Kauno klinikose gimė ypatingas kūdikis: pasakojo apie jo atėjimo į pasaulį aplinkybes

Birželio vidurys Kauno klinikoms ypatingas. Beveik lygiai prieš metus, 2019 metų birželio 14 dieną, duris atvėrė Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras. Praėjus metams po jo veiklos gimė ir pirmasis kūdikis, kurio gyvybė užsimezgė šiame centre. Mama ir naujagimė jaučiasi gerai ir jau šią savaitę abi išvyks namo.

Beveik lygiai prieš metus, 2019 metų birželio 14 dieną, duris atvėrė Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras. Praėjus metams po jo veiklos gimė ir pirmasis kūdikis, kurio gyvybė užsimezgė šiame centre.<br>G.Bitvinsko ir M.Patašiaus nuotr.
Beveik lygiai prieš metus, 2019 metų birželio 14 dieną, duris atvėrė Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centras. Praėjus metams po jo veiklos gimė ir pirmasis kūdikis, kurio gyvybė užsimezgė šiame centre.<br>G.Bitvinsko ir M.Patašiaus nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė, embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė ir akušerė Vita Vaičienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė, embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė ir akušerė Vita Vaičienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė ir embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė ir embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė, embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė ir akušerė Vita Vaičienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė, embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė ir akušerė Vita Vaičienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno klinikos. <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno klinikos. <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno klinikos. <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno klinikos. <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno klinikos. <br>G.Bitvinsko nuotr.
 Kauno klinikos. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Kauno klinikos, gimdymo klinika, naujagimiai, Neotologijos klinika, naujagimių ligų skyrius, gimdybės, gimdymas, neišnešiotukai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno klinikos, gimdymo klinika, naujagimiai, Neotologijos klinika, naujagimių ligų skyrius, gimdybės, gimdymas, neišnešiotukai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno klinikos, gimdymo klinika, naujagimiai, Neotologijos klinika, naujagimių ligų skyrius, gimdybės, gimdymas, neišnešiotukai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno klinikos, gimdymo klinika, naujagimiai, Neotologijos klinika, naujagimių ligų skyrius, gimdybės, gimdymas, neišnešiotukai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Jun 18, 2020, 12:16 PM, atnaujinta Jun 18, 2020, 2:36 PM

„Mums ši žinia – ypatingai džiugi, nes tai yra pirmasis rezultatas, kuris akivaizdžiai matomas visuomenėje“, – pasidžiaugė Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. Eglė Drejerienė.

Kartu docentė patikslino: „Tai nebuvo pirmoji pacientė, kuri mūsų centre pasiekė nėštumą. Bet tai buvo pirmasis nėštumas, pasibaigęs sėkmingai: gyvo, sveiko vaiko gimimu“.

Procedūra kėlė iššūkių

Docentė E.Drejerienė pasakojo, kad kūdikio susilaukusi jauna pora dėl vaisingumo bėdų Kauno klinikose buvo gydyta jau nuo 2017 metų.

„Nepavyko identifikuoti aiškios priežasties, dėl ko jie nesusilaukė vaikų, nes viena iš nevaisingumo priežasčių grupių yra neaiškios kilmės nevaisingumas. Su šita problema susiduria 15–20 proc. nevaisingų porų. Kiek ilgiau užtrukęs nevaisingumas buvo indikacija atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą.

Ši procedūra kėlė tam tikrus iššūkius medicininiu aspektu dėl labai mažo tam tikrų lytinių ląstelių skaičiaus. Tačiau po vieno embriono perkėlimo, kas yra dabar gera pasaulio, Europos praktika, pavyko pasiekti sveiką vienavaisį nėštumą, kuris pasibaigė sėkmingai“, – džiaugėsi gydytoja.

Pirmasis pasiektas nėštumas nutrūko

Kaip minėta, tai nebuvo pirmasis nėštumas, pasiektas Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre, bet pirmasis, pasibaigęs gimdymu.

Pirmasis minėtame centre pasiektas nėštumas, deja, nutrūko po dešimties savaičių, kai jau buvo kliniškai patvirtintas. Gera žinia yra ta, kad anoji moteris vėl sėkmingai pastojo ir šiuo metu laukiasi.

