Plokščiapėdystės tipai
Sveika pėda patikimai laiko kūno svorį, leidžia vaikščioti daug, lengvai, gražiai, avėti bet kokią patikusią avalynę – net ir smailianosius laivelio modelio batus. Visa tai laiduoja sudėtinga pėdos konstrukcija, kurią sudaro daugybė kaulų, raiščių, sąnarių ir raumenų.
Kiekvienas šios konstrukcijos elementas atlieka savo paskirtį. Kai raiščiai ir raumenys nebeatlieka savo funkcijos, nebegali išlaikyti taisyklingos kaulų padėties, pažeidžiamas visos struktūros darbas. Tuomet pirmiausia pradedama jausti, jog vaikščioti darosi sunku.
Keičiasi eisena – žinoma, ne į gerąją pusę. Bet ir tai dar ne bėda. Su pėdos deformacija tiesiogiai gali būti susijusios stuburo ligos. Kadangi kūnui tenka netolygi našta, kenčia sausgyslės, sąnariai. Nenustebkite, bet, pavyzdžiui, klubo raumenų ar strėnų skausmai atsiranda dėl besivystančios plokščiapėdystės.
Juo mažesnis pėdos išlinkimas, juo didesnis krūvis tenka sąnariams ir stuburui. Būtent šioms kūno dalims skiriama smūgių sušvelninimo funkcija ir dėl to labai greitai susidėvi audiniai ir jungtys.
Viena plokščiapėdystės komplikacijų – Mortono neuroma. Taip vadinasi tarpupirščio nervų padidėjimas ir suspaudimas. Ši liga gali pasireikšti bet kuriais gyvenimo metais, bet dažniausiai – vidutinio amžiaus moterims. Tai gali lemti dažnas siaurų, aukštakulnių batelių nešiojimas.
Mortono neuroma sukelia deginimą, aštrų skausmą pėdos skersinio skliauto srityje. Iš pradžių skausmas atsiranda tik dėl tam tikrų padėčių, vėliau pradeda persekioti nuolat, nes uždegimo paliestas nervas storėja, jo padėtis keičiasi. Į tai daugelis numoja ranka – praeis savaime, bet apsirinka.
Plokščiapėdystė – dažniausia pėdos deformacijos rūšis. Yra du plokščiapėdystės tipai – išilginė ir skersinė. Esant išilginei pėda įdumba, jos kaulas pasisuka į vidų, pirštų galiukai – į išorę. Kai plokščiapėdystė skersinė, pėdos kaulas išsilenkia į išorę, išilgai vertikalios ašies. Kartais būna abu tipai.
Skersinė plokščiapėdystė labiau kamuoja moteris. Būtent dėl šios pėdos deformacijos atsiranda vadinamieji kauliukai, dėl kurių taip išgyvena gražioji lytis. Ir tai ne vien kosmetinė problema, dėl kurios sunku rasti gražią ir patogią avalynę.
Dėl to, kad vaikštant didžiajam kojos pirštui ir padikaulio kaului tenka pagrindinis krūvis, atsiranda kitų ortopedinių pėdos pakitimų. Skausmas nerimsta net tuomet, kai kojos ilsisi.
Plokščiapėdystės priežastys sąlygiškai skirstomos į išorines ir vidines. Pastarosios susijusios su individualia raumenų sistemos struktūra ir formavimusi. Prie vidinių plokščiapėdystės priežasčių priklauso ir paveldimumas, jungiamojo audinio, pėdos raumenų susilpnėjimas, įgimtos patologijos, sistemingų krūvių stoka.
Mitai apie gydymą
Išorinės priežastys – kasdienis fizinis krūvis, susijęs su profesijos ypatumais, nuolatiniu judėjimu (kirpėjai, kurjeriai, pardavėjai), antsvoris, nėštumas, nuolatinis sunkių daiktų kilnojimas, netinkamai parinkta avalynė.
Moterys dažniau kenčia nuo plokščiėpadystės nei vyrai, nes gražioji lytis dažnai nešioja aukštakulnius.
