„Sveikatos ekspertų“ laidoje su „Baltijos-Amerikos“ terapijos ir chirurgijos klinikos gydytoja akušere ginekologe Renata Valiūniene pasikalbėsime apie tai, ko moterys turi nepamiršti, sulaukusios menopauzės ir ne taip jau retai šiuo laikotarpiu užklumpančius vėžinius susirgimus.
– Gydytoja, moterų gyvenime menopauzės laikotarpis yra neišvengiamas. Dažnai moterys su tam tikra baime laukia šio periodo. Ar jūs susiduriate su tokiomis pacienčių baimėmis?
– Menopauzė yra fiziologinė moters būklė, perėjimas iš reprodukcinio periodo. Išnyksta menstruacijos, moteris tampa nebevaisinga. Neišvengiamai kiekviena moteris šio laikotarpio sulaukia, tačiau kažkodėl tų baimių egzistuoja iki šiol. Moterų daug, tačiau jos vis dar nedrąsiai ateina skųstis neaiškiais simptomais. O aiškios ribos, kada ji prasideda, nėra. Amžius svyruoja nuo 45 iki 55 metų. Ne visos moterys gali atskirti pirmuosius menopauzės simptomus.
– Kaip suprasti, kad menopauzė jau prasidėjo?
– Menopauzės pradžios simptomai: karščio pylimas, odos pokyčiai, padidėjęs jos sausumas, galvos plaukų slinkimas, kitur – padidėjęs plaukuotumas, nemiga, nerimastingumas, susikoncentravimo stoka. Labiausiai moteris vargina naktinis prakaitavimas ir viršutinės kūno dalies raudimas. Formų būna nuo lengvų iki sunkių, kurioms būdingi ir acikliniai kraujavimai.
– Kaip su ta simptomatika reiktų dorotis, jei ji vargina?
– Tai gali būti nemedicininės ir medicininės priemonės. Fizinio aktyvumo didinimas, sveika mityba, joga, meditacija priskiriami prie nemedicininių priemonių. Medicininėms priemonėms galima priskirti pakaitinę hormonų terapiją ir augalinės kilmės preparatus, kurie veiksmingi lengviems simptomams šalinti.
– Tiesa, kad pakaitinė hormonų terapija taip pat sukelia nerimo pacientėms?
– Moterys į ją žiūri atsargiai, bet ir medikai ją skiria gerai ištyrę moters organizmą. Tačiau esant sunkiai simptomatikai, ši terapija tikrai gelbsti ir moters gyvenimo kokybė gerokai pagerėja.
– Kokių diagnostinių tyrimų gali prireikti menopauzę išgyvenančioms moterims?
– Apsilankius pas gydytoją ginekologą pirmiausia atliekamas tyrimas ultragarsu. Taip pamatoma gimdos, kiaušidžių struktūra. Taip galime identifikuoti gleivinės pakitimus, miomas, gimdos hiperplaziją, kartais galime įtarti ir vėžį. Antras tyrimas – biopsija. Audinio mėginio paėmimas iš gimdos. Trečioji – operacinė procedūra – histeroskopija. Taip mes pamatome gimdos ertmę ir galime pašalinti gimdos fibroidus, polipus.
– Papasakokite plačiau apie gimdos gleivinės hiperplaziją: ar moterys visuomet supranta, įtaria, kad gali turėti tokią sveikatos problemą? Kaip ją atskirti ir neuždelsti?
– Didžiausia problema ta, kad daugelis grėsmingų ginekologinių ligų yra tylios pradžioje, o kai jau atsiranda simptomai – ligos būna toli pažengusios. Todėl mes, gydytojai, turime atlikti švietėjišką misiją ir paskatinti moteris lankytis profilaktiškai pas gydytoją ginekologą kasmet. Konkrečiai gimdos hiperplazija yra gleivinės išvešėjimas, nulemtas sutrikusių hormonų, taip pat folikulų mažėjimas, kuriam įtakos ir turi menopauzė. Gimdos gleivinės hiperplazija būna tyli, o vėliau prasideda labai gausūs, acikliniai arba ilgi kraujavimai, kada privalu kreiptis į gydytoją.
– Apskritai statistika byloja, kad menopauzės sulaukusios moterys turi didesnę riziką susirgti gimdos vėžiu. Kaip dažnai šis susirgimas gali transformuotis į piktybinį, vėžinį susirgimą?
– Hiperplazija iš tiesų gana dažnai gali išsivystyti į vėžį, jei nėra pastebima laiku. Iš ginekologinių vėžinių susirgimų – gimdos vėžys sudaro net apie 90 procentų atvejų. Kitaip tariant, moterys gimdos vėžiu suserga per ilgą laiko tarpą.
– Tai reiškia, kad uždelstų atvejų turime gana daug. Kodėl?
– Deja, ginekologas išlieka tas gydytojas, pas kurį vizitai yra atidėliojami. Net į privačias klinikas užsuka moterys, kurios ginekologo nematė dvidešimt metų. Tuomet net pamokslo sakyti neverta, reikia džiaugtis, kad moteris iš viso atėjo. Kalbant apie simptomatiką, pas ginekologą reikėtų bėgti, pastebėjus vandeningas išskyras su kraujo priemaišomis.
Kokie simptomai gali išduoti gimdos vėžį ir kokie vėžinių susirgimų rizikos faktoriai – žiūrėkite video įraše.
Registruokitės konsultacijai čia: https://bak.lt/gydytojai/
