Saulius Čaplinskas. Ką žinome ir kas dar neatsakyta po 7 mėnesių apie COVID-19?

„Ankstesni laikai“ atrodo buvę kaip prieš dešimtmetį, nors pasaulis apie naują ir pavojingą ligą sužinojo prieš septynis mėnesius, Kinijos mokslininkams patvirtinus, kad sparčiai plintančią COVID-19 Uhane sukėlė nauji koronavirusai.

Užrkečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.<br> lrytas.lt koliažas.
Užrkečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.<br> lrytas.lt koliažas.
Užrkečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Užrkečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.<br>D.Umbraso nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Apie koronaviruso ypatybes jau žinoma daug, tačiau dar toli gražu ne viskąs.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius

Aug 26, 2020, 8:11 PM, atnaujinta Aug 26, 2020, 8:14 PM

Nuo to laiko apie SARS-CoV-2 virusus ir jų poveikį sužinojome labai daug. Štai keletas dalykų.

COVID-19 ir vaikai – sudėtinga tema

Ankstyvosios pandemijos metu atrodė, kad ši liga nėra tokia grėsminga vaikams. Jiems sunkūs simptomai visai nesivysto, todėl jie retai patenka į ligonines ir labai retai miršta.

Net atrodė, kad vaikai neserga taip dažnai, kaip suaugusieji. Bet COVID-19 yra sudėtinga liga ir vaikai nėra išimtis. Nors vaikai ir paaugliai miršta retai, jie nėra nepažeidžiami. Tikriausiai, jie taip pat prisideda prie SARS-CoV-2 platinimo, tačiau kiek plačiai dar neaišku.

Sužinojome, kad jaunesni vaikai ir paaugliai neturėtų būti kartu, kai kalbama apie COVID-19. Panašu, kad paaugliai platina virusus iš nosiaryklės maždaug taip pat, kaip ir suaugusieji.

Vaikų iki 5 metų kvėpavimo takuose virusų daug, tačiau vis dar neaišku, kiek plačiai jie skleidžia virusus arba kodėl simptomus jaučia rečiau nei suaugusieji. Atsiranda duomenų, kad ir tarp vaikų virusai gali greitai plisti.

Kiek tikėtina, kad vaikai susirgs COVID-19 liga? Tai „didelis galvosūkis“ be lengvų atsakymų

Nors vaikai serga retai, atsiranda vis daugiau pranešimų apie ligoninėse gydomus vaikus.

JAV nuo pandemijos pradžios smarkiai išaugo dėl COVID-19 ligoninėse gydomų vaikų skaičiai. Vienas iš trijų vaikų, paguldytų į ligoninę, gydomas intensyviosios priežiūros skyriuose. Daugiausia ligoninėse gydoma jaunesnių nei 2 metų vaikų. Dažniau į JAV ligonines buvo guldomi juodaodžių ir Pietų bei Vidurio Amerikos kilmės amerikiečių vaikai.

Kaip ir suaugusieji, vaikai, turintys kitų sveikatos problemų – sergantieji nutukimu, lėtinėmis plaučių ligomis ar neišnešioti kūdikiai, serga dažniau nei sveiki vaikai.

Galbūt labiausiai nerimą kelia tai, kad mažai daliai vaikų, užsikrėtusių COVID-19, išsivysto būklė, kai sava imuninė sistema puola kelis organus. Vaikų daugiasisteminis uždegiminis sindromas pasireiškia maždaug po 2 ar 4 savaičių nuo užsikrėtimo SARS-CoV-2. Dauguma vaikų, kuriems išsivysto šis sindromas, pasveiksta.

Yra saugesnių ir pavojingesnių vietų

Galima išskirti keletą pagrindinių aspektų apie vietas, kur pavojus užsikrėsti nuo užkrečiamo asmens didesnis.

Iš esmės, kuo jūs arčiau užkrečiamo žmogaus ir kuo ilgiau su juo bendraujate, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti.

Todėl dažnai užsikrečiama buityje. Blogiau būti patalpose, ypač nepakankamai vėdinamuose kambariuose – kuo didesnis oro srautas, tuo greičiau virusai išblaškomi. Nuolat dengiantis veidą, įkvepiama mažiau virusų, bet visiškai apsisaugiti neįmanoma.