Gimti lemta tik kas trečiam–ketvirtam embrionui

Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centre per metus pasiekti jau 25 teigiami rezultatai. Besilaukiančių moterų šiuo metu yra 18.

„Labai didelių skirtumų tarp nėštumų po pagalbinių technologijų taikymo ar natūralių ypatingai daug nėra. Kai kurie nėštumai užsimezgę nutrūksta labai anksti – iki klinikinės išraiškos, trumpai tariant, – iki tol, kada gydytojas gali juos pamatyti. Ultragarsu mes pamatome, kai jis jau būna truputėlį pažengęs, iš karto jo nesimato.

Nėštumų pagalbinių technologijų gali nutrūkti apie 25 proc., kai jie dar nesimato. Kai pradeda matytis, dar 15 proc. jų negimsta – jie netampa išnešiotais vaisiais. Tai yra natūrali biologija. Mūsų centras niekuo nėra ypatingas šioje vietoje“, – pastebėjo docentė E.Drejerienė.

Anot gydytojos, priežastys, kodėl nėštumai nutrūksta yra giliai medicininės. Bet didžioji dauguma – apie 70 proc. – priežasčių, lemiančių ankstyvą nėštumo sustojimą, ankstyvą persileidimą, yra paties vaisiaus chromosominės arba genetinės problemos. Kitos problemos, kaip endokrininės problemos, ekstragenitalinės infekcijos yra mažoji dalis tokios nesėkmės priežasčių.

„Ne kiekvienas embrionas, kuris perkeliamas į moters organizmą, virsta vaisiumi. Gimti lemtą kas tik trečiam–ketvirtam. Tas pats vyksta ir natūralių nėštumų metu. Moterys pastoja žymiai dažniau negu jos galvoja. Kartais tie nėštumai labai anksti nutrūksta – jos tiesiog to nesužino. Ta didžiulė atranka vyksta ir labai natūraliai“, – pastebėjo gydytoja E.Drejerienė.

Taigi gimsta vos apie 25–30 proc. susidariusių embrionų. Tas pats esą vyksta ir natūraliai. Bet vystymosi sustojimas stebimas ir laboratorijoje.

Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?

Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro embriologė dr. Agnė Kozlovskaja-Gumbrienė pasakojo, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros sėkmė yra visos komandos darbas – ji neprasideda ir nepasibaigia vien tik laboratorijoje.

„Atėjus pacientei, gydytojas subalansuoja kiaušidžių skatinimo protokolą ir tuo metu moters organizme susibrandina daug kiaušialąsčių. Paskui jas embriologai gauna į laboratoriją. Jos paprasčiausiu būdu išpunktuojamos iš kiaušidžių – tai nėra labai sudėtinga procedūra, tačiau tai turi būti atlikta meistriškai, nes neturime pažeisti vidinių organų“, – sakė A.Kozlovskaja-Gumbrienė.

Embriologė atkreipė dėmesį į tai, kad, iki prasidedant laboratorijos darbui, pacientę pasitinka akušeriai, kurie reguliuoja vaistų tiekimo režimą, kad būtų galima gauti brandžiausias ir geriausios kokybės moteriškas ląsteles.

„Tik tada, kai mes jas gauname išpunktuotas ginekologo ir akušerio pagalba, jos „nusėda“ į mūsų laboratoriją. Jos ateina per langelį tą pačią dieną iš karto automatiškai pas mus į laboratoriją. Tada prasideda tas galbūt labiausiai mistifikuotas dalykas, ko žmonės galbūt nežino.

Embriologų darbas yra atkartoti tai, kas vyksta natūraliai gamtoje, kai natūraliai vyriškos ir moteriškos lytinės ląstelės susitinka moters organizme. Vyksta apvaisinimas ir vystosi embrionas, kuris vėliau implantuojasi gimdoje ir sėkmingu atveju moteris po 9 mėnesių susilaukia vaiko“, – paaiškino A.Kozlovskaja-Gumbrienė.

