Laiku jų nediagnozavus, nepradėjus gydyti arba gydant neefektyviai, gali išsivystyti sunki komplikacija, vadinama širdies nepakankamumu.
Gegužės mėnuo yra vadinamas širdies nepakankamumo mėnesiu. Jo metu siekiama priminti apie širdies ir kraujagyslių ligas, kurios ir šiandien išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje. Kaip pandemija paveikė sergamumą šiomis ligomis, galimybes joms užkirsti kelią ir pagalbą ligoniams?
Žmonių dėmesys sveikatai sumažėjo
Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininko profesoriaus Mariaus Miglino teigimu, per pasaulinę koronaviruso pandemiją dėl įvairių ribojimų pasikeitė žmonių elgsena, ir ne į gerą pusę. Pasak profesoriaus, įvairūs gyvenimo būdo pokyčiai didino įvairių lėtinių ligų riziką – širdies nepakankamumo, hipertenzijos, inkstų ir daugybės kitų ligų.
„Žmonių dėmesys sveikatai sumažėjo: visą šį laikotarpį jų dėmesys buvo nukreiptas į koronavirusą. Taip pat mažėjo sveikatos paslaugų prieinamumas. Sumažėjo vizitų pas gydytojus, keitėsi ir vizitų pobūdis – daugiau jų vyko nuotoliniu būdu. Taip pat pastebėjome, kad dalis pacientų patys baiminasi eiti pas gydytojus – dėl užsikrėtimo pavojaus“, – vardijo profesorius.
Kitas aspektas – daugelis užsidarė dirbti namuose, ir pirmiausia dėl to sumažėjo judrumas, pasikeitė mityba: žmonės ėmė valgyti daugiau miltinių produktų, cukraus, suvartoti per daug kalorijų.
„Pandemijos metu labai padaugėjo įvairių emocinių sutrikimų. Turkijoje atliktas tyrimas parodė, kad per karantiną 20 proc. padaugėjo depresijos, nerimą jaučia iki 44 proc. žmonių. Yra duomenų, kad mityba, kurioje daug kalorijų, daug angliavandenių, padidina nerimo lygį.
O žmonėms, kurie patiria nerimą, beveik tris kartus padidėjo didesnio kraujospūdžio atsiradimo rizika. Nejudrumas, netinkama mityba veda prie nerimo, nerimas – prie hipertenzijos, ši – prie širdies nepakankamumo, inkstų ligų“, – sakė prof. M. Miglinas.
Kad pandemija skaudžiai kirto per psichikos sveikatą, patvirtino ir Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale dirbantis psichiatras Jaunius Urbutis: „Ypač nukentėjo žmonės, kurie gyvena atokiau nuo didmiesčių, rajonuose, yra vieniši – dėl socialinių ryšių, kontaktų ribojimo, uždarumo kai kuriems jų pasunkėjo depresija, nerimo būklės, kiti susirgimai“.
Pandemija pridarė ir daug netiesioginės žalos žmonių sveikatai – statistika rodo, kad didėja alkoholio ir tabako vartojimas.
Kitas dalykas, kurį pabrėžė gydytojas J. Urbutis – nuo šių metų pradžios atsiranda vis daugiau žmonių, persirgusių COVID liga. Matydamas tokius pacientus jis negali atmesti to, kad ir pati ši infekcija nepalieka pėdsakų žmogaus nervų sistemoje. Dar kitus paveikė artimųjų netektys dėl COVID.
J. Urbutis pastebėjo, kad kai kuriems žmonėms baimė užsikrėsti koronavirusu – net didesnė nei juos kamuojanti lėtinė liga. Pasak jo, yra nemažai žmonių, kuriems dėl pablogėjusios būklės reikėtų gydytis stacionare, tačiau dalis jų bijo gultis į ligoninę.
„Tačiau patys svarbiausi karantino metu buvo psichoemociniai rizikos veiksniai. Nerimas, panika, stresas, depresija, liūdesys, socialinė izoliacija, vienišumas buvo tikrai dažni pandemijos palydovai, kurie labai stipriai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – įvertino Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro I kardiologijos skyriaus vedėja prof. Žaneta Petrulionienė.
Žalos pridarė pasėta baimė
Kaip pandemija paveikė sergančiųjų širdies nepakankamumu galimybes gydytis, kontroliuoti ligą?
Prof. Ž. Petrulionienės teigimu, planinės paslaugos buvo stipriau apribotos pačioje pandemijos pradžioje, tačiau gana greitai ribojimų sumažėjo. O skubi pagalba neatidėliotinais atvejais niekada nebuvo nutrūkusi.
„Aš dirbu stacionarinės kardiologijos sektoriuje, kuriame ligoninių skyriai visą pandemijos laikotarpį teikė pagalbą įvairiomis ligomis sergantiesiems. Taip pat nebuvo nutrūkęs darbas priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose, reanimacijos ir intensyviosios pagalbos skyriuose, intervencinės kardiologijos operacinėse“, – kalbėjo profesorė.
