Daugelis žmonių žino, kas yra širdies draugai, o kas priešai, kokie veiksniai yra nebylūs žudikai. Padidėjęs kraujospūdis ir padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis kraujyje dažnai būna aptinkami atsitiktinai, nes kurį laiką žmogus nieko nejaučia, todėl neskuba tikrintis sveikatos.
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas profesorius Raimondas Kubilius teigė, kad kiekvienuose namuose turėtų būti kraujospūdžio matavimo aparatas. Nerūkyti, kasdien nueiti bent tris kilometrus, reguliuoti kraujospūdį, kad viršutinė riba nesiektų daugiau kaip 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, pasitikrinti bendrą ir blogąjį cholesterolį, laikytis dietos ir nenutukti – medikai gali duoti daug patarimų. Jie gali apskaičiuoti, ar ateityje per dešimt metų žmogų ištiks infarktas. Tačiau saugodamas širdį didžiausią darbą turi atlikti pats žmogus.
– Ar yra mokslinių tyrimų apie tai, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti padidėjusį kraujospūdį ir yra naudingas širdžiai? – paklausiau profesoriaus kardiologo R.Kubiliaus.
– Fizinis aktyvumas gali veikti kaip tabletės. Todėl sportuokime, stiprinkime kojų raumenis. Įrodyta, kad bent 30 minučių trukmės kasdienė fizinė veikla gali sumažinti kraujospūdį iki 9 mmHg.
Kai žmonės skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, patariame pradėti nuo nemedikamentinių priemonių ir gyvenimo būdo pokyčių. Jeigu nėra nustatyta 3-iojo laipsnio arterinės hipertenzijos (kai viršutinis kraujospūdis didesnis nei 180 mmHg, o apatinis daugiau nei 110 mmHg), jei pacientas nėra priskiriamas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei (kai rūko, nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis, serga cukriniu diabetu), siūlome išbandyti nemedikamentines priemones.
Tai nėra lengva užduotis, nes reikia keletą mėnesių stebėti, kokią įtaką naujų gyvenimo įpročių ugdymas ir padidėjęs fizinis aktyvumas turi kraujospūdžio rodikliams. Jei nepavyksta sumažinti kraujospūdžio, skiriama vaistų.
Prie nemedikamentinių priemonių, apsaugančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, priskiriamas ir naujų įpročių ugdymas. Siūlyčiau atsisakyti alkoholio, kuris pasižymi žalingu poveikiu organizmui, patariu mesti rūkyti, nepaisant galimo kūno svorio padidėjimo.
– Kokią įtaką turi mitybos įpročiai? Ką valgyti sveika?
– Sveikos gyvensenos ugdymas turi rimtą mokslinį pagrindimą. Jei nustatyta padėjusio kraujospūdžio liga, būtina vengti antsvorio ir nutukimo. Faktai rodo, kad netekus vidutiniškai 1 kg kūno svorio arterinės hipertenzijos spaudimas sumažėja 1–2 mmHg.
Kitas žingsnis – išmokime valgyti be druskos, nebarstykime papildomai druskos ant patiekalų, kol jų neparagavome.
Sūrių patiekalų mėgėjams gresia rimtas pavojus, nes perteklinis druskos kiekis organizme skatina vandens susikaupimą, o tai kenkia inkstams ir širdžiai.
Taip pat venkime saldintų, gazuotų, energinių gėrimų. Subalansuota mityba gali veikti kaip stebuklas, nes jos poveikis kraujospūdžiui panašus kaip ir fizinio aktyvumo. Sveika valgyti šviežių vaisių ir daržovių, kuriose yra mikroelemento kalio, mažinančio arterinį kraujospūdį.
– Kaip stresas veikia širdį ir kraujagysles?
– Pernelyg didelis džiaugsmas, kaip ir toks pat liūdesys, gali padidinti kraujospūdį, netgi išprovokuoti širdies smūgį. Dažnai stresą patiriantiems ligoniams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, siūloma psichoterapija, kurios tikslas – išmokti valdyti emocijas.
Sugebėti susidoroti su stresu turėtų kiekvienas žmogus, kuris nori sulaukti senatvės. Svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo, neužmiršti, jog trumpos atokvėpio valandėlės būtinos, kad galėtume būti kūrybingi ir darbingi.
