Mokslininkai ištyrė, kaip COVID-19 liga pakeičia žmogaus smegenis

Sunki COVID-19 liga nepraeina be pasekmių. Mokslininkai nustatė, kad jei pacientas sirgo taip sunkiai, jog jam prireikė taikyti deguonies terapiją arba jis patyrė karščiavimą, po ligos sumažėja pilkosios medžiagos tūris jo galvos smegenyse.

Sunki COVID-19 liga nepraeina be pasekmių.<br>123rf iliustr.
Sunki COVID-19 liga nepraeina be pasekmių.<br>123rf iliustr.
Sunki COVID-19 liga nepraeina be pasekmių.<br>123rf iliustr.
Sunki COVID-19 liga nepraeina be pasekmių.<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 14, 2021, 6:45 PM, atnaujinta May 14, 2021, 6:45 PM

Tyrimą atliko jungtinė komanda iš Džordžijos universiteto ir Džordžijos tenchnologijų instituto (JAV). Šių metų gegužę jis buvo paskelbtas moksliniame žurnale „Neurobiology of Stress“.

Pilkoji medžiaga yra gyvybiškai svarbi smegenyse tvarkant informaciją, o pilkosios medžiagos tūrio nukrypiai gali turėti įtakos neuronų veiklai. Mokslininkai pastebėjo, kad pilkosios medžiagos tūris sumažėja neurologinėmis ligomis sergančių ar neurologinių sutrikimų turinčių pacientų priekinėje galvos smegenų tinklinio darinio dalyje. Tai leidžia manyti, kad COVID-19 liga vidurines smegenis paveikia netgi labiau, nei manyta iki tol.

Mokslininkai, priklausantys Neurografinių vaizdų ir duomenų mokslo vertimo tyrimų centrui (TReNDS), išanalizavo 120 pacientų kompiuterinės tomografijos tyrimus. 58 jų sirgo ūmia COVID-19 ligos forma, o likę 62 neurologiniai pacientai koronavirusine infekcija sirgę nebuvo. Atsižvelgta buvo ir į tiriamųjų amžių, lytį, ligų istoriją.

„Mokslas yra nustatęs, kad smegenų struktūra daro įtaką jų funkcionavimui, o nenormalus smegenų vaizdas pasirodė kaip pagrindinis būtos COVID-19 ligos bruožas“, – sakė tyrimui vadovavęs, mokslų daktaras Kuaikuai Duanas.

„Ankstesniuose tyrimuose buvo tiriama, kaip COVID-19 veikia smegenis, naudojant vieno kintamojo metodą, tačiau mūsų tyrimas pirmasis naudoja kelių kintamųjų duomenimis pagrįstą metodą, kuris leidžia susieti šiuos pokyčius su specifinėmis COVID-19 charakteristikomis (pavyzdžiui, karščiavimu ar deguonies trūkumu)“, – paaiškino mokslininkas.

Atlikta analizė atskleidė, kad neurologinėmis ligomis sergančių pacientų medžiagos tūris buvo mažesnis išrašymo iš ligoninės metu ir net praėjus šešiems mėnesiams po to.

„Neurologinės komplikacijos vis dažniau užfiksuojamos pacientams, sergantiems COVID-19“, – sakė vienas tyrimo autorių ir TReNDS direktorius Vince'as Calhounas.

Mokslininkai mano, kad pilkosios medžiagos pokyčiai smegenų priekinėje srityje gali būti nuotaikos sutrikimų priežastimi, kurie dažnai pasireiškia COVID-19 pacientams.

„Taip pat įrodyta, kad pilkosios medžiagos sumažėjimas pasireiškia esant kitiems nuotaikos sutrikimams, tokiems kaip šizofrenija, ir greičiausiai tai susiję su tuo, kokią įtaką pilkoji medžiaga turi neuronų funkcijai“, – pridūrė jis.

Tyrimo išvados rodo, kad pokyčiai priekiniame galvos smegenų tinkliniame darinyje gali būti naudojami kaip biologinis žymuo, siekiant nustatyti galimą COVID-19 ligos prognozę arba siekiant įvertinti ligos gydymo galimybes. Be to, mokslininkai tikisi pakartoti tyrimą su didesne dalyvių imtimi. Planuojama, kad jame dalyvaus įvairesnės COVID-19 pacientų grupės.

Parengta pagal Medical Xpress ir SciTechDaily

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.