Garsiai kalbantys, sunkiai kvėpuojantys, dainuojantys ir rėkiantys žmonės išskiria daugiau virusų, todėl ekspertai nurodo, kad rizikinga atverti naktinius klubus ir sporto sales. Tai nereiškia, kad neįmanoma užsikrėsti virusais ramiai kalbantis su kuo nors lauke – tiesiog mažiau tikėtina.

Ilgesnis artimas sąlytis su kuo nors pavojingesnis iš dalies todėl, kad užsikrėsti reikia tam tikro virusų kiekio. Viena hipotezė – kodėl kai kurie žmonės serga sunkiai? Nes į jų organizmą pateko daugiau virusų.

Mokslininkai nustatė, kad santykinai nedidelė užsikrėtusių žmonių dalis (gal 10–20 proc.) užkrečia apie 80 proc. visų naujų pacientų, dažnai per „didžiausio plitimo“ renginius patalpose, tokiose kaip barai, mėsos perdirbimo įmonės ir namai. (Pareto taisyklė galioja ir čia!)

Ar žmogus užsikrės, priklauso nuo daugybės kintamųjų: kiek žmonių yra tam tikroje vietoje, kokia kambario ventiliacija ir, žinoma, ar yra užkrečiamas COVID-19 liga sergantis asmuo.

Kai kurie žmonės gali skleisti daugiau virusų nei kiti, o priklausomai nuo ligos laikotarpio žmonės gali platinti daugiau ar mažiau virusų. Didžiausias užkrečiamumas yra likus kelioms dienoms prieš pajuntant simptomus ir sunegaluojant.

Itin užkrečiamas asmuo vadinamas „super platintoju“. COVID-19 atžvilgiu mokslininkai nekonkretizavo, kiek žmonių kas nors turi užkrėsti, kad būtų laikomas „super platintoju“, bet apibendrinant „super platintojas“ užkrečia daugiau nei 2–3 asmenis. Keli protrūkiai visame pasaulyje buvo susieti su atvejais, kai „super platintojas“, greičiausiai, užkrėtė dešimtis žmonių.

Dar vis nežinoma, kodėl kai kurių žmonių biologija lemia, kad jie yra „super platintojai“. Tai gali būti susiję su didesne virusų koncentracija ir tuo, kad išsiskiria daugiau virusų, nei įprasta. Tačiau iki šiol nežinoma, kas tai paskatina.

Kitas „super platintojas“ pandemijos metu yra socialiniai tinklai. Dezinformacija apie sveikatą „Facebook“ pernai sulaukė maždaug 3,8 milijardo peržiūrų. „YouTube“ daugiau nei ketvirtadalis video žinučių apie COVID-19 pateikė neteisingą informaciją ir jos sulaukė 62 mln. peržiūrų visame pasaulyje.

COVID-19 protrūkių prevencija

A – vengti uždarų patalpų su prasta ventiliacija.

B – vengti didelio žmonių susibūrimo vietų.

C – vengti artimo žmonių kontakto.

Didžiausia tikimybė kilti ligos protrūkiui kai sutampa visi trys viruso plitimui palankūs veiksniai.

Tyrimo rezultatas gali būti teigiamas ilgai po to, kai žmogus pasveiksta

Prieš kelis mėnesius buvo sunerimta, kad žmonių, kurie, regis, pasveiko nuo COVID-19, tyrimo rezultatas kelias savaites vis dar – teigiamas (atkreipiu dėmesį, kad Lietuvoje, prieš išrašant iš ligoninės pacientą, dažnam ligoniui PGR tyrimas daromas daugiau nei 5 kartus, nors ligos simptomai jau seniai būna praėję).

Ar jie vis dar buvo užkrečiami? Ar reikėtų pakeisti rekomendacijas, kiek laiko užsikrėtusieji ar kontakte buvę žmonės turėtų būti izoliuoti? Tai laboratorinių tyrimų patikimumo ir interpretacijos klausimas.

Daugiausia bandymų atliekama PGR – polimerazės grandininės reakcijos – metodu, kai ieškoma mažų SARS-CoV-2 viruso fragmentų. Tačiau testas negali pasakyti, ar tos genetinio kodo dalelės yra tikrų virusų, galinčių ką nors užkrėsti, dalys, ar jokio pavojaus nekeliantys virusų fragmentai? Jau nekalbant apie tai, kad galimi tiek klaidingai teigiami, tiek ir klaidingai neigiami (net iki 30-40 proc.) PGR tyrimo rezultatai.

