Tyrimo rezultatai rodo, kad švirkščiamųjų narkotikų naudotojai vartoja gana įvairias medžiagas, o dideli rezultatų skirtumai tarp miestų atspindi Europos narkotikų situacijos įvairovę ir sudėtingumą.
Išskiriamos dvi labiausiai susirūpinimą keliančios tendencijos:
– didelis stimuliantų (kokainas, amfetaminas ir sintetiniai katinonai) paplitimas analizuotuose švirkštuose. Stimuliantų vartojimas švirkščiamuoju būdu gali būti susijęs su padidėjusia krauju plintančiu užkrečiamųjų ligų (ŽIV, hepatitas C) protrūkio rizika, todėl reikalinga atidi stebėsena.
– kitų miestų rezultatai neparodė išplitusio fentanilio ar jo darinių vartojimo, tačiau trečdalyje Vilniuje rinktų ir tirtų švirkštų nustatytas labai stiprus sintetinis opioidas karfentanilis, dažnai maišytas su metadonu. Vartojant karfentanilį kyla labai didelė perdozavimo rizika.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas teigia, kad tyrimo rezultatai suteikia daug praktinės naudos. Žinant kokios tiksliai narkotinės medžiagos naudojamos šalies sostinėje, galima laiku panaudoti reikiamą opioidų priešnuodį, kuris gali išgelbėti gyvybę perdozavimo atveju. Antai kelios dešimtys Vilniaus pareigūnų praėjo specialius mokymus, yra pasiruošę ir aprūpinti reikiamomis priemonėmis suteikti skubią pagalbą perdozavusiam asmeniui.
– Vilnius tyrime dalyvauja ne nuo jo pradžios. Kas paskatino prisijungti?, – paklausėme R.Čiužo.
– Likučių švirkštuose tyrimo projektas ESCAPE vis plečia miestų tinklą ir yra laikomas vienu iš inovatyvių metodų šalia tokių kaip internetinės apklausos ar nuotekų vandens analizė, kurios jau sėkmingai vykdomos Lietuvoje koordinuojant NTAKD.
Iš tiesų, nėra daug žinoma apie tai, kokias medžiagas iš tikrųjų vartoja švirkščiamųjų narkotikų naudotojai. Toks projektas, kaip ESCAPE, suteikia galimybę gauti objektyvių duomenų ir pagerinti žinias apie švirkščiamųjų narkotikų vartotojų naudojamas medžiagas, palyginti informaciją tarp skirtingų miestų bei pačiuose miestuose, atliekant pakartotinus tyrimus, galima vertinti vartojimo tendencijas ir naujų ar itin žalingų medžiagų vartojimo atsiradimą.
Gauta informacija vertinga kaip papildomas informacijos šaltinis vertinant perdozavimus, policijos duomenis, nuotekų analizės duomenis. Tyrimo duomenys taip pat suteikia galimybę greitai gauti rezultatus ir reaguoti, pritaikant atitinkamas žalos mažinimo intervencijas, planuoti prevencijos priemones. Todėl 2019 m. NTAKD inicijavo Vilniaus miesto įtraukimą į ESCAPE projekto trečiąją kampaniją.
– Tyrimui naudoti švirkštai surinkti Vilniaus žemo slenksčio paslaugų teikimo vietose. Ar kituose miestuose švirkštai buvo surinkti analogišku būdu?
– Švirkštų surinkimo vietos buvo pasirinktos pagal prieinamumo galimybes švirkštų surinkimui. Lietuvoje panaudoti švirkštai yra atnešami į žemo slenksčio paslaugų teikimo kabinetus. Čia NTAKD maloniai pagelbėjo asociacijos „Demetra“ žemo slenksčio kabineto ir Respublikinio priklausomybės ligų centro kolegos.
Kitų valstybių miestuose švirkštai buvo surenkami ir prižiūrimose patalpose narkotikams vartoti (angl. drug consumption room) arba iš specialių šiukšliadėžių panaudotiems švirkštams rinkti, išdėstytų miestuose prie švirkštimosi priemonių išdavimo automatų.
Tyrimo metodika numato 150 švirkštų surinkimą vienoje vietovėje ar viename mieste. Būtina atkreipti dėmesį, kad Vilniaus mieste surinktų švirkštų analizė atspindi tik Vilniaus mieste populiarias medžiagas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
Rezultatai neparodo likusioje Lietuvoje prieinamas ir vartojamas medžiagas.