Laboratorijoje pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas dviem būdais. Vienas jų – klasikinis, kuomet tam tikra spermatozoidų koncentracija įdedama tiesiogiai į indelį, kuriame laikomos kiaušialąstės. Čia spermatozoidai atlieka savo darbą – apvaisina kiaušialąstę. Kitos dienos ryte embriologai ją patikrina, žiūrėdami pagal tam tikrus požymius, ar ji apsivaisino, ar susiformavo zigota – genetinės vyriškos ir moteriškos medžiagos susiliejimas, ar ne.

Kitas būdas yra šiek tiek sudėtingesnis. Embriologas adata pasiima vieną spermatozoidą ir jį injekuoja į pasirinktą kiaušialąstę. Toks metodas yra taikomas, esant nepakankamam spermatozoidų – vyriškų lytinių ląstelių – kiekiui.

„Vėliau procedūra nesiskiria. Kitą dieną žiūrime, ar apsivaisino kiaušialąstę, ar įvyko susijungimas genetinės medžiagos ir auginame tas ląseles toliau.

Auginimas vyksta inkubatoriuose – nieko ten ypatingo labai nėra, tiesiog palaikomos sąlygos, kurios panašios į esančias moters organizme. Embrionas auginamas įvairų dienų skaičių – maksimaliai galime auginti iki penktos dienos, kartais paliekame iki šeštos – tai absoliučiai paskutinė diena“, – pažymėjo embriologė.

Embrionai laikomi inkubatoriuose iki 5–6 dienų, nes penktą dieną jie pasiekia implantacijos stadiją, kuomet natūraliai moters organizme jau įsiintegruotų į gimdą ir vystytųsi toliau.

Taigi, embrionai, kurie pasiekia šią stadiją, yra stipriausi ir turi didžiausią galimybę implantuotis ir tada būtų galima fiksuoti nėštumą.

Perkelia ne visus embrionus

„Tikrai ne absoliučiai visus embrionus, kurie yra sukuriami, perkeliame atgal į moterį – tai yra absoliučiai bloga praktika. Mes stengiamės perkelti tik vieną ir laukti vienvaisio nėštumo.

Kiti embrionai gali būti kriokonservuojami, tai yra šaldomi. Šita procedūra taikoma daugybę metų. Embrionai gali būti atšildyti ir sekančiame cikle perkelti vėl tai pačiai moteriai. Tada ji gali susilaukti antro vaikelio arba, jeigu nepavyko pirma procedūra, turėti medžiagos sekančiai procedūrai“, – paaiškino A.Kozlovskaja-Gumbrienė.

Reprodukcinės medicinos centre gali būti užšaldytos ir lytinės ląstelės: tiek vyriškos, tiek moteriškos. Jas vėliau atšildžius taip pat galima apvaisinti ir užauginti embrioną, kuris būtų perkeltas moteriai.

Akušeriai – jungiamoji grandis

Labai svarbus vaidmuo Reprodukcinės medicinos centre atlieka ir akušeriai. Kaip pastebėjo Kauno klinikų Reprodukcinės medicinos centro akušerė Vita Vaičienė, akušeriai yra ta grandis, kuri proceso metu jungia visus su atvykusia pora.

„Akušerė pas mus centre yra pirmoji, kuri pasitinka porą, kuri pirmoji susipažįsta ir, tinkamai suteikusi visą informaciją, ją nukreipia, kur eiti, ką daryti ir, kas jos toliau laukia.

Akušerė yra ta grandis, kuri suriša visus kartu. Akušerė asistuoja gydytojui, akušerė komunikuoja su pacientais, akušerė komunikuoja ir visą informaciją perduoda su embriologais ir akušerė yra tas svarbus asmuo komandoje, kuris paskutinis išlydi šeimą iš mūsų centro“, – paaiškino V.Vaičienė.

Anot akušerės, ne mažiau svarbus jos ir kolegų vaidmuo yra emocinis poros palaikymas.

„Pora ateina viduje išgyvendama didesnį ar mažesnį stresą ir akušerė vėlgi yra pirmoji, kuri turi pamatyti, gebėti įvertinti ir suteikti reikiamą informaciją ir pagalbą“, – kalbėjo V.Vaičienė.

Kreipėsi jau 400 porų

Reprodukcinės medicinos centras Kauno klinikose pradėtas kurti 2017 metais, o duris atvėrė, kaip minėta, 2019 metų birželio 14 dieną.