Ambulatorinės kardiologų konsultacijos iš pradžių vyko telefonu, o dabar jau senokai atnaujintos įprastos konsultacijos.
„Visos pandemijos metu pacientus stengėmės informuoti apie sunkias neatidėliotinas būkles: kokiems simptomams atsiradus jau negalima laukti namuose ir reikia kviesti greitąją pagalbą. Svarbiausia – neuždelsti miokardo infarkto, nes būtina kuo greičiau atverti vainikinę širdies arteriją ir išsaugoti širdies raumenį.
Tačiau prisiminkime, kokia milžiniška baimė buvo pasėta pačioje pandemijos pradžioje, kai nuolat buvo kartojama: „Likite namuose“. Neiti iš namų ypač buvo raginami vyresnio amžiaus žmones, kurie ir yra labiau linkę sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Manau, labai didelė baimė išvykti iš namų ir užsikrėsti koronavirusu galėjo nulemti tam tikrą dalį uždelstų ligų.
Laiku nesuteikus pagalbos miokardo infarkto atveju gali likti negrąžinamai pažeistas širdies raumuo, o vėliau progresuoti širdies nepakankamumas“, – pasakojo prof. Ž. Petrulionienė.
Kas yra širdies nepakankamumas?
Širdies nepakankamumas – tai pačių įvairiausių širdies ligų komplikacija, atsirandanti jų laiku nediagnozavus, laiku nepradėjus gydyti arba gydant neefektyviai.
Tarp jo priežasčių – ne tik koronarinė širdies liga ir miokardo infarktas, bet ir blogai gydomas aukštas kraujospūdis, įvairūs širdies ritmo ir laidumo ritmo sutrikimai, įgimtos ir įgytos širdies ydos, vožtuvų ligos, uždegiminės širdies raumens ligos, apsinuodijimas įvairiomis medžiagomis, įvairios gretutinės ligos, netgi labai didelis nutukimas.
Be to, širdies nepakankamumas dažnėja su amžiumi – tai susiję ir su senėjimo procesais.
Pasak prof. Ž. Petrulionienės, svarbiausia – anksti numatyti gresiančias širdies ligas, diagnozuoti jas pačioje pradžioje, neleisti progresuoti, paskirti tinkamą medikamentinį ar intervencinį gydymą.
Taip pat būtina koreguoti visus rizikos veiksnius taikant nemedikamentines gyvensenos modifikavimo priemones. Taip galima išvengti širdies ligų komplikacijos – širdies nepakankamumo.
Pagrindiniai rizikos faktoriai
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kontrolė yra svarbiausias ir efektyviausias būdas išvengti koronarinės širdies ligos, arterinės hipertenzijos, ritmo ir laidumo sutrikimų, įvairių kitų ligų ir apsisaugoti nuo jų komplikacijos – širdies nepakankamumo.
Dauguma rizikos veiksnių, pasak prof. Ž. Petrulionienės, yra susiję su mūsų gyvensenos įpročiais.
Ji pasidalijo naujausiais duomenimis, rodančiais, kaip tarp darbingo amžiaus gyventojų paplitę rizikos veiksniai ir kaip jie pasikeitė nuo 2009 iki 2018 metų.
„Išanalizavome pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje ištirtų 110 370 vidutinio amžiaus asmenų duomenis: 40-55 m. vyrų (42,4%) ir 50-65 m. moterų (57,6%). Šiuos svarbius duomenis pasisekė publikuoti labai įtakingame moksliniame žurnale „Atherosclerosis“ (A. Laucevičius ir bendraautoriai, 2020). Jie rodo, kad rizikos veiksnių paplitimas Lietuvoje išlieka didelis“, – pasakojo profesorė, pristatydama naujausius duomenis.
Pagal juos per dešimt metų (nuo 2009-ųjų iki 2018-ųjų) nežymiai sumažėjo dislipidemijos paplitimas vyrų grupėje (nuo 86.33% iki 83.99%), tačiau moterų grupėje reikšmingo pokyčio nebuvo. Tiek moterų, tiek ir vyrų grupėse sumažėjo arterinės hipertenzijos paplitimas (moterims – nuo 64.95% iki 49.01%, vyrams – nuo 50.94% iki 44.44%).
Nutukusių moterų dalis sumažėjo nuo 42.46% iki 32.87%, tačiau nutukusių vyrų dalis liko pastovi (nuo 28.96% iki 28.69%). Metabolinio sindromo dažnis ženkliai sumažėjo moterų grupėje (nuo 38.18% iki 32.32%), bet ženkliai padidėjo vyrų grupėje (nuo 25.53% iki 28.62%).
Cukrinis diabetas buvo dažnesnis tarp moterų nei vyrų (atitinkamai 11.29% ir 10.75%).
