„Tiek būtinų priemonių, kiek dabar turi sveikatos įstaigos, pakaks ne daugiau nei dviem savaitėms.
Vėliau pradės stigti visko – pradedant medikų apsaugos priemonėmis, baigiant dirbtinio plaučių vėdinimo aparatais“, – prieš kelias dienas interviu „Lietuvos rytui“ tvirtino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Penktadienį, kovo 20-ąją, profesorius V.Kasiulevičius savo „Facebook“ paskyroje pranešė, kad dėl koronaviruso užsikrėtusio kolegos, kuris yra jo mokinys ir su kuriuo turėjo kontaktą, jis pats yra priverstas izoliuotis.
– Bet juk valdžia nuolat tikina, kad visko pakanka, o jei prireiks ko nors papildomai, tuoj pat atsiras. Jūs pastarosiomis dienomis ne kartą bendravote ir su premjeru Sauliumi Skverneliu, ir su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Kokia yra reali situacija?
– Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, susiduria su tokia padėtimi, kokios nėra buvę jau daug dešimtmečių. Tai reikėtų labai gerai suprasti.
Visi skaičiavimai, ko medicinos įstaigoms ar pacientams gali prireikti, buvo atlikti turint galvoje kur kas mažesnes krizes.
Šiuo metu susiduriame su krize, kurią suvaldyti yra nepaprastai sunku.
Todėl visi ankstesni Lietuvos skaičiavimai dėl įvairių priemonių, žmogiškųjų išteklių gali nueiti perniek. Tai rodo Italijoje susiklosčiusi situacija.
Italijos scenarijus labai tikėtinas ir Lietuvoje. Juolab kad situacija jau įkaitusi Ispanijoje.
Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje padėtis taip pat sunkėja.
Todėl mes privalome viską vertinti itin realiai ir suprasti, kad pagrindinis krūvis dėl koronaviruso užguls ligonines, kurios tokius pacientus gydo.
Tų ligoninių pajėgumai tris–penkis kartus mažesni, negu dabar reikėtų.
Vadinasi, medikams gali tekti priimti sprendimus, kuris pacientas išgyvens, kuris – ne. Tai – ypač sunkūs sprendimai.
Kad taip neatsitiktų, būtini neatidėliotini, tikrai nekasdieniai veiksmai, kurie suteiktų galimybes patenkinti medicinos įstaigų poreikius.
Ir tiems veiksmams nereikia ieškoti pinigų. Pinigų yra. Trūksta priemonių, jų neįmanoma nupirkti.
Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje yra 900 plaučių ventiliavimo aparatų. Jų pakaktų, jei susirgtų apie 10 tūkst. žmonių.
Tačiau reikėtų turėti galvoje, kad dirbtinė plaučių ventiliacija atliekama ir kitų ligų atvejais. Todėl ištikus koronaviruso komplikacijoms būtų galima panaudoti tik apie pusę dabar turimų aparatų.
2009 metais gripo pandemijos metu Lietuvoje sirgo daugiau nei 60 tūkst. žmonių.
Jeigu koronaviruso mastas būtų panašus, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų reikėtų šešis kartus daugiau – apie 5000–6000.
Italijoje šiuo metu registruota daugiau nei 20 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių. Kol kas neaišku, kaip ten situacija plėtosis, bet neabejoju, kad per mėnesį šis skaičius išaugs iki 100 tūkst.
– Bet sausio mėnesį visi matėme ir žinojome, kas darosi Kinijoje. Kodėl buvo snaudžiama?
– Sausio mėnesį aš apie tai įspėjau. Apie kylančią grėsmę rašė ir žiniasklaida.
Dabar jau akivaizdu, kad ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių valdžia manė, jog Kinija susitvarkys, kaip susitvarkė SŪRS epidemijos atveju.
Tada kinai iš tikrųjų situaciją suvaldė, o pavieniai susirgimo atvejai Europoje buvo greitai suvaldyti.
Koronavirusas – daugybę kartų didesnė problema ir kur kas sunkiau valdoma. Apie tai kalbėjo ne vienas mokslininkas. Deja, Europos šalių vadovai tai vertino nepakankamai atidžiai.