Plokščiapėdystės gydymas priklauso nuo pažeidimo lygmens. Pradžioje gali pakakti paprastų gydymo metodų – pėdų gimnastikos, plaukiojimo, individualių ortopedinių įdėklų, fizioterapijos, masažo, šiltos jūros druskos vonių, medikamentų.
Bet jei specialistas nustato kaulų deformaciją, jau niekas nepadės, išskyrus operaciją. Todėl labai svarbu nedelsti ir kreiptis į ortopedą. Patikimiausias būdas pėdos skliauto aukščiui patvirtinti – rentgenas. Juo remiantis galima nustatyti skliauto sumažėjimo laipsnį – pirmą, antrą ar trečią.
Dėl plokščiapadystės atsiradusio kauliuko problemą medicina lengvai išsprendžia. Dabar yra daug gydymo metodų, taip pat ir chirurginių.
Moterys bijo operacijos, nes po jos atsiranda judėjimo nepatogumų ir po kiek laiko kauliukai neva vėl atsiranda, bet tai netiesa.
Avalynės svarba
Pastaruoju metu kai kurie specialistai neigia avalynės įtaką pėdos skliauto formavimuisi. Bet tai ne visai teisingas požiūris. Avalynė plokščiapėdystės profilaktikai svarbi.
Būtent tie gydytojai, kuriems kasdien tenka diagnozuoti plokščiapadystę, mano, kad netinkama avalynė tikrai kalta dėl pėdos deformacijos ir plokščiapėdystės susiformavimo.
Pastaruoju metu moterys kone susigiminiavo su plokščiu batų padu. Avint patogius „Ugg“, balerinų tipo batus, sportbačius pėdai tenkantis krūvis pasiskirsto netinkamai. Todėl avėti tokios avalynės nuo ryto iki vakaro gydytojai nerekomenduoja.
Darbe, kur praleidžiama didžioji laiko dalis, reikia nešioti avalynę ant tvirto, patogaus, nors 2–6 cm aukščio kulniuko. Viskas, kas aukščiau ar žemiau šių skaičių, – kenksminga.
Aukštakulniai, kurie, be jokios abejonės, puošia moterį, daug kartų padidina krūvį pėdai – ypač priekinei daliai. Kai pažeidžiama kraujotaka, sumažėja pėdos galimybė slopinti smūgius. Dėl to, laikui bėgant, galima susirgti artroze – mažųjų pėdos sąnarių artritu. Gali išsivystyti skersinio tipo plokščiapėdystė, atsirasti kelių sąnarių ir stuburo problemų.
Perkant avalynę nepatartina rinktis batų siaurais galais. Jei koja jaučiasi nepatogiai, tarsi įkliuvusi į spąstus, dėl to gali iššokti skausmingi kauliukai ant didžiojo kojos piršto. Tinkamos avalynės užkulnis turi būti uždaras. Jis gali būti ir minkštas, bet gerai laikyti formą.
Batai nespaudžia? Bet tai dar ne viskas. Prie ilgojo kojos piršto – daugelio žmonių jis antras, o ne pirmas – apie 1 cm laisvos erdvės.
Ar pavyksta šį pirštą pajudinti? Jei taip, pirkinys tinkamas.
Avalynę pravartu matuotis vakare, nes daugelio kojos būna patinusios.
Batus būtina atidžiai apžiūrėti. Įsitikinti, ar nėra vidinių siūlių, kurios gali pažeisti odą, svarbu, kad padas būtų minkštas ir lankstus.
Gerai, kai į batus įdėti vidpadžiai – įdėklas ar pusiau įdėklas. Jis palaiko normalius pėdų skliautus ir neleidžia formuotis plokščiapėdystei.
Plokščiapėdystės testas
Ant popieriaus lapo padarykite pėdos atspaudą ir nuo didžiojo piršto iki kulno nubrėžkite tiesią liniją. Pripažinta privaloma taisyklė – pėdsakas turi užimti du trečdalius linijos. Jei daugiau, laikas kreiptis į specialistą.
