Amerikos vėžio draugija paskelbė savo metinę statistikos analizę, kuri atskleidė, kad per tris dešimtmečius vėžio mirtingumas krito 32 proc. Ir taip – daugiau žmonių serga vėžiu. Tačiau šiais laikais vėžio diagnozė yra, sakykime, trečdaliu mažiau baisi nei buvo anksčiau.
Šis vėžio mirtingumo smukimas yra susijęs su keliais faktoriais. Visų pirma, plaučių vėžiu. Žmonės po šios siaubingos diagnozės dabar gyvena ilgiau nei anksčiau. Plaučių vėžys visais laikais buvo vienas iš agresyviausių žudikų. Kas pasikeitė? Aišku, gydymo būdai stipriai patobulėjo. Bet ne mažiau svarbu tai, kad plaučių vėžys dabar nustatomas ankstyvesnėse stadijose. Be to, žmonės vis rečiau rūko, o tai, galbūt, prisideda prie to, kad žmonės serga lengvesnėmis vėžio formomis.
Mokslininkai nori pabrėžti, kad ši statistikos apžvalga apima laikotarpį tarp 1991-2019 metų. Tai yra, ji niekaip neapima pandemijos laikotarpio, kuris iškėlė savų iššūkių, įskaitant perkrautas ligonines, atidėtas operacijas, COVID-19 komplikacijas vėžiu sergantiems asmenims ar tiesiog baimes lankytis ligoninėse diagnozei ir patikroms.
Moterų mirtingumas nuo vėžio išlieka didesnis nei vyrų. Be to, vėžys JAV neproporcingai dažnai žudo juodaodžius. Greičiausiai tai yra susiję su socioekonomine jų padėtimi. Ir apskritai, vėžys išlieka viena iš dažniausių mirties priežasčių JAV ir Vakarų pasaulyje apskritai. Nors mirtingumas mažėja ir naujos technologijos suteikia vilties, atsipalaiduoti negalima – prevencija, ankstyva diagnozė ir efektyvus gydymas vis dar yra didžiausi prioritetai.