– Kaip jūs vertinate tai, kad sveikatos ministro A.Verygos sprendimu tyrimai dėl koronaviruso atliekami tiktai Vilniuje?
– Visiškai neigiamai. Tyrimus būtina nedelsiant leisti atlikti pagrindinių šalies ligoninių laboratorijose. Ir netgi privačiose laboratorijose.
Per dieną turėtų būti atliekama ne mažiau kaip 500 tyrimų. Tokie pajėgumai padėtų teisingai įvertinti esamą situaciją.
– Tai kodėl taip nesielgiama? Ar nėra pakankamai nupirkta kraujo tyrimams būtinų testų?
– Anksčiau numatyti įsigyti testų kiekiai nebuvo orientuoti į tokią krizę, todėl jų nupirkta minimaliai. Panaši situacija buvo ir Latvijoje, ir Estijoje, ir net JAV. Bet dabar ten klaidos taisomos.
– Latvijoje jau testuojamas kiekvienas žmogus, grįžęs iš užsienio.
– Anksčiau irgi siūliau imtis panašių priemonių, bet atsargiai, nes nebuvau tikras, ar tikrai to reikia.
Mat testas būna teigiamas tada, kai žmogus jau suserga.
Kol žmogus sveikas, jis bus neigiamas. Maksimalus koronaviruso kopijų skaičius atsiranda tiktai penktą parą nuo susirgimo pradžios.
Todėl kartais testų rezultatai apgaulingai nuramina. Dabar jau akivaizdu, kad, nepaisant to, testus reikia atlikti.
Be to, medikams būtina daryti daug testų – kas septynias paras. Taip jau elgiasi JAV.
– Kaip jūs vertinate kai kuriose užsienio šalyse pasigirdusius siūlymus leisti koronavirusu persirgti kuo daugiau žmonių nesiimant ypatingų priemonių?
– Gali būti ir tokia pozicija. Šiaurės ir kai kuriose kitose Europos šalyse nuo seno laikomasi tradicijų, kad vyresnio amžiaus žmonės gyvena atskirai.
Tikėtina, kad jaunesni žmonės sirgs lengvai ir vėliau jiems susiformuos imunitetas. Manoma, kad taip būtų galima išsaugoti senesnius žmones, kurių imuninė sistema jau nusilpusi.
Tačiau Lietuvoje dažna šeima gyvena kartu su pagyvenusiais tėvais ar seneliais.
Todėl, koronavirusu užsikrėtus jaunimui, tėvų lauktų mirties nuosprendis.
– Teko girdėti gydytojų reanimatologų skundus, kad jie jau dabar neturi priemonių tinkamam darbui ir netgi svarsto rengti nepasitenkinimo akcijas. Ar jums tai žinoma?
– Tokių skundų ir aš esu sulaukęs. Netgi raštu. Žinau, kad ne tiktai reanimatologai neturi būtinų apsaugos priemonių, taip pat nėra galimybių testuoti galimai užsikrėtusius medikus.
– Jūs dirbate Santaros klinikose. Kokia ten situacija – ar yra dezinfekcinio skysčio, kaukių, kitų apsaugos priemonių?
– Dezinfekcinio skysčio atsiranda vis daugiau ne tik rankoms, bet ir patalpoms. Gavome minimaliai apsaugančius apsauginius drabužius, galvos apsaugą, specialius akinius, kaukes, bet trūksta respiratorių.
Jie skiriami tik intensyviosios terapijos ir skubios pagalbos skyrių gydytojams.
Vienai darbo dienai būtinas vienas geras respiratorius.
– Kaip jums atrodo, ar tikrai Lietuvoje yra tik 17 susirgusių koronavirusu?
– Net neabejoju, kad yra bent dešimt kartų daugiau, nei pirmadienį buvo užregistruotų atvejų.
Todėl jau šiandien reikėtų pagalvoti apie visų karščiuojančių pacientų, sugrįžusių iš užsienio ar ir niekur nekeliavusių, tyrimus ir guldymą į ligoninę.