Nauji retrospektyvūs 1084 COVID-19 pacientų iš Uhano tyrimai rodo, kad apskaičiuotas vidutinis inkubacinis periodas (4-5 dienos) gali būti ilgesnis, negu iki šiol buvo manoma – pirmieji ligos simptomai pasireiškė po 7,76 d.

Inkubacinio laikotarpio skirtumus gali lemti daug dalykų. Nauji tyrimai rodo, kad 10 proc. pacientų inkubacinis laikotarpis buvo 14,28 d. Tokiems asmenims 14 d. inkubacinis laikotarpis gali būti nepakankamas, tačiau šie duomenys turi būti vertinami atsargiai, nes apie naują ligą žinome dar nepakankamai.

Dabar akivaizdu, kad žmonės, sergantys lengvai ir be komplikacijų, platina aktyvius virusus maždaug iki 10 d. nuo simptomų pradžios, o sunkiai sergantys ar silpną imunitetą turintys pacientai užkrečiamus virusus platina ilgiau.

Taigi dabar jau žinome, kad žmonės nėra taip ilgai užkrečiami, kaip buvo manoma anksčiau. Tad kiek laiko turi trukti tokių asmenų izoliacija – 14 ar 10 dienų? Manau, kad ne tik konkrečiam žmogui, bet ir visai visuomenei tai didelis skirtumas.

Po audros dažnai būna ilgalaikių padarinių

COVID-19 pėdsakų lieka visose organizmo dalyse ar sistemose. Neįprastai lipnus kraujas gali užkimšti širdies, smegenų bei plaučių kraujagysles, sukeldamas širdies priepuolius, insultą ir mirtiną plaučių emboliją. Didėja susirūpinimas, kad šie ir kiti padariniai sveikatai bus ilgalaikiai.

Širdis: virusų sukelta nepaprastai stipri imuninė reakcija gali tiek susilpninti širdies raumenį, kad net ir jauniems žmonėms, kurie sirgo lengvai, ateityje gali grėsti širdies nepakankamumas. Panašūs padariniai – kai kuriems pasveikusiems žmonėms skauda krūtinę arba pagreitėja širdies ritmas. Sportininkai nėra išimtis.

Smegenys: žmonės, kurių pirmasis COVID-19 simptomas galėjo būti uoslės ir skonio praradimas, gali toliau sirgti anosmija. Gali persekioti galvos skausmai ir galvos svaigimas. Po ligos pasireiškia nuotaikos sutrikimų – nerimas ir depresija, o dėl sąmonės sutrikimo, vadinamosios „COVID miglos“, žmonėms sunku rasti reikiamus žodžius, spręsti paprastus matematikos uždavinius ar tiesiog mąstyti.

Periferinė nervų sistema: Italijoje keliems COVID-19 pacientams pasireiškė myasthenia gravis – autoimuninė liga, galbūt dėl demielinizacijos. Demielinizacijos atveju, kai apsauginius nervų ląstelių dangalus puola imuninė sistema, gali sukelti silpnumą, tirpimą ir dilgčiojimą. Kai kuriais atvejais ji gali paskatinti psichozę ir haliucinacijas. Kai kuriems pacientams pasireiškia Guillain-Barre sindromas – reta autoimuninė liga, trikdanti nervinius signalus, sukelianti nenormalius pojūčius, silpnumą ir kartais paralyžių.

Ilgalaikiai ligoniai nesijaučia, kad pasveiko

Tokie ligoniai vadinami „ilgavežiais“. Tai COVID-19 ligą išgyvenę, bet nesijaučiantys normaliai žmonės. Žinome, kad jų yra, bet nežinome, kiek, kodėl jų simptomai išlieka ir kas nutinka toliau.

JAV CDC atlikta apklausa nustatė, kad 35 proc. žmonių, kuriems SARS-CoV-2 tyrimas buvo teigiamas ir kuriems pasireiškė COVID-19 simptomai – kosulys, nuovargis ar dusulys, bet jie nebuvo gydomi ligoninėje, nesijaučia sveiki po 2 ar 3 savaičių.

Tarp 18–34 m. amžiaus asmenų, kurie anksčiau neturėjo lėtinių ligų, 20 proc. jautė ilgalaikių ligos požymių.

Daroma prielaida, kad ilgalaikių ir varginamų simptomų priežastis gali būti disautonomija – kai širdies ritmas, kraujospūdis ir kūno temperatūra yra nesusiję. Kodėl COVID-19 gali sukelti šia būklę, nėra žinoma. Neaišku, ir kaip gydyti.

