Tiesa, tie sutrikimai gali pasireikšti tik mažai daliai persirgusiųjų klastinguoju koronavirusu, bet liga jau yra taip išplitusi po pasaulį, kad su jos pasekmėmis gali susidurti milijonai.
Pvz., jau dabar pranešama, kad dėl koronaviruso buvo pažeisti kai kurių pacientų plaučiai ir širdis. O panašių ligų istorija rodo, kad galimi ir kiti padariniai.
Pasveikus gresia povirusinis sindromas
Po 1918 metų ispaniškojo gripo, kuriuo, manoma, galėjo užsikrėsti apie pusė milijardo planetos gyventojų, pandemijos daugybę šia liga persirgusių žmonių kamuodavo nuolatinis mieguistumas ir depresija, sakė knygos apie minėtąją ligą „Raitelis ant palšo žirgo: 1918 metų ispaniškasis gripas ir kaip tai pakeitė pasaulį“ autorė Laura Spinney.
„Virusas paveikė visą sandarą, – sakė L.Spinney. – Žmonės taip pat pranešdavo apie galvos svaigimą, nemigą, klausos ar uoslės praradimą, besiliejantį akyse vaizdą“.
Kai kurie mano, kad ir persirgusiems COVID-19 gali pasireikšti tokie simptomai, kaip nerimas ar depresija.
Toks precendentas jau buvo praūžus kitomis epidemijomis.
„Pranešama, kad per 2003 metais buvusią SARS epidemiją pasireiškė psichikos ir nervų sutrikimai, – neseniai įspėjo Italijos neurologijos draugija. – Neskaitant depresinių nuotaikų pasireiškimo, nerimo ir suicidinių minčių, pranešta ir apie vaizdines bei garsines haliucinacijas, elgesio sutrikimus, paranoją dėl tariamo persekiojimo bei nesiorientavimą“.
2011 metais Kanados tyrėjai žurnale „BMC Neurology“ pranešė apie 22 pacientams pastebėtą sutrikimą, pramintą chroniškuoju po-SARS sindromu. Visiems šiems pacientams persirgus SARS pasireiškė nuolatinis nuovargis, skausmas, silpnumas ir depresija.
Galimą ryšį tarp kvėpavimo ligas sukeliančių virusų ir nuotaikos sutrikimų įžvelgė Jungtinės Karalystės Karališkosios nemokamos ligoninės bei Londono karališkojo universiteto koledžo Medicinos mokyklos ekspertai, aprašę tai 2016 metais žurnale „Brain, Behavior and Immunity“.
Tyrėjai pastebėjo, kad žmonėms, pastarąsias 30–180 dienų sirgusiems gripu, depresijos rizika išaugo 57 proc., palyginti su nesirgusiais gripu.
Bet kokia virusinė infekcija – pradedant kiaulyte, baigiant liaukų uždegimu ar gripu – gali sukelti povirusinį sindromą, kuris pasireiškia nepraeinančiu silpnumu ir nuovargiu. Taip pat šio sindromo simptomai gali būti galvos skausmai, gėla, sustingę sąnariai, ištinusios liaukos, negalėjimas susikaupti, kurie gali tęstis kelias savaites ar net mėnesius.
Tiksli šių simptomų pasireiškimo priežastis nežinoma, bet manoma, kad taip gali nutikti, nes virusas sukelia uždegimą arba pats virusas tebelieka organizme.
Gali dingti uoslė ir gebėjimas jausti skonį
COVID-19 gali taip pat sukelti ilgalaikių problemų su juslėmis. Šeši iš dešimties žmonių, kuriems šis virusas buvo nustatytas, teigė, kad prarado gebėjimą užuosti ar jausti skonį – toks sutrikimas vadinamas anosmija.
Šis sutrikimas gali būti laikinu, bet, kaip rodo britų tyrėjų surinkti įrodymai, jis gali tapti ir nuolatiniu. Tokia būklė vadinama povirusiniu uoslės praradimu (PVUP).
Rytų Anglijos universiteto rinologijos ir mokslo apie uoslę profesorius Carlas Philpottas „Good Health“ portalui sakė: „Labai pagrįsta manyti, kad dėl COVID-19 galima visam laikui prarasti uoslę ir gebėjimą jausti skonį“.
PVUP jau stebimas po kvėpavimo takų infekcijų, tokių, kaip gripas, kai dėl „infekcijos netenkama smulkių plaukelius priminančių uoslės receptorių ląstelių galiukų nosies viduje. Dėl to ląstelės nebegali iš nosies surinkti kvapų molekulių“, paaiškino profesorius C.Philpottas.
„Tačiau neseniai publikuoti pranešimai apie COVID-19 leidžia daryti prielaidą, kad virusas pažeidžia ląsteles nosies sienelėje, kurios palaiko receptorių ląsteles. Tai gali sukelti dvejopą pažeidimą.
Uoslės pažeidimas atrodo smulkmena, bet ne tiems, kurie su tuo susidūrė. Daugybė [su tuo susidūrusių] žmonių jaučiasi atskirti nuo įprasto gyvenimo. Tai paaiškina, kodėl per 60 proc. žmonių pranešė, kad jaučia įtampą ir yra prislėgti.
Negalėjimas uosti gali paveikti viską: nuo mėgavimosi pasivaikščiojimais kaime iki asmeninių santykių.
Mūsų gebėjimas uosti yra tiesiogiai susijęs su gebėjimu jausti skonį, tad neužuodžiantys nebegali su draugais ir šeima dalintis valgymo bei gėrimo džiaugsmais. Maždaug trečdalis [šį gebėjimą praradusių] žmonių praranda susidomėjimą maistu. Kiti pereina prie nesveiko gatvės maisto, kad patirtų bent kokį pojūtį“, – aiškino profesorius.