Kai Kauno klinikose pradėtas kurti Reprodukcinės medicinos centras, Lietuvoje jau buvo priimtas pažangus Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, suteikiantis teisę į du valstybės finansuojamus pagalbinio apvaisinimo ciklus, bet tik susituokusiai Lietuvoje gyvenančiai porai, kuomet moteris yra ne vyresnė nei 42 metų.

E.Drejerienė patikslino, kad pagalbinio apvaisinimo procedūra gali būti taikoma ir vyresnėms moterims, bet joms ji nebus kompensuojama.

„Šiuo metu turime per 400 porų, kurios kreipėsi dėl vaisingumo sutrikimo problemų ir jau per 120 šeimų, kurios tiesiogiai kreipėsi dėl pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Mūsų vizija – saugios ir kokybiškos pagalbos suteikimas nevaisingoms poroms ir žmonėms, kurie siekia išsaugoti savo vaisingumą. Šitą suprasdami mes formavome ne tik techninę bazę, bet ir komandą specialistų, kurie dirba Reprodukcinės medicinos centre“, – sakė centro vadovė.

Įdomi detalė yra ta, kad pirmasis vaikas po pagalbinio apvaisinimo pradėtas ir gimė Kaune. Tai įvyko 1998 metais tuometinėje Motinos ir vaiko klinikoje.

85 proc. moterų perkelia po vieną vaisių

Gydytoja doc. E.Drejerienė pasakojo, kad labai dažnai naujagimiai, kurie gimsta po pagalbinio apvaisinimo, yra gimę iš daugiavaisio nėštumo. Tai reiškia, kad, siekiant sėkmingo rezultato, į gimdą perkeliama daugiau embrionų ir labai dažnai nėštumai būna daugiavaisiai: gimsta dvyniai ar tryniai. Šiuo metu Europoje, paskutiniais duomenimis, yra vidutiniškai 17 proc. daugiavaisių nėštumų.

„Geroji praktika šioje srityje yra vienavaisis sveikas nėštumas, nes tada gimsta sveiki naujagimiai ir būna sveika mama, jeigu ji neturi gretutinių ligų.

Jeigu nėštumas yra daugiavaisis – dvyniai arba tryniai, tai nėštumo rezultatas bus geresnis, bet vaikai labiau sirgs. Naujagimiai, kurie gimsta iš dvynių ar trynių nėštumo, būna mažesni, neišnešioti, labiau ligoti, labiau serga, jiems būdingas didesnis perinatalinis mirtingumas, dažnesnis cerebrinis paralyžius ir pan.

Todėl geroji praktika, ko ypatingai stengiamės laikytis mūsų centre ir turbūt tuo esame išskirtiniai, kad pritaikę gerąsias Europos praktikas koncentruojamės į vieno embriono perkėlimą į gimdą.

Šitos praktikos Lietuvoje nebuvo. Mes laikomės labiau Skandinavijos šalių praktikos. Pavyzdžiui, Suomijoje praktiškai 90 proc. perkėlimų yra vieno embriono perkėlimas į gimdą, Švedijoje – virš 80 proc. Mes turime 85 proc., kada perkeliame vieną embrioną. Iš jo gali pasidaryti du, bet tai nutinka labai retai – 0,01 proc. Pasidalina tiesiog jis.

Mūsų vizija yra sveikas nėštumas, sveika mama ir sveikas naujagimis“, – paaiškino E.Drejerienė.

Pirmajam „mėgintuvėlio“ vaikui liepą sukaks 42-eji

Šių metų liepos 25-ąją sueis 42 metai pirmajai pasaulyje moteriai, gimusiai po pagalbinio apvaisinimo procedūros.

„Pirmasis „mėgintuvėlio“ vaikas pasaulyje yra britė Lousise Joy Brown, kurią turbūt pažįsta visas pasaulis. Ji yra gimusi po pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Šiuo metu ji augina du sveikus vaikus“, – pastebėjo doc. E.Drejerienė.

L.J.Brown pradėjimo mėgintuvėlyje procedūroje dalyvavo ir pagalbinių technologijų krikštatėvis yra 2010 metais Nobelio premijai nominuotas embriologas britas Robertas Edwardsas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.