Galima paspartinti vakcinų kūrimą

Pasaulyje vis dar nėra vakcinų, kurios apsaugotų nuo COVID-19, nors Kinija ir Rusija yra išdavusios ne visiškai ištirtų vakcinų naudojimo, esant kritinei padėčiai licencijas.

Per rekordiškai trumpą laiką padaryta nepaprasta pažanga, kuriant COVID-19 vakcinas. Tyrimai buvo suglaudinti – kai kuriais atvejais gamintojai vykdė 1/2 fazės tyrimus, o kitais atvejais 2/3 fazės tyrimus.

Kad būtų įmanoma pagaminti šimtus milijonų dozių, gamybos pajėgumai buvo pradėti plėtoti ir prasidėjo vakcinos gamyba, dar prieš išsiaiškinant galimos vakcinos tikrąjį veiksmingumą.

Tai vadinama „rizikinga“ gamyba. Jei kai kurios iš šių vakcinų pasirodys neveiksmingos, jos bus sunaikintos. Jei trečios fazės tyrimai parodys, kad vakcinos veiksmingos, po atitinkamų institucijų patvirtinimo jas bus galima platinti.

Vadinasi, visiškai patvirtintomis vakcinomis gali būti pradėta skiepyti maždaug po metų nuo naujojo viruso atradimo. Tai būtų perversmas vakcinų gamybos srityje.

Simptomų nejaučiantys žmonės gali platinti virusus

Aptariant besimptomius COVID-19 atvejus automatiškai kyla kai kurių semantinių klausimų.

Dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia simptomų, bet ši sąvoka taip pat vartojama žmonių, kurie simptomų dar nepajuto, bet pajus, apibūdinimui.

Kiti žmonės nejaučia įprastų COVID-19 simptomų (karščiavimas, kosulys, uoslės praradimas), bet tiesiog vieną dieną prastai jaučiasi. Prie ko juos priskirti?

Nepriklausomai nuo to, apie kurią grupę kalbama, galima daryti kelias pandemijai suvaldyti svarbias išvadas.

Pirma – pagal vieną naujausią apžvalgą, kai kurie užsikrėtę žmonės (maždaug 20 proc., nors kitų tyrimų įverčiai didesni) visiškai nejaučia simptomų.

Antra – nesvarbu, ar kas nors simptomų nejaučia, ar juos pajus vėliau, jie vis tiek gali platinti virusus (nors vis dar nežinoma, ar jie juos platina taip pat produktyviai kaip ir žmonės, turintys simptomų).

Štai kodėl pabrėžiama atstumo laikymosi, kaukių ir rankų higienos svarba visiems, ne tik žmonėms, kurie jaučiasi blogai. Bandant riboti sąlytį su kitais žmonėmis, kuriems pasireiškė simptomai (kaip ir testuoti tik simptominius asmenis – ką nuolat pabrėžiu!), per vėlu užkirsti kelią virusui plisti.

Viruso mutacijos nesvarbios

Paprastai koronavirusai, palyginti su kitų šeimų virusais, nemutuoja labai greitai. Tai gerai, nes galimos vakcinos pagrįstos SARS-CoV-2 genetine seka.

Panašu, kad viruso mutacijos nėra, nors mokslininkai pastebėjo mažesnių genomo pokyčių, dėl kurių atsirado „G variantas“. Pokytis įvyko pandemijos pradžioje, ir G variantas dominuoja visame pasaulyje.

Tačiau mokslininkams nepavyko išsiaiškinti, ar G variantas lenkia savo pirmtaką – galbūt jis labiau užkrečiamas? Arba gal tai tik galimybė.

Ir iki šiol nėra įrodymų, ar žmonės, užsikrėtę G virusais, serga lengviau ar sunkiau nei užsikrėtusieji kitokiais virusais. Tai gali būti tiesiog mutacija, panaši į žmogaus persirengiamus tamsiai ar ryškiai mėlynus marškinėlius – estetinis skirtumas, bet gana neutralus.

Virusai ant paviršių tikriausiai nėra pagrindinis užsikrėtimo būdas

Baimė, kad galime užsikrėsti ant paviršių tykančiais koronavirusais, privertė labiau rūpintis rankų higiena ir paviršių švara. Kai kurie žmonės net pradėjo „karantinuoti“ savo paštą, kelias dienas jo neliesdami, nes laukė, kol galimai gyvuojantys virusai žus.

Dabar sutariama, kad virusai ant paviršių nėra pagrindinis SARS-CoV-2 užsikrėtimo būdas. Nebuvo užfiksuota nė vieno atvejo, kai akivaizdžiai užsikrėsta tik nuo paviršių.

