Pirma, storosios žarnos vėžys yra vienas geriausiai pasiduodančių gydymui virškinamojo trakto piktybinių navikų. Antra, daugeliu atvejų jis gali būti išgydomas. Tai priklauso nuo to, kokios stadijos liga nustatoma. Jei diagnozuojamas I–II stadijų storosios žarnos vėžys, tikėtina, kad iki 90 procentų pacientų pasveiks.
Chirurginis gydymas – vienas dažniausiai taikomų metodų, jei operacijos yra atliekamos pagal šiuolaikinius standartus.
– Storosios žarnos vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų visame pasaulyje. Kaip įmanoma užbėgti šiai ligai už akių?
– Anksti diagnozuoti storosios žarnos vėžį galėsime tada, jei pajutę pirmuosius negalavimus pacientai laiku kreipsis į gydytoją.
Tai priklauso ne tik nuo sveikatos sistemos galimybių, bet ir nuo žmonių sąmoningumo bei atsakomybės.
Nustačius trečios stadijos vėžį reikia kompleksinio gydymo, o jį parenkant svarbus gydymo eiliškumas. Net ir geriausias gydymas, jei pradedamas ne pagal tam tikrus standartus, gali būti blogo rezultato pradžia.
Svarbu, kad onkologiniai pacientai būtų gydomi specializuotose gydymo įstaigose, kuriose yra ne tik reikalingų specialybių gydytojai, bet ir vėžiui gydyti būtinų priemonių, medicinos įrangos.
Jei storosios žarnos vėžys nustatomos IV stadijos, nereikia pulti į paniką. Derindami chemoterapiją, biologinę terapiją, taikinių terapiją, individualizuotą gydymą, spindulinę terapiją ir chirurgiją galime išgydyti dalį tokių pacientų.
– Kokie negalavimai išduoda storosios žarnos vėžį?
– Ši liga neturi specifinių, tik jai būdingų simptomų. Vienas pradinių simptomų galėtų būti tuštinimosi funkcijos pasikeitimas: pripratęs prie savo žarnyno ritmo žmogus pamažu pastebi tam tikrų pokyčių, nors nėra aiškių priežasčių.
Tai – vidurių pūtimas, protarpiais nepaaiškinamas viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Jei vėžys yra kairėje gaubtinės storosios žarnos pusėje ar tiesiojoje žarnoje, dažnai būna kraujo išmatose.
Dešinės storosios gaubtinės žarnos dalies vėžys neretai turi slaptesnę eigą – gali pasireikšti mažakraujyste, kai atsiranda bendras silpnumas. Kartais nesant jokių kitų negalavimų pacientas pradeda čiuopti darinį dešinėje pilvo pusėje. Tai labiau būdinga vyresnio amžiaus ir be žymesnio antsvorio pacientams. Vystantis piktybinei ligai gali atsirasti skausmai pilve.
Vadinasi, nedideli, be aiškios priežasties atsiradę žarnyno funkcijos sutrikimai jau yra signalas, kad reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju.
Yra grupė žmonių, kuriems labiau gresia pavojus susirgti storosios žarnos vėžiu. Šią grupę profilaktiškai tirdami stengiamės nustatyti storosios žarnos vėžį tuo metu, kol žmogus nieko nejaučia. Tai vyresni nei 50 metų asmenys.
– Kuo gali būti naudingas slapto kraujo testas?
– Nuo 2009 metų Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, pagal kurią 50–74 metų žmonėms kartą kas dvejus metus atliekamas imuninis slapto kraujo testas išmatose.
Šios amžiaus grupės žmonės turėtų žinoti apie tokį tyrimą ir nepamiršti pasiteirauti šeimos gydytojo. Jei slapto kraujo testas teigiamas, pacientas siunčiamas atlikti storojo žarnyno endoskopinio tyrimo – kolonoskopijos.
Dažnai žmonės nesuka galvos dėl nedidelių žarnyno veiklos pokyčių, nes tikisi, kad tokie negalavimai laikini. Net tada, kai negalavimai stiprėja, dalis žmonių nedrįsta kreiptis į gydytoją, nes tyrimai kiek nemalonūs, iš dalies intymūs.
– Ką sako naujausi moksliniai tyrimai apie priežastis, kurios sukelia storosios žarnos vėžį?
– Didžiausia naujiena tiriant storosios žarnos (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) vėžio priežastis yra žarnyno mikrofloros, arba vadinamojo mikrobiomo, reikšmės pripažinimas.
Mikroflora siejama ne tik su vėžio atsiradimu, bet pripažįstama ir jos svarba storosios žarnos vėžio atkryčiui bei antrinių onkologinių ligų formavimuisi. Daromos mokslinės prielaidos, kad veikiant mikrobiomą būtų galima ateityje atlikti tiek pirminio, tiek antrinio storosios žarnos vėžio prevenciją.
