COVID-19 ir gyvenimas po jo: ką turi žinoti persirgusieji?

Ypatingas dėmesys bendrai savijautai

Pagrindinė taisyklė – skubėti lėtai. Tai reiškia, kad, prieš grįžtant į aktyvų gyvenimą, priklausomai nuo persirgtos COVID-19 ligos sunkumo, būtinas 3–6 mėnesių ramybės periodas. Jei asmuo aktyviai sportuoja ar yra profesionalus sportininkas, jo širdies ir kraujagyslių sistemos patikra turi būti reguliariai atliekama pirmuosius dvejus metus po COVID-19 ligos. Pokovidiniu laikotarpiu reikėtų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip kūno skausmas, maudimas, dusulys, nuovargis, skausmas ar diskomfortas krūtinėje, širdies veiklos sutrikimai, galvos svaigimas, sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas. Taip pat rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį ir sekti širdies veiklą.

Žemiau pateikiame keletą patarimų, padedančių greičiau atsistatyti organizmui po COVID-19 ligos.

Dusulio valdymas. Daugelis iš ligoninės grįžusių pacientų jaučia dusulį. Dusulys gali kelti nerimą, o nerimas savo ruožtu dar labiau stiprina dusulį. Jei ėmė trūkti oro, labai svarbu išlikti ramiems ir pasitelkti į pagalbą išmoktus veiksmingiausius būdus dorotis su dusuliu. Palaipsniui didinant fizinį aktyvumą ir atliekant specialius pratimus, dusulys mažės. Galima išbandyti kvėpavimo praktikas.

Kvėpavimo metodikos. Valdomas kvėpavimas. Šis kvėpavimo būdas padės jums atsipalaiduoti ir valdyti kvėpavimą:

• Patogiai, tvirtai atsisėskite.

• Vieną plaštaką užsidėkite ant krūtinės, o kitą – ant pilvo.

• Užsimerkite (taip lengviau atsipalaiduoti ir valdyti kvėpavimą), bet jei tai trukdo, pratimą galima atlikti ir atsimerkus.

• Sutelkite dėmesį į kvėpavimą.

• Lėtai įkvėpkite pro nosį (jeigu sunku, įkvėpkite pro burną) ir iškvėpkite pro burną.

• Kvėpuodami pajusite, kad ant pilvo uždėta ranka kilnojasi labiau negu priglausta prie krūtinės.

• Stenkitės kvėpuoti lėtai, tolygiai, neįsitempę – taip, kad kvėpavimui nereikėtų didelių pastangų.

Etapinis kvėpavimas. Šis kvėpavimo būdas pravers atliekant veiklas, kurioms reikia daugiau pastangų ar sukeliančias sunkesnį dusulį, pavyzdžiui, lipant laiptais ar į kalniuką. Įsidėmėkite, kad svarbu neskubėti.

• Atliekamą veiklą suskaidykite į mažesnius etapus – taip lengviau ją atliksite ir nejausite didelio nuovargio ar dusulio pabaigoje.

• Prieš pradėdami bet kurį veiksmą, kuriam reikia daugiau pastangų, pirmiausia įkvėpkite (pavyzdžiui, lipdami laiptais įkvėpkite prieš palypėdami viena pakopa aukštyn).

• Tada tuo momentu, kai atliekate sunkųjį veiksmą (pavyzdžiui, kai kopiate viena pakopa aukštyn), iškvėpkite – iškvėpimas ir atliekamas veiksmas turi sutapti.

• Įkvėpdami pro nosį, o iškvėpdami pro burną, šį etapinį kvėpavimą galite dar pasilengvinti.

Kalbėkite tiek, kiek nejaučiate diskomforto. Kad balsas normalizuotųsi, reikia kalbėti, bet jei pokalbio metu pajutote nuovargį, sustokite, atsikvėpkite. Iš anksto perspėkite savo šeimą ir draugus, kad kalbantis jums gali prireikti poilsio pertraukėlių.