– Kodėl cholesterolis neretai vadinamas širdies priešu?
– Širdies ir kraujagyslių ligos siejamos su netinkama mityba. Užkandžiai, vadinamasis greitas maistas, patiekalai, kuriems naudojami pusgaminiai, padeda sutaupyti laiko. Tačiau toks pasirinkimas nėra geras.
Kadangi kartu su kraujospūdžio liga dažnai nustatomas ir padidėjęs cholesterolio kiekis, reikia dar daugiau dėmesio skirti mitybai. Nesirinkime greitosios kulinarijos ir konditerijos gaminių dėl juose esančių nesveikų pagardų, alyvpalmių aliejaus. Reikėtų vengti riebių pieno produktų, mažiau valgyti kiaulienos, kepsnių, šašlykų, rūkytų ir sunkiai virškinamų dešrų.
– Kada vizitas pas gydytoją yra neatidėliotinas?
– Būtina apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką sulaukusiems 40 metų vyrams, taip pat moterims, sulaukusioms 50-ojo gimtadienio, asmenims, turintiems padidėjusį kraujospūdį, ir esant bent vienam rizikos veiksniui (rūkymas, nustatyta širdies liga pirmos eilės giminaičiams).
Specialisto konsultacijos dėl širdies ir kraujagyslių ligų gali prireikti ir tada, jei kraujospūdžio reikšmės siekia daugiau nei 140/90 mmHg, jei yra nustatytas diabetas, inkstų liga, reumatodinis artritas, podagra ir kitos lėtinės ligos.
Kadangi pirmuosius širdies ir kraujagyslių pažaidos požymius gali išduoti erekcijos sutrikimai, gydytojas turėtų neužmiršti užduoti klausimų ir apie intymius dalykus.
– Pastaruoju metu ypač populiarus vitaminas D. Kiek jis naudingas širdžiai ir kraujagyslėms?
– Nuo seno žinoma, kad vitaminas D būtinas kaulų struktūrai, jų tvirtumui palaikyti. Papildyti šio vitamino atsargas svarbu pacientams, kuriems nustatytos įvairios kaulų ir raumenų, kepenų, inkstų ligos, taip pat ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai. Įrodyta, kad sumažėjęs vitamino D kiekis organizme lemia padidėjusį arterinį kraujospūdį ar net ankstyvą širdies ligos pasireiškimą. Mokslininkai pabrėžia ir vis didesnę vitamino D reikšmę sergantiesiems širdies nepakankamumu, o ilgalaikė normali vitamino D koncentracija kraujyje akivaizdžiai lemia ir didesnę žmogaus gyvenimo trukmę. Pastaruoju metu viso pasaulio mokslininkai rodo didelį susidomėjimą vitaminu D kaip priemone imunitetui stiprinti. Nustatyta, kad yra tiesioginis ryšys tarp vitamino D trūkumo ir sunkesnių COVID-19 infekcijos atvejų.
Gelbėja ir vitaminas D
- Hohenheimo (Vokietija) universiteto mokslininkų atliktas tyrimas susiejo vitamino D trūkumą, kai kurias ankstesnes ligas ir sunkius COVID-19 infekcijos atvejus.
- Buvo padarytos išvados, kad kai kurios neužkrečiamos ligos (padidėjęs kraujospūdis, diabetas, širdies ligos, medžiagų apykaitos sindromas) yra susijusios su maža vitamino D koncentracija kraujyje.
- Šios lėtinės ligos, taip pat vitamino D trūkumas didina pavojų, kad išsivystys sunki COVID-19 infekcijos forma.
- Tarptautinės mokslinės studijos atskleidė, kad vitaminas D turi poveikį imuninei sistemai, kovojančiai su įvairiomis ligomis ir infekcijomis, tarp jų ir COVID-19 virusu.
- Šį pavasarį 100 šalies medikų paragino Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vyriausybę atkreipti dėmesį į teigiamą vitamino D naudą mažinant sunkių COVID-19 atvejų skaičių ir švelninant infekcijos pasekmes.
- Tyrimai rodo, kad pacientų, kurių organizme yra normalus vitamino D kiekis, mirštamumas yra net iki 15 kartų mažesnis, o sunkių komplikacijų, kai reikalinga plaučių ventiliacija, rizika yra šešis kartus mažesnė.
