Bubiuose netoli Šiaulių gyvenantis K.Katauskas jaučiasi lyg būtų gimęs po laiminga žvaigžde. Negalėdamas būti be darbo vyras vėl vairuoja savivartį, nors galėtų ilsėtis ir gauti pensiją, kurią užsitarnavo ketvirtį amžiaus išdirbęs policijoje.
Tačiau ne jo būdui sėdėti ant sofos ir nieko neveikti. Jam patinka vežioti smėlį, dolomitinę skaldą, žvyrą, nes toks darbas ramesnis, nei tarnaujant policijoje. Trečią neįgalumo grupę turintis vyras dirbdamas gali prisidurti prie pensijos, nes kasdien reikia vartoti vaistus, o tai nemažai kainuoja.
Prieš Velykas, balandžio 10-ąją, vos pabudęs jis suprato, kad be medikų pagalbos neišsivers. Rytą ėmė spausti krūtinę – taip prasidėjęs širdies priepuolis sukėlė daug nerimo ne tik Kęstučiui, bet ir jo žmonai. Ji iškvietė greitosios medicinos pagalbos medikus.
Vyras labai nuogąstavo, nes nuo širdies ritmo sutrikimo mirė jo tėvas, sulaukęs vos 57-erių. Tiek metų jau sukako ir K.Katauskui.
Nors įtarė, jog koronarinę ligą galėjo paveldėti iš tėvo, šiaulietis jaunystėje nejautė, kad imtų šlubuoti širdis.
Tačiau šiemet balandį Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriuje K.Katauskui dėl infarkto buvo atliktas vainikinių arterijų stentavimas. Po sėkmingos procedūros paaiškėjo, kad jis serga ir besimptome COVID-19.
Tai ne pirmas kartas, kai K.Katauskas pateko į medikų rankas, nors nerūko, neturi antsvorio, vengia alkoholio.
Kai prieš keletą metų pasiskundė šeimos gydytojai, jog lipdamas laiptais ar bėgdamas jaučia, kad užima kvapą, šiauliečiui buvo skirta širdies ir kraujagyslių ligų profilaktinė patikra, vėliau buvo išrašytas siuntimas pas kardiologą. Įtarimai pasitvirtino – aterosklerozė buvo pažeidusi dvi vainikines arterijas, o tai reiškė, kad širdies liga buvo pažengusi.
Tąsyk Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriuje buvo atlikta diagnostinė vainikinių arterijų angiografija. Intervenciniam kardiologui Vyteniui Tamakauskui atlikus šį tyrimą paaiškėjo, kad pagrindinė arterija yra susiaurėjusi net 98 procentus.
Gydytojas ne tik nustatė koronarinės ligos priežastį, bet ir atliko stentavimo procedūrą, o gelbėti antrą širdies arteriją nutarta vėliau – tai buvo padaryta po mėnesio. K.Katauskas džiaugėsi, kad turėdamas širdyje ne vieną stentą, plečiantį kraujagyslės spindį, galėjo išsisukti nuo širdies operacijos.
Praėjus beveik metams nuo antros stentavimo procedūros K.Katauskas užsiregistravo į konsultaciją pas kardiologę.
Tuo metu Lietuvoje siaučiant koronavirusui planinė pagalba buvo stabdoma, todėl vizitą pas kardiologę vis tekdavo atidėti. Toks delsimas nieko gero nežadėjo, nes vieną rytą K.Katauskui prasidėjo miokardo infarktas.
Kai greitosios pagalbos automobilis nukentėjusįjį nugabeno į Respublikinę Šiaulių ligoninę, čia jam buvo pamatuota kūno temperatūra, bet jis nekarščiavo.
Dėl koronaviruso buvo paimtas tepinėlis iš nosiaryklės, atlikti kiti būtini tyrimai. Ilgiau delsti ir laukti tepinėlio rezultato nebuvo galima, tad vyras buvo nuvežtas tiesiai į operacinę.
Šį balandį K.Katauskui trečiąkart buvo taikyta vainikinių arterijų stentavimo procedūra.
Ją atliko intervencinis kardiologas V.Tamakauskas ir operacinės slaugytojos Vilma Jonaitienė ir Vida Vaitekūnaitė.
Be šios procedūros pacientas būtų neišgyvenęs, nes jam buvo nustatytas kritinis vainikinių arterijų susiaurėjimas.
Laiku neatkūrus kraujotakos arterija būtų užsikimšusi, būtų mirusi širdies raumens dalis, kurią maitina susiaurėjusi kraujagyslė.
„Tik gydytojams turiu dėkoti už dėmesingumą, kad laiku pastebėjo infarktą, ir didelį profesionalumą, kad išgelbėjo“, – pasakojo K.Katauskas.