– Kokią įtaką storosios žarnos vėžio atsiradimui turi genetika, mitybos ypatumai, gyvenimo būdas?
– Tiek vyrus, tiek ir moteris ši liga paliečia vienodai. Amžius yra svarbus, nes kuo ilgiau žmogus gyvena, tuo didesnė tikimybė, kad jis gali susirgti storosios žarnos vėžiu.
Storosios žarnos vėžys gali būti nulemtas genetiškai. Tai gali būti šeiminė adenominė polipozė bei paveldimas nepolipozinis storosios žarnos vėžys. Abiem atvejais dalis palikuonių paveldi patologiškai pakitusį ir šią ligą lemiantį geną. Šiai pacientų grupei taikoma kur kas ankstyvesnė patikra, taip pat prevencinis gydymas ir stebėsena.
Netaikant šių priemonių geną paveldėję asmenys storosios žarnos vėžiu suserga jauname amžiuje.
Vadinamasis šeiminis vėžys taip pat didina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu, nors aiškaus autosominio dominantinio paveldimumo nėra: jei asmuo storosios žarnos vėžiu ar ikivėžiniu susirgimu (polipu – adenoma) susirgo anksti (iki 55 metų), jo palikuoniams yra didesnė rizika susirgti šia liga.
Neabejojama, kad neigiamą įtaką turi rūkymas, alkoholio vartojimas, jei valgoma daug raudonos mėsos. Mažas judrumas, vidurių užkietėjimas – šie veiksniai taip pat yra svarbūs storosios žarnos vėžiui išsivystyti.
– Kai kurie specialistai įspėjo, kad gali kilti naujas onkologinių ligų proveržis, nes per pandemiją bijodami užsikrėsti žmonės vengia profilaktiškai tikrintis.
– Per pandemiją pasidarė sunkiau patekti pas šeimos gydytoją, gauti siuntimą pas specialistą, laiku atlikti tyrimus, o nuotolinių konsultacijų nepakanka norint nustatyti piktybinį naviką. Storosios žarnos ligų pagrindinis tyrimo metodas yra kolonoskopija, kurios metu galima diagnozuoti ir net pašalinti ikivėžinius storosios žarnos pakitimus.
Dirbdamas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pastebėjau, kad daugiau pacientų atvyksta skubos tvarka dėl žarnų nepraeinamumo ir kraujavimo, o tarp besikreipiančiųjų planine tvarka daugėja atvejų, kai storosios žarnos navikai būna vietiškai išplitę ir metastazavę į kitus organus.
Pirmu atveju būtinos išplėstinės ir didelės apimties operacijos, traumuojančios pacientus, o antru atveju laukia ilgas, kompleksinis ir brangus gydymas.
– 2018-aisiais lapkritį atlikote pirmąsias robotinės chirurgijos operacijas Lietuvoje, o kartu ir Baltijos valstybėse. Ar robotinė chirurgija mūsų šalyje užėmė tvirtas pozicijas?
– Klaipėdos universitetinė ligoninė iki šiol yra vienintelė gydymo įstaiga Baltijos valstybėse, kur atliekamos robotinės operacijos.
Nagrinėdami duomenis pastebėjome, kad pacientai greičiau atsigauna po robotinių operacijų, mažiau skundžiasi skausmais, operacijų metu mažiau praranda kraujo. Robotinė operacija atliekama per mažus pjūvius, o didesnis pjūvis atliekamas tik operacijos pabaigoje šalinant tam tikrą organą.
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau atlikta apie 100 robotinių storosios žarnos vėžio operacijų, o bendras operacijų skaičius artėja prie 600.
Operacijų skaičius tiek pilvo chirurgijoje, urologijoje, tiek ginekologijoje yra panašus, o robotinė operacija tapo kasdienybe. Tokią operaciją stengiamės pasiūlyti kiekvienam pacientui, jei ji yra reikalinga.
Su tokia robotine sistema, kurią turi mūsų įstaiga, pasaulyje atlikta apie 5 tūkstančius operacijų. O nuo robotinės chirurgijos atsiradimo, kai „Da Vinci“ robotinė sistema buvo vienintelė pasaulyje, padaryta daugiau kaip 3 milijonai operacijų.
– Kokie yra skirtumai tarp klasikinės storosios žarnos operacijos ir robotinės operacijos?
– Robotinės technologijos chirurgijoje esminiai bruožai yra keli. Pirmiausia tai puikus operacinio lauko vaizdas, kuris yra erdvinis ir turi gerą raišką. Taip pat robotinių instrumentų valdymo tikslumas.
Geriau matant ir tiksliau preparuojant audinius vėžys pašalinamas kokybiškiau, taip pat yra mažesnis operacijos poveikis nerviniams rezginiams. Yra svarbus ir chirurgo nuovargis, kuris atliekant robotines operacijas būna kur kas mažesnis, nes dirbama ergonominėmis sąlygomis.