• Nepertempkite ir nenuvarginkite balso. Nešnabždėkite, nes tada didesnė balso stygų apkrova. Stenkitės nekalbėti garsiai, nešaukite. Jei būtina atkreipti kitų žmonių dėmesį garsu, sukelkite jį kitais būdais (naudodamiesi aplinkoje esančiais daiktais), o ne balsu.

• Ilsėkitės. Jei kalbėdami pristigote oro, nebesistenkite toliau kalbėti. Atsisėskite ir pailsėkite, sutelkę dėmesį į kvėpavimą. Išmėginkite ir kitus kvėpavimo būdus, anksčiau aprašytus šiame leidinyje. Ilsėkitės tol, kol pajusite, kad vėl galite kalbėti.

• Niūniuokite. Niūniuodami įvairius garsus treniruosite balsą, tik stenkitės jo nepervarginti.

• Naudokitės kitomis (ne balsu) bendravimo priemonėmis: parašykite raštelį, SMS žinutę, ko norite, parodykite gestais ir pan.

• Dažnai dienos metu gurkšnokite vandenį, nes tai padeda išlaikyti funkcionuojantį balsą.

Valgymo, gėrimo ir rijimo sutrikimų koregavimas

Po intubacijos ir dirbtinės plaučių ventiliacijos gali būti sunku ryti maistą ir skysčius, nes nusilpsta rijimo procese dalyvaujantys raumenys. Jei patiriate rijimo sunkumų, padėti gali šie patarimai:

• Valgydami ar gerdami sėdėkite tik tiesiai, niekada nevalgykite ir negerkite gulėdami.

• Pabūkite stačiomis mažiausiai 30 minučių po valgio (pasėdėkite, pastovėkite ar pavaikščiokite).

• Išmėginkite įvairios konsistencijos maistą (kietą, minkštą, skystą) ir paskui rinkitės tik tą, kurį nuryti lengva. Iš pradžių pirmumą teikite minkštiems, lygios konsistencijos ir (arba) drėgniems maisto produktams, o kietą maistą smulkinkite į mažus gabaliukus. • Sutelkite dėmesį į valgymo (gėrimo) procesą. Stenkitės valgyti ramioje tylioje aplinkoje.

• Valgydami neskubėkite. Valgykite mažais kąsneliais, nuriję maistą, skysčio užgerkite mažais gurkšneliais. Prieš rydami maistą, gerai sukramtykite. • Prieš kandant naują kąsnį ar geriant, burnos ertmė turi būti tuščia. Prieš pradėdami naują gurkšnį ar naują kąsnį, turite būti visiškai nuriję ankstesnius.

• Valgykite dažnai ir po nedaug, jei gausus valgymas jus išvargina.

• Jei valgydami ar gerdami paspringote ir (ar) pradėjote kosėti, padarykite pertraukėlę, kol atsigausite.

Dėmesio, atminties ir mąstymo sutrikimų keliamų problemų valdymas

Dėmesio, atminties ir mąstymo sutrikimus svarbu atpažinti tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimos nariams, nes dėl jų gali pablogėti tarpusavio santykiai, bendravimas, sutrikti kasdienė veikla, mokymasis, užtrukti grįžimas į darbą.

Keletas metodų gali padėti lengviau įveikti sunkumus:

• Būkite fiziškai aktyvūs – tai padeda atsigauti smegenų veiklai. Nors dėl silpnumo, jėgų stygiaus ir dusulio iš pradžių būti fiziškai aktyviems gali būti sunku, vis dėlto stenkitės į savo dienotvarkę palaipsniui įtraukti lengvą treniravimąsi. Gera pradžia gali būti fizinio pajėgumo didinimo ir raumenų stiprinimo pratimai, pateikti šiame leidinyje.

• Mankštinkite smegenis – pagelbėti gali nauji pomėgiai (hobiai) ar veiklos, įvairūs intelektiniai žaidimai (skaičių, žodžių spėjimas, dėlionės), atminties treniruotės, skaitymas. Pradėkite nuo tokių smegenų treniruočių, kurios atrodo nelengvai įveikiamos, bet nėra per sunkios, kad nepajėgtumėte to padaryti. Ne per sunkias, įveikiamas smegenų treniruotes labai svarbu rinktis todėl, kad neprarastumėte motyvacijos treniruotis. Užduočių sudėtingumą dera didinti palaipsniui.