Juk realiame pasaulyje kažkas, turintis tokį artimą sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu, kad galėtų užsikrėsti, greičiausiai, bus susidūręs su virusais ant paviršių ir virusais, turinčiais lašeliais ir galbūt net mažomis, aerozolių dydžio dalelėmis, išsiskyrusiomis, kosint, dainuojant arba kalbant. Išsiaiškinti, kokiu būdu užsikrėsta gali būti neįmanoma.

Tyrimai rodo, kad paviršiai aplink užsikrėtusius žmones gali būti užkrėsti virusais, o virusai gali gyvuoti tam tikrą laiką. Todėl valydami paviršius ir apdairiai laikydamiesi rankų higienos, pavojų sumažintume.

Ko dar nežinome?

Ar žmonės ilgai apsaugoti nuo naujo užsikrėtimo?

Manoma, kad COVID-19, kaip ir kitomis ligomis, sergantis asmuo tam tikrą laiką įgis imunitetą nuo pakartotinio užsikrėtimo, tačiau mokslininkai tiksliai nežino, kiek stiprus yra imuninis atsakas ir kiek laiko ta apsauga trunka. Nepaisant kai kurių abejotinų pranešimų, nėra patvirtinto nė vieno pakartotinio COVID-19 atvejo.

Visa tai palaiko nuostatą, kad COVID-19 veikia kaip ir kitos virusinės ligos, įskaitant sukeltas kitų koronavirusų. Nustatyta, kad dauguma užsikrėtusių žmonių įgyja imunitetą, apimantį antikūnus ir imunines ląsteles, pašalinančius virusus ir išliekančius tam tikrą laiką.

Pranešimai apie mažėjantį antikūnų kiekį (kai kurių tyrimų duomenimis per 73 paras antikūnų kiekis sumažėja pusiau) sukėlė susirūpinimą, kad, galbūt, apsauga nuo SARS-CoV-2 gali trukti neilgai, o nuo to labai priklauso reikiamų palaikomųjų skiepų dažnis.

Pasaulio imunologai atkreipė dėmesį, kad ir kitų virusų antikūnai nyksta, bet, kadangi jų koncentracija padidėja pakartotinai veikiant patogenui, jie vis tiek gali sustabdyti pakartotinę infekciją. Kai naujas patogenas sukelia ligą, imuninė sistema naudojasi atmintimi, todėl jos ląstelės gali tikslingai sunaikinti įsibrovėlius, jei jie kada nors grįš. Taip vystosi žmogaus imunitetas.

Kokios koncentracijos antikūnų reikia, kad virusai negalėtų įsitvirtinti ląstelėse ir kokį apsauginį vaidmenį vaidina su patogenais kovojančios T ląstelės? Tiksliai nežinoma.

Žmonės, kurie pasveiksta po COVID-19 ligos, taip pat turi skirtingą antikūnų kiekį – gali būti, kad silpnesnį pradinį imuninį atsaką generuojantys žmonės nebus ilgai apsaugoti nuo pakartotinio užsikrėtimo.

Todė kyla klausimas, ar populiacinio tyrimo metu naudodami greituosius testus nustatysime prieš 3-4 mėnesius buvusį kontaktą su SARS-CoV-2 asmeniui, kuriam nebuvo pasireiškę ligos simptomai?

Kas nutiks, jei arba kai žmonės pradės iš naujo užsikrėsti?

Atsižvelgiant į tai, kad dauguma kvėpavimo takų virusų sukeliamų ligų nesukelia imuniteto visam gyvenimui, tikėtina, kad žmonės SARS-CoV-2 gali užsikrėsti daugiau nei vieną kartą.

Žmogaus koronavirusų, kurie dažniausiai sukelia peršalimą, patirtis palaiko šią hipotezę. Tyrime Nyderlanduose dešimtmečius buvo stebimi žmonės, reguliariai matuojant jų antikūnus prieš keturis žmogaus koronavirusus ir ieškant pokyčių, kurie rodytų naują užsikrėtimą.

Mokslininkai nustatė, kad pakartotinai užsikrėsti galima per metus nuo pirmosios infekcijos (tyrimo duomenys dar nėra paskelbti spaudoje, tai reiškia, kad dar nebuvo įvertinti nepriklausomų specialistų).

