Klastingos ligos neįtarė net gydytojai: verslininką išgelbėjo greita reakcija į neįprastą simptomą

Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas (31 m.) pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę. Iš pradžių vyras nejautė nemalonių pojūčių, nebuvo taip, kad skaudėtų ar peršėtų. Dėmelės pavojaus negalėjo įvertinti net kai kurie specialistai. Bet vėliau paaiškėjo, kad šis darinys yra vėžys.

Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf.com nuotr. koliažas
Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf.com nuotr. koliažas
A.Pūrienė
A.Pūrienė
Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf,com nuotr.
Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf,com nuotr.
Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf,com nuotr.
Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf,com nuotr.
Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf.com nuotr.
Prieš pusantrų metų vilnietis verslininkas Aurimas pastebėjo ant liežuvio balkšvą dėmelę.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Feb 28, 2021, 7:17 PM

Aurimas nerūko, nevartoja alkoholio, nėra naktinių pasilinksminimų mėgėjas.

Kadangi vyras mėgo aštrų maistą, manė, kad tai susiję su mitybos įpročiais. Tačiau atsisakius aštrių patiekalų balkšva dėmelė niekur nedingo, o nuo sūresnio ar rūgštesnio maisto ji pasidarė jautri.

Pirmas gydytojas, į kurį Aurimas kreipėsi, buvo chirurgas, nutaręs paimti biopsiją. Tačiau sulaukus atsakymo atrodė, kad nieko nėra grėsmingo. Buvo nustatyta leukoplakija – plokščialąstelinė liežuvio kerpligė.

Tąkart chirurgas nuramino verslininką, kad dėl šios dėmelės neverta jaudintis, nes jos neįmanoma išgydyti jokiais preparatais, vaistais ar lašais, bet būtina stebėti. Vyrui buvo paskirti vitaminai A ir E, kurie šiek tiek sumažino dėmelę ant liežuvio, bet peršėjimas niekur nedingo.

Aurimas prisimena, jog tuo metu nesusimąstė, kas atsitiko, nes manė, kad tai tik menkas gleivinės pažeidimas, neturintis nieko bendra su onkologiniu procesu.

Dar vienas specialistas, su kuriuo verslininkas nutarė konsultuotis, buvo gydytojas dermatologas. Jis išrašė Aurimui kortikosteroidų, kuriuos reikėjo lašinti ant pažeistos liežuvio vietos. Tačiau toks gydymas nepadėjo, atvirkščiai – dėmelė ėmė didėti ir kietėti.

Išsigandęs Aurimas kreipėsi į vieną privačią odontologijos kliniką Vilniuje. Atlikus tyrimus buvo nuspręsta kuo greičiau pašalinti darinį ant liežuvio ir jį ištirti.

Tokią operaciją atliko Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos burnos chirurgas Dalius Matkevičius.

Pašalintas darinys buvo vieno centimetro skersmens, o į gylį paaugęs apie pusę centimetro. Magnetinio rezonanso tyrimas parodė, kad darinys buvo lokalus, – nebuvo išplitęs į audinius.

Po operacijos Aurimas jautėsi gerai, tik susiūtas liežuvis buvo ištinęs. Iš operacinės į palatą perkeltas vyras paskambino žmonai ir papasakojo, kaip jam sekėsi.

Ji buvo nustebusi, kad sutuoktinis taip aiškiai taria žodžius, nors dažnai operuoti ligoniai kurį laiką švepluoja.

Verslininkas apgailestavo, kad tokios operacijos neatliko anksčiau, o laukė ilgiau kaip metus.

Pasakodamas savo ligos istoriją Aurimas norėjo įspėti, kad gleivinės pakitimai burnoje gali baigtis liūdnai. Ieškodamas internete daugiau informacijos apie burnos vėžį vyras suprato, kad ši liga gali būti sėkmingai gydoma, tačiau būtina kuo anksčiau ją diagnozuoti.

Netgi medicinos mokslas negali nustatyti aiškios liežuvio vėžio priežasties, nes jų yra daug. Aurimas svarstė, kad galbūt dėmelė galėjo atsirasti dėl netinkamų plombų.

Dar vienas veiksnys, galėjęs paskatinti piktybinio auglio atsiradimą burnoje, yra stresas, nuo kurio nėra apsaugotas nė vienas žmogus.

Verslininko ligos istorija rodo, kad net gydytojai, susidūrę su piktybiniu dariniu burnoje, ne visada gali nustatyti teisingą diagnozę. Daugelis mano, kad tai gleivinės pažeidimas, bet gali būti ir piktybinis darinys. Piktybinės ląstelės nėra virusas, bakterija ar svetimkūnis, patekę į organizmą.

Kadangi burnos gleivinės ląstelės greitai dauginasi, atsiradus tam tikriems pakitimams, nebūtinai piktybiniams, jie gali puikiai vešėti. Juk įsikandę į liežuvį jau kitą dieną nieko nejaučiame, o įsipjovus pirštą žaizda gyja kur kas ilgiau nei pažeidimai burnoje.

„Tai rodo, kad onkologinis procesas burnoje gali vykti kur kas greičiau nei kitoje organizmo vietoje. Ikivėžiniai pakitimai – rimtas dalykas, nes ilgainiui jie gali supiktybėti. Svarbu laiku užkirsti kelią sunkiai ligai“, – įsitikinęs Aurimas.

Vilniaus universiteto profesorė Alina Pūrienė patikino, kad burnos vėžys yra matomas ir sėkmingai gydomas. Sunkiausia pasakyti pacientui, kad jis serga vėžiu.