• Naudokite priminimus – kad prisimintumėte, ką esate numatę ir turite atlikti, naudokitės užrašais, lipdukais, žadintuvu ar telefono perspėjamaisiais signalais.

• Veiklas atlikite etapais – smarkiai nepervargsite, jei sudėtingas veiklas išskaidysite mažesnėmis dalimis ir atliksite paeiliui, taip mažiau jausite, jog tam tikros veiklos jus sekina.

Širdies darbo stebėjimas

Beveik 40 proc. mirties nuo COVID-19 atvejų yra širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų grupėje. Nuo tokios baigties neapsaugoti net jaunesni pacientai. Virusas dažniausiai pažeidžia širdies raumenį, atsiranda įvairių širdies veiklos sutrikimų, progresuoja širdies funkcijos nepakankamumas, sutrinka smegenų kraujotaka, gali išsivystyti miokardo infarktas, insultas, susidaryti trombų, padažnėti staigios mirties atvejų. Pacientai, sergantys COVID-19 liga, dūsta ne tik dėl plaučių audinio pažeidimo, bet ir dėl širdies funkcijos nepakankamumo. Būtina kreiptis į gydytoją ir atlikti kardiologinius turimus, stebėti pulsą, kraujospūdį.

Į pagalbą – Lietuvos mokslininkų sukurta priemonė

Lietuvos mokslininkai sukūrė skystus polifenolius, kurie, manoma gali ženkliai prisidėti prie pacientų būklės pagerinimo.

„Mokslinėje literatūroje* nurodoma, kad klinikinėje praktikoje labiausiai ištyrinėti du polifenoliai – tai kurkuminas, išgaunamas iš dažinių ciberžolių, ir resveratrolis, išgaunamas iš japoninių pelėvirkščių. Mokslinėje literatūroje* pateikiamuose tyrinėjimuose yra įrodytas neabejotinas polifenolių teigiamas poveikis imunitetui, nauda širdies ir kraujagyslių bei galvos smegenų neurodegeneracinių ligų prevencijai. Polifenoliai gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką, gali padėti apsaugoti organizmo ląsteles nuo pažaidos, taip pat gali padėti organizmui greičiau atsigauti po COVID-19 ligos“, – dalijasi gydytoja J.Knašienė.

Tačiau mokslininkai taip pat stebi apsunkintą polifenolių pasisavinimą iš tablečių ar miltukais.

Nors polifenolių ir aptinkama maiste, deja, jų pasisavinimas iš maisto yra itin prastas, pavyzdžiui, pavartojus kurkumino (ciberžolės) prieskonio, organizme aptinkama tik jo pėdsakų. Todėl spręsdami šią polifenolių pasisavinimo problemą Lietuvos mokslininkai sukūrė inovatyvios skystos formos polifenolius, pagamintus panaudojant patentuotą efektyvaus pasisavinimo technologiją „Miosol“: tai užtikrina net iki 6 kartų geresnį veikliųjų medžiagų pasisavinimą.

Dėl šios technologijos išgaunamas veikliųjų medžiagų stabilumas, jos geriau tirpsta ir patenka į ląsteles, pasiekiamas didesnis ir ilgesnis poveikis, o skrandis neapkraunamas tablečių ar kapsulių virškinimu.

Tad skystos formos polifenoliai (vaistinėse parduodami „Smart Hit Polifen“ pavadinimu) rekomenduojami visiems, norintiems palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių veiklą, imuninės sistemos veiklą, taip pat gerą savijautą.

Mokslinėje literatūroje* pateikiami nauji įrodymai, gauti per COVID-19 pandemiją, praplečia polifenolių pritaikymo galimybes.

* Parengta remiantis šiais literatūros šaltiniais: