimui, kad supuolė daug palankių aplinkybių atlikti operaciją.
Jis galėjo daugiau dėmesio skirti šeimai, taip pat naudingai panaudoti pauze, nes trečiojo dano juodojo diržo galima siekti tik po trejų metų.
Naudojama speciali membrana
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytojas ortopedas-traumatologas Valdemaras Loiba pripažino, kad nėra lengva artroskopu pasiekti klubo sąnarį, kuris apsuptas storos kapsulės ir tvirtų raiščių.
Tokiai operacijai būtini specialūs instrumentai. Pacientas operuojamas ant specialaus tempimo stalo, nes norint patekti į centrinę klubo sąnario dalį reikia pratempti klubo sąnarį. Šios operacijos metu taip pat būtinas rentgeno aparatas.
– Kuo įmanoma pakeisti susidėvėjusią kremzlę?
– Dažniausiai artroskopinės klubo operacijos priežastis yra vadinamasis klubo sąnario ankštumas, kai šalinamos nereikalingos kaulo ataugos, susiuvama plyšusi sąnarinė lūpa ir lopomi kremzlės pažeidimai.
Jei kremzlė nedaug nudilusi, aplyginamas pažeistas sąnario paviršius, kartais atliekame vadinamąją mikrolūžių procedūrą (mažų skylučių kaule padarymas) arba pažeistą kremzlės plotą dengiame specialia kolageno membrana.
Kolageno membrana sudaro tarsi tinklą, į kurį įauga paciento kremzlės ląstelės ir tokiu būdu susidaro nauja kremzlė.
Jeigu kremzlės pažeidimas apima visus sąnarinius paviršius ir yra gilus, tokiam pacientui patariama klubo sąnario endoprotezavimo operacija.
– Kaip gali būti pritaikytos nanotechnologijos?
– Taikant nanotechnologijas pagaminama kolageno membrana. Ji gali uždengti klubo sąnario kremzlės defektus. Naujai užaugusi kremzlė būna storesnė.
Vienas operacijos metodų yra kolageno membranos, kuri gali būti padengta paciento kremzlės ląstelėmis ar kamieninėmis ląstelėmis, implantavimas. Tokiu atveju šios ląstelės prieš operaciją užauginamos laboratorijoje iš paciento kraujo arba per operaciją paimtos sąnario kremzlės, o vėliau membrana jomis padengiama.
– Kiek ilgai trunka reabilitacija?
– Įsodinus kolageno membraną, pirmas keturias savaites negalima minti operuota koja. Vėliau skiriama fizioterapija, gydomoji mankšta ir kitos reabilitacinės procedūros, pamažu didinamas fizinis krūvis.
Atlikus operaciją profesionalūs sportininkai prie įprastų krūvių grįžta maždaug po 6 mėnesių.
– Ar artroskopinė klubo sąnario operacija prieinama daugeliui pacientų? Ar reikia mokėti už membraną?
– Kolageno membranos implantavimas – vienas pažangiausių klubo sąnario gydymo metodų. Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja kolageno membranos, o tik nustatytą operacijos įkainį.
Pacientas, pageidaujantis pažangesnio nei bazinis gydymo metodo, turi papildomai susimokėti.