Praėjus mirtinam pavojui K.Katausko laukė dar vienas nemalonumas. Nors gydytojai pažadėjo, kad jau kitą parą išleis namo, testo dėl koronaviruso atsakymas sukėlė sumaištį.
Paaiškėjo, kad ligonis užsikrėtęs koronavirusu. Tai buvo besimptomė COVID-19 infekcijos forma – vadinasi, pacientas turėjo būti izoliuotas ligoninės palatoje ir čia praleisti mažiausiai kelias savaites.
Tačiau medikai pasiūlė kitą išeitį. Kadangi K.Katauskas gyvena privačiame name, kuriame gali izoliuotis nuo kitų šeimos narių, jam buvo leista grįžti.
Vyras stengėsi laikytis gydytojų nurodymų – kasdien matuodavosi temperatūrą, su niekuo nebendravo. Šiaulietis pripažino, kad koronavirusas nepridarė daug žalos, nes tik kelias dienas buvo nedidelis karščiavimas. Nebuvo nei gerklės skausmo, nei dusulio, kuris rodytų, kad koronavirusas pasiekė plaučius.
Jis telefonu nuolat kalbėdavosi su šeimos gydytoja, tikindamas, kad jaučiasi geriau nei prieš stentavimo procedūrą, pasitardavo, kokius vaistus vartoti.
Kurį laiką K.Katauskas negalėjo patikėti, kad jo organizme prieglobstį rado koronavirusas, nes darbe laikėsi visų būtinų karantino reikalavimų, dažnai plovė rankas ir naudojo dezinfekcinį skystį.
Jis negalėjo prisiminti, kad būtų sutikęs kosinčių ir sergančių žmonių, tad galėjo užsikrėsti nuo kito asmens, kuris irgi sirgo besimptome COVID-19 forma.
Kad apsaugotų žmoną nuo užkrato, K.Katauskas persikėlė į kitą namo aukštą, paimdavo jos paliktą maistą prie durų, o pasimatydavo su ja tik pro langą.
Po penkiolikos parų atlikus testą jo rezultatas buvo neigiamas, toks pats atsakymas dėl koronaviruso atėjo ir dar po dviejų savaičių.
Todėl praėjus mėnesiui po atliktos širdies kraujagyslių stentavimo procedūros medikai buvo ramūs, kad ne tik gera paciento širdies kraujotaka, bet ir jo organizmas sugebėjo įveikti koronavirusą.
Visame pasaulyje besimptomė COVID-19 infekcija – tai didelis iššūkis medikams.
Manoma, kad net apie 80 procentų koronaviruso nešiotojų gali nejusti jokių negalavimų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, kad sergančiųjų gali būti kur kas daugiau, nei pavyksta laboratoriškai nustatyti tiriant tepinėlį.
„Vien tyrimas iš nosiaryklės gali duoti tiek klaidingą neigiamą, tiek klaidingą teigiamą atsakymą – tai gerai žinoma ir aprašyta medicinos literatūroje.
Serologinių (laboratorinių ir greitųjų) kraujo tyrimų nauda stebint paciento ligos eigą ir epidemiją šalyje taip pat gerai žinoma ir aprašyta.
Lietuvoje laboratorinė tarnyba nebuvo laiku išplėtota koronaviruso atsakui ir stokojo metodinio vadovavimo specialistams“, – apgailestavo S.Čaplinskas.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai įspėja, kad pandemija dar nesibaigė. Tačiau ateityje besimptomių atvejų, kai užsikrėtęs koronavirusu žmogus neįtaria, kad pats serga, todėl yra pavojingas kitiems, gali tik daugėti.
Paklaustas, kas pavojingesnis – koronavirusas ar ūminis miokardo infarktas, šiaulietis kardiologas V.Tamakauskas priminė, kad mirštamumas nuo ūminių širdies ir kraujagyslių ligų kur kas didesnis, nei užsikrėtus koronavirusu.
Miokardo infarktas yra viena klastingiausių ir pavojingiausiu širdies ligų. Tai – viena pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje.
Miokardo infarktą sukelia vainikinės arterijos susiaurėjimas ar jos užsikimšimas. Laiku nenustačius ligos ir neatlikus intervencinio gydymo, neatkūrus širdies kraujotakos didelė tikimybė, kad pacientas mirs.
Jei žmogus kreipiasi laiku, intervencinis gydymas padeda atkurti sutrikusią širdies raumens kraujotaką.
Vartojant paskirtus vaistus ilgainiui gali nelikti jokių ligos simptomų ir pasekmių.