Britų Nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) teigia, kad uoslės treniravimas, kasdien uostant eterinius aliejus, stimuliuoja nervus, aptinkančius kvapus ir gali padėti susigrąžinti uoslę.
Profesorius C.Philpottas buvo vienas pirmųjų, kuris pasiūlė naudoti nosies purškiklius, turinčius nekenksmingą chemikalą – natrio citratą. Jis pakeičia nosies gleivių sudėtį taip, kad padeda padidinti signalus, gaunamus iš likusių nosyje kvapą aptinkančių mechanizmų.
2017 metais profesorius vadovavo tyrimui, aprašytam žurnale „Clinical Otolaryngology“, kuris parodė, kad vos vienas įpurškimas padeda pacientams sugrąžinti skonio ir kvapo pojūtį dviem valandoms. Papildomos dozės padeda tą pojūtį išsaugoti dar ilgiau, tiesa, kad tai būtų patvirtinta, reikia ilgalaikių tyrimų.
Atsiranda povirusinis kosulys ir plaučių pažeidimai
1 iš 4 žmonių, persirgusių koronavirusine infekcija, gali kamuoti ir povirusinis kosulys, kuris gali tęstis iki 10 savaičių, organizmui išsivalius nuo koronaviruso.
Jungtinės Karalystės Kardifo universiteto Peršalimo centro steigėjas, garbės profesorius Ronas Ecclesas sakė: „Povirusinis kvėpavimo takų uždegimas reiškia, kad šis sekinantis simptomas gali tęstis ir pradinei infekcijai praėjus“.
Dar daugiau nerimo kelia pranešimai, kad COVID-19 infekcija gali sukelti plaučių fibrozę – plaučių audinio randėjimą, kuris sutrikdo kvėpavimą.
Praėjusį mėnesį JAV Džordžo Vašingtono universitetinės ligoninės atstovai internete paskelbė 59-erių metų paciento, kuriam pasireiškė COVID-19 simptomai, plaučių nuotraukas, liudijančias apie sunkų uždegimą.
Ligoninės Krūtinės ląstos chirurgijos skyriaus vadovas daktaras Keithas Mortmanas įspėjo: „Kai šis uždegimas sumažėja ir infekcija praeina, jis palieka plaučiuose randus. Ateityje tai gali pabloginti kvėpavimo apimtį“.
Honkonge atliktas 12 žmonių, pasveikusių nuo koronaviruso, tyrimas parodė, kad 3 iš jų negalėjo sparčiau paeiti nepridusdami dėl plaučių pažeidimo.
Princesės Margaret ligoninės Infekcinių ligų centro vadovas daktaras Owenas Xungas prognozavo, kad kai kurių pacientų plaučių funkcija gali sumažėti 20–30 procentų.
Jis rekomendavo išrašytiems iš ligoninės pacientams užsiimti fizine veikla, stimuliuojančia širdies ir kraujagyslių veiklą, tokia, kaip plaukimas, tikintis, kad tai padės plaučiams palaipsniui atsistatyti.
Įspėja apie galimas širdies problemas
O širdies ir kraujagyslių ekspertai nerimauja, kad COVID-19 infekcija gali sukelti ilgalaikius širdies pažeidimus net tiems, kurie iki tol neturėjo problemų su širdimi.
„JAMA Cardiology“ žurnale paskelbtame JAV Teksaso universiteto mokslininkų straipsnyje įspėjama, kad koronavirusas gali sukelti širdies raumens uždegimą.
Tai gali sukelti miokarditą, kuomet uždegimas nusilpnina širdį, susiformuoja randas ir jai reikia intensyviau dirbti, kad varinėtų kraują bei deguonį. Toks pažeidimas gali likti visam gyvenimui.
Dėl koronaviruso atsirandantis randėjimas taip pat gali sukelti širdies ritmo problemas, sukliudydamas sveiką širdies raumens judėjimą, įspėjo Teksaso kardiologai. Simptomai gali varijuoti nuo nežymaus apsunkimo iki širdies smūgio, galinčio pasibaigti fatališkai.
„Mes žinome, kad koronavirusai gali pažeisti širdį, nesvarbu, ar turėjote problemų su ja anksčiau, ar ne“, – sakė Teksaso universiteto kardiologijos profesoriaus asistentas daktaras Mohammadas Madjidas.
Vos prieš mėnesį Uhano universiteto (Kinijos mieste Uhane koronaviruso protrūkis ir prasidėjo) atliktas 416 suaugusiųjų tyrimas, aprašytas žurnale „Jama Cardiology“, parodė, kad kas penktas į ligoninę dėl COVID-19 patekęs pacientas turėjo ilgalaikių širdies pažeidimų.
Įspėjo apie neurologinius sutrikimus
JAV Kolorado universiteto Medicinos mokyklos profesorius Kennethas Tyleris taip pat prognozavo, kad epidemija gali ilgainiui sukelti neurologinius sutrikimus dėl smegenų audinio ir nervų pažeidimų.
Profesorius K.Tyleris įspėjo, kad sveikatos apsaugos specialistai privalo būti pasiruošę sveikatos sutrikimams, kurie gali likti po koronaviruso protrūkio.
„Tai yra Laukiniai vakarai. Mes galime aptikti tai, ko nesitikėjome. Ir turime su tuo susitvarkyti“, – sakė jis.
Parengta pagal Daily Mail