Kai kurie mokslininkai svarstė, kad, užsikrėtus pakartotinai, imuninė sistema gali greičiau reaguoti į SARS-CoV-2 ir liga bus švelnesnė. Jei tai tiesa, laikui bėgant SARS-CoV-2 virusai gali būti priskirti prie mažiau grėsmingų. Bet tai – kol kas hipotezė.

Kiek virusų reikia, kad būtų užsikrėsta?

Susirgsite ar ne, susidūrę su patogenu, priklauso ne tik nuo to, ar esate imlus, ar atsparus. Tai priklauso nuo virusų (ar bakterijų) kiekio.

Pusiausvyrą suardyti galintis kiekis vadinamas mažiausia užkrečiama doze. Kai kurių patogenų užkrečiamoji dozė maža. Pavyzdžiui, žmogus suserga nuo nedidelio kiekio E. coli 0157 – pavojingų per maistą plintančių bakterijų.

Kokios SARS-CoV-2 dozės reikia užkrėsti daugumai žmonių? Tai vienas iš svarbiausių naujo koronaviruso tyrimų klausimų. Kokio virusų kiekio reikia, kad žmogus užsikrėstų, dar nežinoma, bet panašu, kad tai nėra labai mažas kiekis, kaip tymų atveju.

Kiek žmonių užsikrečia?

Visame pasaulyje patvirtinta 23 mln. COVID-19 atvejų. Suprantama, kad užsikrėtę buvo daug daugiau žmonių. Tikrosios koronaviruso plitimo apimties nežinome dėl laboratorinių tyrimų prieinamumo problemos ir dėl to, kad dėl kai kurių žmonių lengvų simptomų arba jų nebūvimo jie net nežino, kad yra ar buvo užsikrėtę.

Daugelyje pasaulio šalių jau kelis mėnesius vykdomi serologiniai tyrimai, pagrįsti SARS-CoV-2 antikūnų nustatymu bendruomenėje, padeda pagilinti kai kurias žinias.

Pavyzdžiui, neseniai atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 10 JAV miestų ir valstijų, nustatyta, kad daugelyje vietų iš tikrųjų užsikrėtė maždaug 10 kartų daugiau žmonių nei registruota patvirtintų atvejų.

Vis dėlto galbūt 20 proc. žmonių, net ir sunkiai paveiktose bendruomenėse, gali turėti imunitetą COVID-19. Tai reiškia, kad kolektyvinis imunitetas – taškas, kai imunitetą turi tiek žmonių, kad virusai negali plisti – toli gražu nepasiektas net ir tose vietose, kuriose ligos protrūkiai buvo dideli.

Neaišku, kodėl kai kurie žmonės sunkiai serga, o kiti – ne

Didelė COVID-19 padarinių žmonėms įvairovė – nuo besimptomio atvejo iki lengvų simptomų, iki vidutinio sunkumo ligos, sukeliančios mėnesius trunkančias komplikacijas, iki mirties – glumina užkrečiamųjų ligų mokslininkus.

Yra keletas aiškių, didesnį pavojų sunkiai susirgti kelenčių veiksnių: vyresnis amžius, įvairios gretutinės ligos, pradedant vėžiu, nutukimu ir baigiant pjautuvo pavidalo ląstelių anemija.

Bet mokslininkai postuluoja, kad daugybė kitų veiksnių gali lemti, kodėl dauguma sveikų 30-mečių po poros dienų viruso atsikrato, o kai kurie sunkiai suserga. Vieni mokslininkai tiria pacientų genetinius skirtumus, kiti tyrinėja kraujo grupes ar galimą BCG vakcinos reikšmę mažesniam mirštamumui nuo COVID-19.

Naujausi tyrimai atkreipė dėmesį į kitą galimą priežastį. Tikriausiai maždaug pusė gyventojų turi imuninės sistemos T ląstelių, kurios iš pradžių atsirado, reaguojant į vienus iš įprastą peršalimą sukeliančių koronavirusų, patekusių į organizmą, bet kurios taip pat gali atpažinti SARS-CoV-2.

Šios „kryžmiškai reaguojančios“ T ląstelės galėtų padėti suteikti imuninei sistemai reikalingą postūmį, kad būtų išvengta rimtų simptomų, tačiau, koks – jų vaidmuo, dar tiksliai nežinoma.

---

Saulius Čaplinskas yra profesorius, medicinos mokslų daktaras, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius. Šis rašinys parengtas pagal mokslines publikacijas užsienio spaudoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokias pratybas šiemet rengs Lietuvos kariuomenė?