Šiuo metu žmogaus mityba yra iš esmės pasikeitusi. Žmonės vartoja labai daug perdirbto maisto, skundžiasi sunkumo jausmu po valgio, pilvo pūtimu, raižymu, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Pasitaiko ir pykinimas ar blogas kvapas iš burnos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tai byloja apie žarnyno mikrobiotos išsibalansavimą.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre neuromokslininkas dr. Aurelijus Burokas yra pasakojęs, kad mikroorganizmų gausu ant mūsų odos, burnoje, tačiau žmogaus žarnyne jų galima aptikti daug daugiau nei kur kitur.
„Žarnyno mikroorganizmų visuma vadinama mikrobiota. Būtent žarnyne aptinkama net iki 1000 bakterijų rūšių. Paskutinės mokslo naujovės lėmė geresnių žmogaus mikrobiotos tyrimo metodų atsiradimą. o tai leido atidžiau pažvelgti į šį nematomą pasaulį ir suprasti jo įtaką mūsų sveikatai“, – yra teigęs mokslininkas.
Mokslininkai jau yra įrodę, kad mikroorganizmai žmogaus virškinimo trakte egzistuoja nuo pat gimimo.
„Mikroorganizmai kūdikio virškinimo trakte pradeda atsirasti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis, o galutinai žmogaus mikrobiota susiformuoja apie trečiuosius gyvenimo metus. Tačiau mūsų žarnynuose esantys mikroorganizmai skiriasi. Jų tipą nulemia tai, kokiu būdu kūdikis išvydo šį pasaulį – natūraliu ar atlikus Cezario pjūvį.
Mikrobiota formuojasi veikiama ir įvairių kitų veiksnių. Pavyzdžiui, kokią mikrobiotą turėsime suaugę, gali lemti kūdikio maitinimo būdas, kūdikio gyvenamoji aplinka, tai, ar šeimoje yra brolių ir seserų, netgi naminių gyvūnų.
Taigi, žinodami tam tikrus dėsningumus, galime įžvelgti jo mikrobiotos būklę, vyrausiančią visą likusį gyvenimą“, - yra pasakojęs neuromokslininkas.
Svarbi mityba
Specialistai pastebi, kad maistas žmogaus savijautą veikia keliais būdais. Tai priklauso nuo to, kaip valgome, ką valgome, kokių medžiagų trūksta mūsų kūnui ir kiek jų gauname. Blogą nuotaiką ir savijautą gali sukelti paskubomis, be malonumo sukimštas greitas maistas.
Jungtinėje Karalystėje ir Australijoje atlikti tyrimai parodė, kaip maitinimosi įpročiai ir maisto kokybė daro įtaką tokių ligų kaip nerimas ir depresija gydymui ir profilaktikai ir kiek tai susiję su emocine savijauta bei geresne gyvenimo kokybe.
Nustatyta, kad geresnė mityba susijusi su geresne gyvenimo kokybe, o prasta – su blogesne psichikos sveikata.
Tų, kurie per dvejus stebėjimo metus pakeitė mitybą, psichikos sveikata pagerėjo, o pablogėjo tų, kurie pradėjo maitintis prasčiau.
Norvegų atliktame tyrime nustatyta, kad vartojant daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, aukštos kokybės mėsą ir žuvį, depresijos, distimijos ir nerimo sutrikimo rizika sumažėja net 30 proc.
Pradėjus tyrinėti mikrobiotą, pamažu išsiaiškinta, kad ligas dažnai lemia sutrikęs žarnyno gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas. O tai gali nutikti dėl prastos mitybos! Tuomet organizmą reikia papildyti gerosiomis bakterijomis.
„Tyrimai patvirtino ne tik mikrobiotos ryšį su mūsų imunine sistema, bet ir tai, kad ji gali nulemti mūsų atsaką į stresą. Sveika mikrobiota lėmė stiprų atsaką į stresą ne tik tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais, bet ir su žmonėmis. Kartu patvirtinti ir atvirkštiniai procesai, kai pažeista mikrobiota silpnina atsparumą stresui. Todėl būtina žinoti veiksnius, pažeidžiančius mikrobiotą, ir jos atkūrimo būdus“, - yra teigęs dr. A.Burokas.
Pasak dr. A. Buroko, mikrobiotą pažeidžiame ir vartodami antibiotikus. Taip sunaikiname dalį mums reikalingų mikroorganizmų. Po gydymo antibiotikais ar netinkamos mitybos pažeistą mikrobiotą galima atkurti papildomai vartojant gerųjų bakterijų.
Geriausia, kai gerosios bakterijos vartojamos kartu su maistinėmis skaidulomis, pavyzdžiui, inulinu ar ląstelienos gausiais produktais. Taip pat yra duomenų, kad naudinga vartoti ne vienos rūšies, o kuo daugiau rūšių gerujų bakterijų kompleksus. Kiekvienas žmogus savo žarnyne turi šimtus skirtingų bakterijų padermių. Kiekviena rūšis turi unikalių savybių ir naudos sveikatai. Manoma, kad kelių padermių kompleksas glaudžiau atkartoja skirtingas žmogaus žarnyne esančias padermes, todėl didesnė gerujų bakterijų įvairovė gali būti gerokai svarbesnė už dozę.
„Nenumokime ranka į savo mikrobiotos būklę. Nuo jos gali priklausyti mūsų fizinė savijauta ir netgi psichikos sveikata. Šiuo metu einama dar platesniu keliu ir bandoma tirti ryšius tarp mikrobiotos ir įvairių sveikatos sistemų ir ligų. Galbūt ateityje ne vieną sveikatos sutrikimą padės įveikti būtent mikrobiota“, – yra pasakojęs dr. A. Burokas.