– Tyrimo apžvalgoje išskirtos kelios susirūpinimą keliančios tendencijos. Kokie galimi būdai joms spręsti?
– Priešingai nei Vilniaus mieste, kitų miestų rezultatai neparodė išplitusio fentanilio ar jo darinių vartojimo, tačiau trečdalyje Vilniuje rinktų ir tirtų švirkštų nustatytas karfentanilis, dažnai maišytas su metadonu. Tai labai stiprus sintetinis opioidas, priskiriamas prie naujų psichoaktyviųjų medžiagų, kuris, kaip rodo paskutiniųjų metų narkotikų sulaikymų duomenys, keičia heroiną.
Teisėtais tikslais karfentanilis yra naudojamas kaip raminamieji vaistai dideliems ir stambiems žinduoliams, tokiems kaip drambliai, todėl net ir labai mažos karfentanilio dozės žmonėms gali būti mirtinos.
Vartojant karfentanilį kyla labai didelė perdozavimo rizika, todėl itin svarbu plėtoti mirčių nuo perdozavimo prevenciją. Atsižvelgiant į gautus ESCAPE rezultatus, būtina imtis priemonių, mažinančių perdozavimo riziką. Naloksonas yra opioidų priešnuodis, kuris gali išgelbėti gyvybę perdozavimo atveju. Naloksono išdavimą vykdo keletas žemo slenksčio kabinetų Lietuvoje, taip pat Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai.
Tačiau reikalinga plėsti šios veiksmingos prevencinės priemonės prieinamuma, kaip atsaką galimoms mirtims, įtraukiant ir galimus perdozavimo liudininkus. Nuo 2020 m. kelios dešimtys Vilniaus policijos pareigūnų praėjo mokymus ir jiems buvo išduoti purškiamo naloksono rinkiniai. Dažnai pasitaiko, kad atvykę pareigūnai į įvykio vietą randa perdozavusį asmenį ir tokiu atveju gali tik iškviesti greitąją pagalba. Turint naloksoną, galima jį panaudoti, laukiant kol atvyks greitoji.
Opioidų perdozavimo atveju sulėtėja ir visai sustoja kvėpavimas, todėl kiekviena minutė yra labai svarbi. NTAKD nuo 2019 m. vykdo naloksono išdavimo žemo slenksčio kabinetuose pilotinį projektą, siekiant padėti įgyvendinti naloksono išdavimo reglamentavimo keliamus iššūkius.
Šiais metais pilotinis projektas vykdomas 5 žemo slenksčio kabinetuose skirtinguose miestuose. Ateityje, įvertinus pilotinio projekto rezultatus, NTAKD inicijuos diskusijas dėl naloksono naudojimo visos šalies mastu.
Be to, tyrimo metu trečdalyje švirkštų buvo nustatyta du ir daugiau narkotikų, o tai rodo, kad švirkščiamųjų narkotikų vartotojai linkę vienu metu vartoti daugiau nei vieną psichoaktyviąją medžiagą, o taip pat kelis kartus naudoti tą patį švirkštą arba dalintis savo švirkštais tarpusavyje. Dažniausiai pasitaikantis derinys – stimuliantų ir opioidų mišinys.
Vilniaus miesto rezultatai:
Tyrimo Vilniuje metu buvo išanalizuota 150 švirkštų vienetų, kurie buvo atsitiktinai pasirinkti iš 2019 m. birželio – liepos mėn. trijose žemo slenksčio paslaugų teikimo vietose (asociacijos „Demetra“ žemo slenksčio kabinete (ŽSK), Respublikinio priklausomybės ligų centro mobilioje ŽSK prie autobusų stoties ir taboro) surinktų švirkštų.
Bent viena medžiaga buvo nustatyta 145 švirkštuose, o atmetus metabolitus ir priemaišas, bent viena medžiaga buvo nustatyta 132 švirkštuose. Daugiausia buvo nustatyta metadono – 92 proc. švirkštų (121/132), karfentanilio – 33 proc. (43/132), amfetamino – 1,5 proc. (2/132), metamfetamino 2,3 proc. (3/132), MDMA – 2,3 proc. (3/132), kokaino – 1,5 proc. (2/132).
Tyrimo rezultatai parodė, kad Vilniaus mieste tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų yra paplitęs metadono, karfentanilio ir difenhidramino mišinys, taip pat metadono ir difenhidramino mišinys.
