Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto profesorius Alvydas Juocevičius prisiminė konsultuotą ne vieną suparalyžiuotą ligonį, kuris negalėjo pasakyti, kur ir kada įsisiurbė erkė.
Ravint sode, šienaujant ar einant pasivaikščioti, deginantis pievoje – erkių visur pilna. Šie voragyviai tyko savo aukos. Kad galėtų vystytis, jiems reikia kraujo.
„Nereikia net vaikščioti po mišką, kad parsineštum į namus erkę. Į miesto parkus erkių atneša laukiniai gyvūnai, vienos dažniausių erkių platintojų yra lapės, o karantino metu jos įsidrąsino būti arčiau žmonių“, – įspėjo A.Juocevičius.
Suklaidina ilgas inkubacinis periodas
Erkinis encefalitas – tai virusinė infekcija, kuri sukelia daug komplikacijų, bet ne visada blogai pasijutę žmonės kreipiasi laiku pagalbos. Nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo gali praeiti net 30 dienų.
Ilgas slaptasis periodas neretai būna svarbi priežastis, dėl kurios blogai pasijutę žmonės neįvertina pavojaus sveikatai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pastaruosius trejus metus erkiniu encefalitu dažniau užsikrečia vyrai nei moterys. Pernai iš 711 užsikrėtusiųjų 404 buvo vyrai, 2018 metais iš 384 užsikrėtusiųjų – 204 vyrai, 2017 m. iš 474 – 265.
2019-aisiais didžiausi sergamumo erkinio encefalito rodikliai buvo užregistruoti Utenos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio ir Tauragės apskrityse.
Skiriamos dvi ligos fazės
Įsisiurbus erkei, virusas iš pradžių patenka į kraujotaką ir limfą, tik tada atsiranda požymių, panašių į gripą.
Profesorius A.Juocevičius pasakojo, kad erkinis encefalitas pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, o jo simptomai neretai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti krėsti šaltis, pykinti, viduriuoti.
Negalavimai paprastai vargina apie savaitę, o tada jie išnyksta.
Po pirmosios fazės prasideda tariamo pasveikimo periodas, bet šlubuojant imuninei sistemai vėliau maždaug trečdaliui užsikrėtusiųjų, išsivysto antroji ligos fazė – tai smegenų dangalų ar netgi smegenų uždegimas, kuris ypač pavojingas ar net mirtinas.
Ligonis gali nepakelti net rankų
Šiai fazei būdingas galvos, nugaros ir galūnių raumenų skausmas, pasikartojantis vėmimas, sprando raumenų įtempimas.
Galvos smegenų pažeidimą neretai išduoda sutrikęs miegas, traukuliai, paralyžiai. Gali taip pat sutrikti rijimas, kalba pasidaro neaiški, blogėja širdies darbas, kvėpavimas.
Jei virusinė infekcija paliečia galvos smegenyse tam tikrus židinius, gali likti kojų ar rankų silpnumas, pusiausvyros sutrikimai.
Nugaros smegenų pažeidimui būdingi kaklo, pečių lanko raumenų paralyžius, raumenų masės mažėjimas. Ligonis nenulaiko galvos, negali pakelti rankų, jis tampa priklausomas nuo artimųjų.
„Taikant kompleksinę reabilitaciją nukentėjusius nuo erkių įmanoma pastatyti ant kojų. Tačiau būna ir taip, kad gyvenimo kokybė smarkiai nukenčia, todėl geriausias būdas išvengti erkinio encefalito yra skiepai“, – pasakojo A.Juocevičius.
Išduoda vis didėjanti raudona dėmė
Tuo tarpu Laimo liga, kurią sukelia taip pat erkės, yra ne virusinė, nuo jos nėra skiepų, liga gydoma antibiotikais.
Užkrečiamojų ir AIDS centro specialistai įspėja, kad persirgus neįgyjamas imunitetas, tad Laimo liga galima susirgti ne vieną kartą. Dėl šios priežasties erkių saugotis reikėtų ne mažiau nei anksčiau.
Slaptasis periodas trunka nuo 8 iki 30 dienų.
Laimo ligą išduoda vienas esminis požymis – po 7-14 dienų atsirandanti odoje (erkės įsisiurbimo vietoje) viena ar net kelios raudonos apskritos dėmės, ryškiais kraštais.
Jų vietoje oda gali būti jautri, ją palietus jaučiama šiluma. Per kelias dienas paraudimas gali išplisti iki 5 cm diametro ir daugiau. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet negalima manyti, kad žmogus savaime pasveiko, nes Laimo liga vystosi toliau.
Tai rodo prasidėję galvos skausmai, lėtinis nuovargis, nerimas. Vystantis ligai gali būti nervų sistemos sutrikimų, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimų.
Negydoma Laimo liga gali tapti lėtine, vis labiau pažeisdama smegenis, nervus, širdį, sąnarius.