Bendra rūkančiųjų vyrų dalis yra 3,5 kartus didesnė nei moterų (39.8% vyrų ir 11% moterų). Tačiau tyrimai rodo, kad rūkančių moterų per 10 metų padaugėjo nuo 8.36% iki 11.48%. Rūkančių vyrų visuomet buvo ženkliai daugiau (nuo 41.24% 2009 m. iki 35.28% 2018 m.). Tačiau metančiųjų rūkyti buvo daugiau vyrų grupėje nei moterų.
„Lietuvos vidutinio amžiaus gyventojų, nesergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, tyrimas parodė, kad rizikos veiksnių paplitimas yra labai didelis, ir ženklių teigiamų pokyčių dar reikės palaukti. Todėl pradėta kalbėti apie prevencijos ankstinimo būtinybę“, – įvertino prof. Ž. Petrulionienė.
Kaip sau padėti?
Kol pandemija nepasitraukė, tęsiasi visuotinė streso kupina atmosfera, o tai, akivaizdu, neprideda sveikatos. Kaip gydytojas psichiatras J. Urbutis patartų suvaldyti širdžiai kenkiantį stresą, nukreipti mintis nuo ligų, atsipalaiduoti?
„Kai žmonės skundžiasi esą vieniši, negalintys bendrauti su kitais – patariu bent kiek laiko skirti fizinei veiklai lauke, pasivaikščiojimui, buvimui gryname ore. Nereikia būti nuolat užsidarius.
Dažnai siūlau prisiminti širdžiai mielą veiklą – tai taip pat šiek tiek padeda sumažinti streso lygį ir užsimiršti. Kai kuriems žmonėms padeda psichologinis konsultavimas“, – patarimų pažėrė J. Urbutis.
Žalingų įpročių pasekmės – ilgalaikės
Ką specialistas patartų žmonėms, kurie dėl ilgalaikio streso įklimpo į žalingus įpročius ir negali jų atsikratyti? Ypač rūkymo, kurio pasekmės – ilgalaikės?
„Pirmiausia kiekvienam reikia turėti motyvaciją mesti rūkyti. Jeigu žmogus tai daro ne dėl savęs, o kažkieno verčiamas, jam gali nepavykti“, – kalbėjo gydytojas psichiatras.
Be specialistų pagalbos rūkyti meta tik nedaugelis, tad J. Urbutis rekomenduotų kreiptis pagalbos į šioje srityje dirbančius medikus – psichiatrus ar šeimos gydytojus. Pasak jo, priklausomybės ligų centruose taikoma nemažai metodikų – tiek gydymas specialiais medikamentais, tiek ir pakaitine terapija – nikotino pleistrais, kramtomąją guma, specialiais inhaliatoriaius, tiek ir gydytojo, psichologo konsultacijos.
Tačiau, pasak J. Urbučio, deja, yra žmonių, kurie norėtų atsikratyti šio žalingo įpročio ir jie išbando įvairias metodikas, tačiau jiems niekaip nepavyksta. Arba meta, bet vėl sugrįžta prie rūkymo. Tokiu atveju gydytojas siūlytų pakalbėti su žmogumi apie potencialiai mažiau žalingas rūkymo alternatyvas.
„Tokiais sunkiais atvejais, kai žmogus įdėjo daug pastangų, tačiau ir toliau sugrįžta prie rūkymo, galima būtų pagalvoti apie tam tikrą naują technologiją, dėl kurios žmogus išlaiko įprotį, tačiau patiria gerokai mažesnę žalą organizmui.
Tai kaitinamojo tabako sistema. Nors tai dar gana nauja sistema, pirmieji moksliniai tyrimai rodo, kad tai yra mažesnė žalia žmogui, nes šiuo būdu žmogus gauna mažiau kenksmingų medžiagų nei rūkydamas įprastas cigaretes.
Žinoma, reikia ir daugiau tyrimų, tačiau tokiu atveju, kai žmogus išbandė viską, tačiau negali mesti rūkyti, aš būčiau linkęs diskutuoti su žmogumi apie galimybę rinktis šią alternatyvą“, – apie tabako žalos mažinimo praktikąą kalbėjo gydytojas psichiatras J. Urbutis.
Kviečia pasitikrinti
Stengiantis atkreipti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į šį sekinantį, pastebimai trumpinantį gyvenimą susirgimą gegužės 27 d. 20 valandą Vilniaus miesto savivaldybė raudona – širdies spalva – apšvies vienus gražiausių miesto tiltų – Karaliaus Mindaugo, Žaliąjį ir Baltąjį. Ši akcija simbolizuos visų širdies ligomis sergančiųjų pacientų viltį į ateitį ir visavertį gyvenimą.
Gegužės 28 d. nuo 11 iki 15 valandos Vilniuje, prieš LR Vyriausybės rūmus – Vinco Kudirkos aikštėje, atviras Kardiologijos informacinis centras, kurioje visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu „Eurovaistinės“ vaistininkai matuos kraujospūdį, pulsą ir dalyviams dalins sveikatos dovanas.