Grėsmingos ligos diagnozė neretai sukelia šoką, priverčia pacientą pasijusti bejėgį. Jeigu taip atsitinka jaunam žmogui, žlunga svajonės, kyla nerimas dėl ateities.

Svarstydama apie tai, kodėl delsiama kreiptis į specialistus, profesorė A.Pūrienė paminėjo ne vieną priežastį. Viena, iki šiol daugelis žmonių Lietuvoje nežino, kad vėžys gali atsirasti ir burnos audiniuose.

Antra, daugelis vėžio atsiradimą sieja su skausmu, – toks požiūris klaidingas. Burnos vėžys prasideda tyliai, o skausmas smogia tada, kai liga jau būna išplitusi.

Trečia svarbi priežastis, kodėl atidėliojamas vizitas pas gydytoją, yra baimė išgirsti blogą naujieną. Tai slopina savisaugos instinktą. Pasitaiko atvejų, kai kreiptis dėl esą tokių niekų kaip paraudimas, patinimas nesmagu, netgi gėda.

Geriausias būdas suvaldyti nerimą – žinios, kaip sėkmingai kovoti su vėžiu.

Burnos vėžys yra klastingas, nes prasideda pamažu, be nemalonių pojūčių. Kai nieko neskauda, žmogus neskuba ieškoti pagalbos.

Nežymus paraudimas, patinimas, gumbelis, mazgelis ar nedidelė žaizdelė burnoje kelia grėsmę susirgti burnos vėžiu. Dėl šių audinių pakitimų burnoje ilgainiui pradeda daugintis vadinamosios atipinės ląstelės, o tai yra burnos vėžio pradžia.

A.Pūrienė sakė, kad Lietuvos gyventojai jau nemažai žino apie dažniausiai sutinkamas vėžio formas, pavyzdžiui, krūties, gimdos kaklelio, prostatos, tiesiosios žarnos, nes šalyje vyksta patikros programos.

Tačiau daugelis neįsivaizduoja, kad piktybiniai dariniai gali pradėti vystytis ir kitose kūno vietose.

Vėžys gali vystytis ir veido odoje, lūpose, burnoje, ryklėje, tonzilėse, kietajame ir minkštajame gomuryje, už protinių dantų, dantenų, skruostų gleivinėje, burnos dugne ir liežuvyje.

Yra daug veiksnių, sukeliančių burnos vėžį. Tai gali būti spontaninės DNR mutacijos ląstelėse. Šias mutacijas gali paskatinti cheminiai, fiziniai ar kiti aplinkos veiksniai.

Daug žalos pridaro ir tabako gaminių vartojimas. Net ketvirtadalį burnos vėžio atvejų sukelia rūkymas. Įrodyta, kad alkoholio vartojimas taip pat didina tikimybę susirgti burnos vėžiu.

Net 30 kartų padidėja burnos vėžio rizika žmonėms, kurie ne tik rūko, bet ir piktnaudžiauja svaigalais, nes tabakas ir alkoholis – du veiksniai, didinantys vienas kito poveikį.

Nuskurdusi mityba, kai mažai valgoma vaisių ir daržovių, prasta asmeninė burnos higiena, netinkami burnos protezai, kurie traumuoja gleivinę, – šios priežastys taip pat gali paskatinti piktybinę ligą.

Yra nustatytas ryšys tarp rūkymo ir maisto medžiagų kiekio kraujyje sumažėjimo. Rūkančiųjų kraujyje aptinkama kur kas mažiau beta karoteno, o beta karotenas, kaip ir vitaminai C ir E, yra svarbus antioksidantas, mažinantis laisvųjų radikalų reakcijas organizme.

Prie burnos vėžio rizikos veiksnių priklauso ir papilomos viruso infekcija, gleivinės pažeidimai dėl nuskilusių dantų ar protezų, nekokybiškų plombų, anksčiau nustatytos kitos onkologinės ligos.

„Burnos sveikata reikėtų susirūpinti visiems, kurie ilgiau būna užkimę, turi negyjančių opelių, jei vargina kraujavimas iš burnos, jei sunku ryti“, – ragino profesorė A.Pūrienė.

Įvairių valstybių patirtis rodo, kad prevencinės vėžio programos mažina tikimybę mirti nuo šios klastingos ligos, bet Lietuvoje iki šiol nėra sukurtos valstybinės burnos vėžio patikros programos.

Profesorė A.Pūrienė įsitikinusi, kad kelią piktybiniams navikams gali užkirsti profesionalus odontologų bendruomenės požiūris į burnos vėžį bei pačių pacientų budrumas ir atsakomybė už savo sveikatą.

30

Tiek kartų padidėja burnos vėžio rizika žmonėms, kurie ne tik rūko, bet ir piktnaudžiauja svaigalais, nes tabakas ir alkoholis – du veiksniai, didinantys vienas kito poveikį.

Karštas maistas irgi gali būti priešas

Mokslininkai įspėja aštrių ir karštų patiekalų mėgėjus – tokių valgių ragavimas yra burnos vėžio riziką didinantis veiksnys.

Manoma, kad karštas maistas ar gėrimai sukelia šiluminį burnos epitelio pažeidimą, galintį išprovokuoti piktybinę ligą. Tiesa, iki šiol nėra sukaupta daug duomenų, kurie įrodytų šią hipotezę.

Su lūpos vėžiu gali būti siejamas ir ultravioletinės spinduliuotės poveikis, o žmogaus papilomos virusas – su piktybiniais burnos ir ryklės audinių pakitimais.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.